Studijuojantys savo lėšomis šiemet pirmąkart turės galimybę pasiskolinti mokesčiui už mokslą, o paskolos gyvenimo išlaidoms išauga trečdaliu. Prie 20 mln. litų, kuriuos kasmet valstybė skirdavo lengvatinėms studentiškoms paskoloms, šiemet prisideda 100 mln. litų valstybės remiamų paskolų. Naujoji valstybės remiamų paskolų sistema šešis kartus padidina studentų galimybes skolintis lengvatinėmis sąlygomis ir išplečia galinčių gauti lengvatines paskolas ratą.

„Siekėme ir sieksime, kad studijų prieinamumas per lengvatines paskolas ir stipendijas didėtų. Naujoji valstybės remiamų paskolų sistema startavo nepaisant nelengvos finansinės padėties, - sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. - Dedame visas pastangas, kad ateinančiais metais nemažėtų ir lėšos stipendijoms – 2010 m. biudžete nenumatyta jų mažinti. Šiuo metu gerus mūsų visų norus ir galimybes riboja sunkmetis. Jis lemia ir nemažas tarpbankines palūkanas litais. Bet tokia situacija nesitęs amžinai. Pagerėjus finansinei padėčiai siūlysime peržiūrėti valstybės paramos studentams galimybes.“

Valstybės remiama paskola reiškia, kad valstybė už ją prisiima visus garantinius įsipareigojimus. Studentams suteikiama galimybė gauti paskolą be paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių: turto įkeitimo, laidavimo ir t.t. Studentai galės gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis. Už valstybės remiamas paskolas mokamos palūkanos bus gerokai mažesnės nei komercinių įstaigų siūlomos tiesiogiai, be valstybės tarpininkavimo. Iki šiol valstybės teikiamos paskolos gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms užsienyje buvo per mažos, kad padengtų pragyvenimo išlaidas, jas gaudavo ne visi norintieji, o paskolos studijų kainai sumokėti mokantiems už mokslą studentams išvis nebuvo teikiamos.

Valstybės remiamas paskolas lengvatinėmis sąlygomis teiks penki bankai: DNB Nord, Swedbank, Snoras, Nordea ir Šiaulių bankas. Jų konkurencija sudarys studentams galimybę rinktis banką, siūlantį mažiausias palūkanas. Dabartiniais skaičiavimais, palūkanų „lubos“ litais svyruotų nuo 10,59 iki 11,09 procento, eurais – nuo 3,36 iki 3,86 procento.

„Turėtume nepamiršti, kad bankų siūlomos paskolų eurais palūkanų „lubos“ neviršija 4 proc. – o tai yra labai patrauklus dydis ir tarptautiniame kontekste. Taip pat svarbu, kad mūsų atveju valstybė garantuoja paskolas visu 100 proc., kai kitur, pavyzdžiui, Latvijoje, reikalingas papildomas laidavimas“, - sako švietimo ir mokslo ministras.

Socialiai jautriausioms studentų grupėms, nepriklausomai nuo paskolos rūšies, visas palūkanas studijų metu apmokės valstybė. Studentams, imantiems paskolą studijų kainai sumokėti, studijų metu valstybė kompensuos palūkanų dalį, viršijančią 5 proc. Palūkanos studijų metu skaičiuojamos ir kai kuriose užsienio valstybėse, pvz., Danijoje, Vengrijoje. Paskolos grąžinimo laikotarpiu paskolos mokėjimas, atsižvelgiant į asmens pajamas, galės būti atidėtas, o bedarbiams asmenims ar asmenims, auginantiems vaiką, iki jam sueis treji metai, paskolos grąžinimo atidėjimo metu skaičiuojamos palūkanos bus apmokamos iš valstybės lėšų. Kredito įstaigai ir paskolos gavėjui susitarus, paskolos mokėjimas galės būti atidėtas ir kitais atvejais. Nuo paskolos ar jos dalies grąžinimo galės būti atleidžiami asmenys, pripažinti nedarbingais ar negalintys paskolos grąžinti dėl neįgalumo, ligos ar sužalojimo. Užsienio šalyse taip pat taikomas paskolos atidėjimas dėl mažų skolininko pajamų, gimus vaikui ar kitais atvejais.

Vyriausybei rengiant valstybės remiamų paskolų tvarką ir atrenkant kredito įstaigas darbo grupėse dalyvavo Finansų, Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos valstybinio studijų fondo atstovai ir studentų organizacijų atstovai.

„Kreditų įstaigos atrankos metu studentu atstovai buvo pritarę atrankos rezultatams. Tad šiuo metu jų viešai reiškiamas nepasitenkinimas ir blaškymasis rodo, kad yra siekiama krautis sau pigų kapitalą spekuliuojant studentų interesais“, - sako G. Steponavičius.

