APKLAUSOS IMTIS:
Tyrime dalyvavo 5202 studentai iš 15 Lietuvos aukštųjų mokyklų.
ATLIKIMO LAIKAS:
Duomenys surinkti 2009 m. rugsėjo 26 – spalio 1 dienomis.
DUOMENŲ RINKIMO METODAS:
CAWI (computer assisted web interview). Tyrimui paruošta atvira studentų apklausa.
APKLAUSTOS AUKŠTOSIOS MOKYKLOS:
Alytaus kolegija
Kauno medicinos universitetas
Kauno technologijos universitetas
Klaipėdos universitetas
Lietuvos kūno kultūros akademija
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Lietuvos veterinarijos akademija
Lietuvos žemės ūkio universitetas
Mykolo Romerio universitetas
Šiaulių universitetas
Vilniaus dailės akademija
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Vilniaus pedagoginis universitetas
Vilniaus universitetas
Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, VšĮ
STUDENTŲ APKLAUSOS REZULTATAI
Respondentų demografinė charakteristika
Apklausoje dalyvavo 5202 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Absoliuti dauguma studentų (91 proc.) studijuoja nuolatinėse studijose, kiti (9 proc.) yra ištęstinių studijų studentai.
Didžioji dalis (80 proc.) apklaustųjų teigia jog yra bakalauro studijų studentai, 18 proc. - magistro studijų ir 2 proc. studijuojančių rezidentūroje arba doktorantūroje.
Studentų pasiskirstymas pagal kursus pateikiamas diagramoje. Daugiausia apklausta pirmo kurso studentų, įstojusių ir studijuojančių pagal naująją tvarką
Studentų vidutinių mėnesio pajamų dinamika pateikiama diagramoje. Dauguma studentų (54 proc.) teigia gaunantys iki 400 Lt, 18 proc. – 401 – 600 Lt, 9 proc. – 601 – 800 Lt, 8 proc. – 1001 – 1600 Lt, 5 proc. – 1601 Lt ir daugiau.
Bendrieji apklausos duomenys
Keturi iš dešimties studentų (42 proc.) teigė mokantys už studijas, kita dalis (58 proc.) studijuoja nemokamai.
Dauguma studentų (82 proc.) neplanuoja imti valstybės garantuojamos paskolos. Skolintis su valstybės garantija ketina tik kas penktas studentas.
Paskolą ketina imti trečdalis (31 proc.) mokančių už studijas studentų ir 8 proc. studentų, nemokančių už studijas.
Studentai, planuojantys imti paskolą/paskolas (N=920)
Studentai daugiausia planuoja imti paskolas studijų kainai sumokėti (73 proc.), bei gyvenimo išlaidoms (40 proc.).
Trečdalis (33 proc.) studentų ketina skolintis iki 4000 Lt, dar beveik pusė (45 proc.) – 4001 – 8000 Lt ir penktadalis (20 proc.) ketina skolintis daugiau nei 8000 Lt.
Esant didesnėms vidutinėms studento pajamoms, santykinai yra daugiau studentų, ketinančių imti didesnes paskolas, skaičius.
Remiantis diagrama, vidurinis žiedas rodo santykį imančių skirtingas paskolas studentų, kurių pajamos siekia iki 400 Lt, antras žiedas – 401 – 1000 Lt, trečias žiedas, 1001 – 1600 Lt, išorinis žiedas – daugiau nei 1600 Lt.
Didžioji dalis studentų (85 proc.) nėra skaičiavę, kokią sumą sudarys mokamos palūkanos studijų metu bei kokią sumą kas mėnesį reikės mokėti po studijų. Tokius skaičiavimus yra atlikęs tik vienas iš septynių respondentų.
Paklausti, kokia valiuta ims paskolas, trys iš keturių (73 proc.) studentų nurodė imsiantys jas litais, kas ketvirtas (27 proc.) – eurais.
Argumentuodami pasirinkimą studentai, ketinantys skolintis eurais, teigė, jog šią valiutą renkasi dėl to, kas palankesnės sąlygos / mažesnės palūkanos, nepasitiki litu, euras šiuo metu yra stabilesnis už litą, palūkanas iki 5 proc. valstybė kompensuos tik studijų laikotarpiu.
Studentai, ketinantys skolintis litais, teigė, jog šią valiutą renkasi dėl to, kad taip yra patogiau / tai cirkuliuojanti Lietuvoje valiuta, mano jog taip saugiau / mažesnė rizika, teigia išlošiantys dėl lito nuvertėjimo ar galimos devalvacijos, nemato kliūčių ateityje pakeisti paskolos valiutą.
Taip pat neretai studentai teigė, jog valiutą renkasi iš esmės nepagrįstai, nes neturi informacijos, kuria valiuta skolintis yra geriau arba renkasi valiutą remdamiesi draugų/giminių patarimu.
Kas penktas studentas (20 proc.) pirmiausia rinktųsi alternatyvias galimybes skolintis, jeigu tokių turėtų, keturi iš dešimties (42 proc.) nesiskolintų, jeigu sulauktų tėvų (globėjų) paramos, dar 27 proc. – neturi sukaupę savo lėšų jiems reikalingoms išlaidoms.
Tarp atsakymo kita, dažniausiai buvo minimas pinigų pragyvenimui trūkumas, siekis tapti savarankiškais (nenoras imti/skolintis iš tėvų), neturi galimybės dirbti/užsidirbti.
Studentai, planuojantys neimti paskolos/paskolų (N=4282)
Neimantys paskolos studentai daugiausia jos neima, nes studijas apmoka tėvai (22 proc.), arba studijuoja nemokamoje vietoje (55 proc.). Dar 15 proc. išlaidas padengs alternatyviais būdais arba užsidirbdami, ir tik 3 proc. studentų turi patys sukaupę reikiamas lėšas.
Paklausti, ar imtų paskolą, jeigu studijų metu nereikėtų mokėti palūkanų arba palūkanos būtų nekintančios (pvz. 5 proc.), skolintųsi kas trečias studentas, šiuo metu neketinantis imti paskolos.
Dar trečdalis studentų nesiskolintų ir esant tokioms sąlygoms, likęs trečdalis nežino, ar skolintųsi.
Analizuojant, ar studentai, mokantys ir nemokantys už studijas imtų paskolą matome, kad jeigu studijų metu nereikėtų mokėti palūkanų arba palūkanos būtų nekintančios (pvz. 5 proc.), paskolą imtų 61 proc. studentų, mokančių už studijas ir 54 proc. studentų, nemokančių už studijas. Net kas ketvirtas mokantis už studijas studentas, kuris neima paskolos, vis vien ieškotų kitų būtų padengti reikiamas lėšas.
