Kolegijos nesurinko planuotų 10 tūkst. studentų. Bemaž 2 tūkst. krepšelių liko neišdalyta. Pasak Vilniaus kolegijos (VIKO) direktoriaus Gintauto Bražiūno, dėl to kalta Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), neleidusi priimti daugiau studentų, bei tvarka, leidusi universitetams grobti studentus.

Daugiausia nemokamą mokslą garantuojančių studijų krepšelių susižėrė VIKO (1756), Kauno kolegija (1699) ir Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija (580). Studentų visiškai nesudomino Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos pasiūlyta plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio programa, Marijampolės kolegijoje - dailės ir technologijų pedagogika bei siuvinių technologija, Šiaulių kolegija studentų nesuviliojo įstaigų ir įmonių ūkio priežiūros programa, Utenos kolegija - žemės ūkio technologija, ergoterapija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje studentai nesigundė pašto veikla.

Universitetai pasirūpino

Iš viso nepakankamai studentų surinko 20 studijų programų. Pasak G.Bražiūno, VIKO galėjo priimti ir daugiau studentų. “Bet mus apribojo ŠMM, - teigė VIKO direktorius. - Šiemet jokios laisvos rinkos, kuri buvo skelbiama, nėra. Mus apribojo tiek, kiek pernai turėjome valstybės finansuojamų vietų. Nereikia pamiršti, kad pernai situacija buvo kita - imdavome mažiau valstybės finansuojamų, kad galėtume pritraukti pinigų, už juos pirkome įrangą ir darėme remontus. Tada mums apsimokėjo žaisti kitaip”.

Pasak G.Bražiūno, svarbiausia priežastis, kodėl kolegijos “nukraujavo”, - sistema, leidusi universitetams grobti studentus iš kolegijų. “Buvo nuspręsta, kad pirma reikia paskelbti stojančiųjų į universitetus, o tik vėliau stojančiųjų į kolegijas eiles, - apgailestavo VIKO direktorius. - Tarkime, žmogus kaip pirmą pageidavimą įrašė mūsų programą, bet dešimtą įrašė universitetą ir jį priėmė būtent ten. Jį iš karto išmeta iš mūsų sąrašų. Tokia “vagystė” buvo užprogramuota”.

VIKO direktorius įtarė, kad tokį modelį nulėmė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, kuri yra Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti steigėja, pozicija.

Atsarginis variantas

G.Bražiūno nuomone, stojančiųjų eilės kitais metais turėtų būti skelbiamos vienu metu. Jis taip pat bandė paneigti žiniasklaidos formuojamą nuomonę, kad patys studentai nesirenka studijų kolegijose. “Norą studijuoti VIKO pirmą studijų programų sąraše išreiškė maždaug 7200 abiturientų. Tai yra dvigubai daugiau negu pernai. Vilniaus universiteto rezultatas 7600”, - teigė G.Bražiūnas.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentės Indrės Vareikytės manymu, šie rezultatai labai aiškiai parodė, kad visi abiturientai bet kokia kaina, gabūs ar ne, siekia universiteto diplomo. “Studentai net labiau rinkosi mokamas vietas universitetuose negu nemokamas kolegijose. Kolegijos vis dar išliko atsarginis variantas”, - “Respublikai” teigė I.Vareikytė.

Pasak LSAS vadovės, dalį kolegijos siūlomų studijų programų studentai išbrokavo ne dėl prastos studijų kokybės. “Manau, abiturientams jos pasirodė absoliučiai neperspektyvios”, - sakė I.Vareikytė.