Jei gyveni tokiame mieste, kuriame vieni kitus pažįsta, kur naujienos ir gandai plinta šviesos greičiu, kur apie tave miesto gyventojai žino daug daugiau negu tu pats apie save, ir tu greitai baigsi vidurinę mokyklą, tuomet šis trumpas straipsnelis nupieš tau svajonių išsipildymo vaizdą tema – „Kai aš tapsiu studentas...”.
Gyvendamas savo gimtajame krašte tu vis svajojai atsidurti ir gyventi sostinėje ar kitame didesniame Lietuvos mieste, tikėdamasis, kad čia svajonės pildosi taip kaip amerikiečių filmuose. Tačiau taip nėra.
Įsivaizduok, kad jau gyveni sostinėje. Čia žmonės įpratę už viską mokėti dvigubai, o gal net ir trigubai daugiau negu tavo mieste, privalėsi priprasti ir tu. Patartina išmokti daryti valgyti pačiam arba bent jau turėti mikrobangų krosnelę, o maisto atsargas pasipildyti namuose. Lėšų reiks mėnesiniam vietinio viešojo transporto bilietui, telefono sąskaitai, bendrabučiui, kelionei namo, nenumatytoms išlaidoms, susibūrimams su draugais bei mokslui. Jei stengsiesi gerai mokytis, gausi stipendiją, kuri leis ilgiau pabūti su draugais, tačiau ilgiau būnant su draugais kenčia mokslų kokybė, todėl negausi stipendijos. Vadinasi, privalai rinktis: mokslas ar draugai, nes suderinti vieną ir kitą gali tik talentai.
Vidurines ir aukštąsias mokyklas skiria didžiulė mokymo lygio autostrada, kuria gali važiuoti tik labai gabus, labai turtingas arba gyvenantis dideliame mieste jaunimas. Kadangi tu esi jaunuolis iš mažo miesto, tau teks skirti visą mėnesį adaptavimuisi prie didelio aukštojo mokslo tempo. Lengviausias kelias neprarasti sveiko proto – viską pasidaryti laiku prieš egzaminus. Tačiau, žinoma, niekam taip nepavyksta, net ir talentams. Nepavyks ir tau, bet tu neišprotėsi, tiesiog egzaminų ruošai skirsi dvi bemieges naktis prieš pat egzaminą ir išsikapanosi iš sesijos liūno. Vidurinėje mokykloje svarbiausi egzaminai buvo vieną kartą, dabar tokio pat svarbumo egzaminai bus aštuonis kartus per keturis metus. Tiesa, galimi perlaikymai – ir mokami.
Visus atstumus, kuriuos lengvai įveikdavai pėstute, dabar privalėsi įveikinėti viešuoju transportu. Norint nuvykti į parduotuvę, autobusų stotį, lankytinas miesto vietas, didesnį prekybos centrą ar tiesiog į parką, kuriame gera pasivaikščioti, turėsi laukti troleibuso arba autobuso, tada dažniausiai teks visą kelią jame stovėti, nes, būdamas geras studentas, privalėsi užleisti savo vietą senam žmogui, nėščiai moteriai ar aitrų kvapą skleidžiančiam pakankamai išgėrusiam vyrui. Visa tai suteikia pakankamai gerą privalumą, kadangi išgirsti daugybę pokalbių, dialogų, pasakojimų ar gandų, tampi visuomenės dalimi ir supranti, kokiame pasaulyje gyveni. Kartais tai itin praskaidrina nuotaiką, todėl ausinukas troleibuse yra blogis.
Senus klasės draugus pamiršk. Juos galėsi prisiminti per klasės susitikimus, kurie pirmus išsiskyrimo metus bus rengiami pakankamai dažnai, bet juose susirinks visada ta pati devynių ar šiek tiek mažesnė žmonių kompanija. Vėliau tie susitikimai bus retesni, bet solidesni. Paprastus gimtojo miesto draugus pamatysi proporcingai rečiau vis susirasdamas naujų pažįstamų sostinėje. Gali susirasti labai daug bendraminčių įstodamas į kokią nors studentų atstovybę ar lankydamas kokį nors užsiėmimą, kuris tik atims iš tavęs laiką ir gyvenime niekuo nepravers. Padės tik tuo, jog susipažinsi su daug individų, kurie, laikui bėgant, padės suprasti, jog tikri draugai buvo tie, su kuriais kartu augai nuo mažens.
Savo mieste tu galėjai vaikščioti bet kuriuo paros metu ir bet kurioje vietoje, bet kaip apsirengęs ir su bet kuo. Visuomenėje susidariusi nuomonė, kad mažuose miesteliuose yra pavojinga vakarais vaikščioti kitų miestų gyventojams, bet juk tu savam mieste vietinis, tave visi pažįsta, tu visus irgi. Nors ir nesi vienas iš tų kietųjų, tačiau prie tavęs niekas nelenda, tu savas. Sostinėje, jau sutemus, baugu eiti kažkur vienam. Nors iš dalies ten saugu, tačiau niekada negali būti ramus, ar grupelė vietinio jaunimo tiesiog neužsimanys su tavimi pajuokauti, patikrinti, ar neturi cigarečių, naujesnio mobilaus telefono modelio. Visais atvejais padeda greitos kojos, bet geriau viską suspėti pasidaryti iki sutemstant.
Kokie pilki besirodytų išsvajotojo gyvenimo puslapiai, liūdėti tikrai neverta, nes tiek suaugusieji, tiek garbaus amžiaus žmonės, buvę ar esami studentai sako, kad geriausi gyvenimo metai – tai studijų metai. Pasirink teisingai ir laimę atrasi ne tik ten, kur pilka.
Marius Pocevičius