„Įsiklausę į studentų balsą, kartu su jais pradėjome mokslo ir studijų reformą siekdami permainų kokybės, efektyvumo ir prieinamumo srityse. Tikimės ir tolesnio studentų solidarumo ir pilietinio supratimo finansinio sunkmečio laiku“, - pabrėžia švietimo ir mokslo ministras.

Naujoji lengvatinių paskolų studentams sistema ir tarptautinis kontekstas

Pastaraisiais dešimtmečiais aukštojo mokslo populiarumas visame pasaulyje smarkiai išaugo. Jei anksčiau aukštojo mokslo sistemą buvo galima išlaikyti vien valstybės lėšomis, didėjant siekiančiųjų aukštojo išsilavinimo skaičiui, atsirado būtinybė ieškoti alternatyvių finansavimo būdų. Atsižvelgiant į tai, kad aukštasis išsilavinimas atneša naudą ne tik visuomenei, bet ir pačiam asmeniui, dalis studijų kaštų perkeliama studijuojantiesiems. Siekiant užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą, daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių veikia paskolų studentams sistemos.

Lietuvoje lengvatinių paskolų studentams sistema veikia nuo 1998 metų. Nors pastaraisiais metais ji galėjo užtikrinti pakankamai palankias skolinimosi sąlygas, jos plėtrą stabdė riboti valstybės finansiniai ištekliai. Paskoloms išduoti iš valstybės biudžeto kasmet būdavo skiriama apie 20 mln. litų, tačiau šių lėšų nepakako paskolų poreikiui patenkinti: paskolos pragyvenimui ir dalinėms studijoms užsienyje buvo per mažos, kad padengtų pragyvenimo išlaidas, jas gaudavo ne visi norintieji, o paskolos studijų kainai sumokėti valstybės nefinansuojamiems studentams išvis nebuvo teikiamos.

Reformuojant mokslo ir studijų sistemą, buvo siekiama kiekvienam studentui, atsižvelgiant į jo socialinę padėtį, suteikti galimybę finansuoti savo studijų ir pragyvenimo išlaidas. Pertvarkius paskolų sistemą, paskola gyvenimo išlaidoms išaugo trečdaliu, o studentai, įstoję į mokamas studijų vietas, šiemet pirmąkart turės galimybę pasiskolinti mokesčiui už mokslą.

Kuriant paskolų sistemą, buvo svarstomos įvairios jos finansavimo alternatyvos, tačiau sunki šalies finansinė situacija, augantis biudžeto deficitas, blogėjantys valstybės skolinimosi rodikliai neleido tikėtis, kad paskolų sistemai išplėtoti pavyks sutelkti pakankamai valstybės finansinių išteklių. Atsižvelgiant į realias paskolų sistemos plėtros galimybes, paskoloms teikti pasitelktos privačios kredito įstaigos. Tokia sistema taikoma ne vienoje Europos valstybėje – paskolos studentams per komercinius bankus teikiamos Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Portugalijoje, Italijoje ir kitur.

Teikiant paskolas per kredito įstaigas, valstybė paprastai teikia garantiją. Lietuvoje valstybės remiamos paskolos garantuojamos 100 proc. – tai reiškia, kad, norint gauti paskolą, nebūtina gauti nuolatines pajamas, turėti laiduotoją ar užstatyti turtą. Panašiai yra ir Suomijoje. Latvijoje studentui būtinas laiduotojas arba savivaldybės garantija. Jei asmuo tokio garantuotojo neturi, reikia užstatyti nekilnojamąjį turtą arba vertybinius popierius. Reikalavimas turėti laiduotojų arba užstatyti turtą taikomas ir Estijoje.

Už naudojimąsi valstybės remiama paskola paskolos gavėjui bus skaičiuojamos palūkanos, tačiau paskolos studijų kainai palūkanų dydis studijų metu negalės viršyti 5 procentų. Socialiai jautriausioms studentų grupėms, nepriklausomai nuo paskolos rūšies, visas palūkanas studijų metu apmokės valstybė. Palūkanos studijų metu skaičiuojamos ir kai kuriose užsienio valstybėse, pvz., Danijoje, Vengrijoje.

Siekiant geresnių paskolų teikimo sąlygų, buvo organizuojama kredito įstaigų atranka. Jos metu nustatytos paskolų teikimo sąlygos negalės būti bloginamos per visą paskolos laikotarpį. Suomijoje dėl paskolos teikimo sąlygų studentai su bankais tariasi individualiai. Palūkanų dydis čia priklauso nuo rinkoje vyraujančios palūkanų normos. Latvijoje ir Estijoje palūkanas, viršijančias 5 proc., subsidijuoja valstybė. Latvijoje palūkanos už paskolas pragyvenimui pradedamos skaičiuoti nuo paskolos išmokėjimo, už paskolas studijoms – praėjus metams po studijų baigimo.

