Džiaugsmas sumišęs su nerimu - taip galima būtų apibūdinti bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose, kolegijose bei Klaipėdos universitete rugsėjo 1-ąją tvyrojusią atmosferą. Ne tik universitetą, bet ir uostamiesčio kolegijas palietė aukštojo mokslo reforma, atnešianti daug pokyčių tiek studentams, tiek dėstytojams.

Žinia, bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas dalyvavusios dvi uostamiesčio kolegijos - Klaipėdos kolegija bei Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija pradeda susijungimą į vieną įstaigą, kuri nuo šiol vadinasi Klaipėdos valstybine kolegija.

Tuo metu nevalstybinės miesto kolegijos džiaugiasi, kad valdžia palengvino jų ir jaunuolių dalią, leidusi "krepšelį" atsinešti ir į privačias įstaigas.

Į Klaipėdos universiteto auditorijas šiemet susirinko apie 8 tūkstančius studentų. Akademinės bendruomenės gretos nuo rudens pasipildė 1 618 pirmakursių, iš kurių 647 studijuos už valstybės lėšas, o didesnioji dalis - 971 - už mokslus mokės patys.

Uostamiesčio profesinės mokyklos naujuosius mokslo metus pasitiko su didesniais skaičiais mokinių nei planavo. Profesinių mokyklų vadovai pažymėjo, kad į daugelį profesijų susidarius konkursams, buvo galimybė atsirinkti labiausiai motyvuotus mokinius, tarp jų - nemažai gimnazistų, kurių mokymosi vidurkis siekia 8 ar 9 balus.

Šventė - ne visiems

Naujųjų mokslo metų šventė uostamiestyje tradiciškai prasidėjo Pirmąja pamoka Lietuvininkų aikštėje, į kurią nešini gėlėmis susirinko visų mokyklų atstovai. Šiais metais renginys buvo paįvairintas mokyklų vėliavų paradu, o galimybė jame sudalyvauti kai kurioms mokykloms buvo ypač svarbi: gimnazijomis tapusios ir vėliavose naują pavadinimą įrašiusios didžiuojasi dvi buvusios vidurinės - Hermano Zudermano ir "Baltijos" mokyklos.

Mokyklų tinklo pertvarka palietė ir Simono Dacho mokyklą, kuri nuo rugsėjo 1-osios veikia nebe kaip vidurinė, o kaip pagrindinė mokykla.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, nuo šio rudens mokyklas lankys 1 tūkst. mokinių mažiau nei pernai. Tad kelios dešimtys mokytojų šią rugsėjo 1-ąją pasitiko ne mokyklose ir anaiptol ne su džiaugsmo ašaromis akyse - dėl mažėjančio mokinių skaičiaus ir krūvių jie neteko darbo.

Nerimauja dėl ugdymo kokybės

Pedagogai, kurie išsaugojo darbo vietas, naujuosius mokslo metus pradėjo apimti dvilypių jausmų. Viena vertus, atviravo jie, neįmanoma nesigraudinti ir nuslėpti džiaugsmo, kai tiek jaunų žmonių, nešinų gėlėmis bei simbolinėmis dovanėlėmis, dėkoja už suteiktas žinias ir gyvenimo pamokas.

Kita vertus, pedagogams nerimą kelia mokykloms mažėsiantis finansavimas, stambinamos klasės, reikalavimas pirmosiose-dešimtosiose klasėse dirbti pagal atnaujintas bendrąsias ugdymo programas, daugiau dėmesio skiriant ne žinioms įgyti, o kompetencijoms lavinti.

Mokytojai pažymėjo matantys ryškų teorijos ir praktikos susikirtimą - esą nors reikalaujama dirbti pagal atnaujintas programas, naujų vadovėlių nėra.

"Versmės" pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Milda teigė, kad nors visuotinai deklaruojama, jog mokyklose mažinamas popierizmas, iš tiesų jo tik padaugės.

"Mokytis pagal atnaujintas programas vaikams nebus sunkiau, bet mums dėl to bus daug daugiau darbo, planavimo", - sakė pedagogė.

"Labai mėgstu savo darbą, man patinka būti su vaikais. Ir galvoju tikrai ne apie pinigus ar mažėsiantį atlyginimą, nes dabar visiems nelengva. Labai gaila mokinių, nes jungiamos klasės, kad pigiau būtų valstybei, o ugdymo kokybei tai gali atsiliepti blogąja puse. Didžiulis skirtumas, ar dirbi su 24, ar 32 vaikais", - kalbėjo "Žemynos" gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Aušra Litvinienė.

Tiesa, pažymėjo mokytoja, šiais metais mokiniai galės pasinaudoti mokytojų konsultacijomis, už kurias pedagogams mokės mokykla.

"Normalus, bendraujantis mokytojas niekuomet neišvarys pas jį atėjusio vaiko, bet kai kuriems pedagogams galbūt tai bus didesnė paskata daugiau dėmesio skirti mokiniams", - vylėsi A. Litvinienė.

Mokytoja pastebėjo, kad šiais metais mokykloje didesnis dėmesys bus skiriamas popamokinei veiklai, tad ir iš auklėtojų, kurie dabar vadinami kuratoriais, jos manymu, bus pareikalauta daugiau nei bet kada.

A. Litvinienė, prieš porą metų laimėjusi mylimiausios klasės auklėtojos vardą, juokėsi, kad labiausiai "perkrikštijimas" į kuratores patinka mokiniams.

"Sako, mes ne darželinukai, kad auklėtojų mums reikėtų, o kuratorius - visai kas kita: skamba kaip imperatorius, išdidžiai", - juokėsi mokytoja.

Uostamiesčio pedagogai pastebėjo, kad šiais metais į mokyklas atėjo nemažai iš užsienio sugrįžusių ir gimtąją kalbą primiršusių vaikų, kuriems teks sudarinėti individualias mokymosi programas.

Tuo metu naujųjų mokslo metų išvakarėse Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja ugdymui Virginija Kazakauskienė mokytojus ragino būti lankstesnius ir išnaudoti įvairias vaikų ugdymo formas, tarp jų - ir savarankiško mokymosi.

Pasak jos, praėjusiais metais vieno uostamiesčio abituriento mokytojai nenorėjo prileisti prie egzaminų, nes šis nelankė pamokų, mokėsi savarankiškai. Tačiau galiausiai jaunuolis egzaminus išlaikė ne prasčiau nei jo bendraklasiai, o už vieną egzaminą surinko per 90 balų.

Laima ŠVEDAITĖ