Paskolą studentas turės pradėti grąžinti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo studijų baigimo. Nuo tada bus pradedamas skaičiuoti 15 metų paskolos grąžinimo terminas. Paskola gali būti grąžinta ir anksčiau – baudos ar kiti mokesčiai šiuo atveju netaikomi. Latvijoje paskola pradedama grąžinti tais pačiais terminais, paskolos grąžinimo laikotarpis – nuo 5 iki 10 metų.

Paskolos grąžinimo laikotarpiu paskolos mokėjimas, atsižvelgiant į asmens pajamas, galės būti atidėtas, o bedarbiams asmenims ar asmenims, auginantiems vaiką, iki jam sueis treji metai, paskolos grąžinimo atidėjimo metu skaičiuojamos palūkanos bus apmokamos iš valstybės lėšų. Kredito įstaigai ir paskolos gavėjui susitarus, paskolos mokėjimas galės būti atidėtas ir kitais atvejais. Nuo paskolos ar jos dalies grąžinimo galės būti atleidžiami asmenys, pripažinti nedarbingais ar negalintys paskolos grąžinti dėl neįgalumo, ligos ar sužalojimo. Užsienio šalyse taip pat taikomas paskolos atidėjimas dėl mažų skolininko pajamų, gimus vaikui ar kitais atvejais.

Patraukliai atrodo paskolų sistemos, kuriose paskolos grąžinimas siejamas su skolininko pajamomis. Tokios sistemos veikia Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Vengrijoje. Šį principą įdiegti Lietuvoje kol kas nėra galimybių, tačiau planuojama tokią idėją svarstyti ateityje, tobulinant paskolų studentams sistemą.

Lėšos studentų stipendijoms nemažėja

Skatinamųjų stipendijų skyrimo studentams tvarką nustatys pačios aukštosios mokyklos. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo aukštosioms mokykloms skatinamąsias stipendijas skirti tik geriausiai besimokantiems studentams, tokiu atveju šių stipendijų dydis galėtų siekti 400–800 Lt.. Lėšos skatinamosioms stipendijoms 2009 m. įstojusiems įskaičiuotos į studijų krepšelį – 2,5 BSI (325 Lt). Valstybės finansuojamiems studentams, kurie pradėjo studijuoti iki 2009 m., lėšos skatinamosioms stipendijos bus skiriamos iš valstybės biudžeto.

Nuo š.m. rugsėjo iki metų pabaigos socialinės stipendijos gali būti mokamos valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems asmenims. Planuojama, kad nuo 2010 m. į socialines stipendijas galės pretenduoti visi – valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų, valstybės finansuojamose ir mokamose studijų vietose studijuojantys – studentai.

2010 m. biudžete lėšų stipendijoms mažinti nenumatyta.

Vyksta registracija lengvatinėms paskoloms

Iki spalio 4 d. studentai gali registruotis valstybės remiamoms paskoloms gauti. Valstybės remiamas studentiškas paskolas administruoja Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Registracija vykdoma internetu: http://www.vmsfondas.lt .

Studentų, kuriems siūloma sudaryti valstybės remiamų paskolų sutartis, sąrašai bus paskelbti šių metų spalio 19 d.

Valstybės remiamas paskolas lengvatinėmis sąlygomis teiks penki bankai: DNB Nord, Swedbank, Snoras, Nordea ir Šiaulių bankas. Jų konkurencija sudarys studentams galimybę rinktis banką, siūlantį mažiausias palūkanas. Dabartiniais skaičiavimais, palūkanų „lubos“ litais svyruotų nuo 10,59 iki 11,09 procento, eurais – nuo 3,36 iki 3,86 procento. Palūkanos kis priklausomai nuo Vilibor arba Euribor dydžio. Bankų pasiūlyta maksimali marža yra nuo 2,5 iki 3 procentų. Kokias palūkanas turės mokėti studentas, paaiškės jam pasirašant sutartį su banku. Sutartys su bankais bus pasirašomos nuo spalio 19 d. iki lapkričio 13 d.

Studentams, imantiems paskolą studijų kainai sumokėti, studijų metu valstybė kompensuos palūkanų dalį, viršijančią 5 proc.

Valstybinis mokslo ir studijų fondas taip pat vykdo valstybės paskolų registraciją iki 2009 m. pradėjusiems studijuoti studentams, norintiems pasiskolinti dalinei studijų įmokai (520 Lt) sumokėti.