Anotacija arba apibūdinimas

Gilinamoji magistrantūros studijų programa skirta rengti mokytojus, fizikos magistrus, darbuotojus gebančius dirbti pedagoginį ir tiriamąjį darbą bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose ir mokslo institutuose.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji fizikos magistrai studijuoja gilinamojo lygio dalykus: kvantinę magnetizmo, spinduliavimo, fizikinio lauko, chaoso, kvantinę kieto kūno teorijas, terpių fiziką ir taikomuosius studijų dalykus: biofiziką, reliatyvistinę astrofiziką ir kosmologiją. Iš viso studijuojama 15 dalykų.
Asmenys, kurie bakalauro studijų metu nebuvo įgiję mokytojo kvalifikacijos, studijuodami magistrantūroje papildomai dar studijuoja pedagogikos, psichologijos, dalyko didaktikos dalykus bei atlieka pedagoginę praktiką (iš viso papildomų 40 kreditų).
Praktinės studijos vyksta dviem etapais: darbas laboratorijose ir kompiuterinėse klasėse universitete ir tiriamoji praktika mokymo arba mokslo institucijose. Praktinių studijų trukmė nuo 4 iki 6 savaičių. Jų metu susipažįstama su šiuolaikiniais fizikiniais eksperimentais, įtvirtinami ir tobulinami mokslinio darbo įgūdžiai, praktiškai patikrinami magistro baigiamojo darbo eksperimentiniai rezultatai.
Programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas fizikos magistro kvalifikacinis laipsnis ir mokytojo profesinė kvalifikacija.
Baigus fizikos magistro studijų programą, studijas galima tęsti fizinių ar socialinių (fizikos didaktikos) mokslų krypties doktorantūros studijų programose.
Fizikos studijų programa skirta asmenims, turintiems fizikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir siekiantiems tapti fizikos magistrais.

Kvalifikacijos aprašas

Fizikos magistro kvalifikacija reikalinga norint dirbti fizikos mokytojo, dėstytojo, mokslo darbuotojo darbą.
Asmuo, įgijęs fizikos magistro kvalifikaciją, turi:
- gebėti organizuoti ir atlikti fizikos tyrimo eksperimentus, atskleisti tiriamojo objekto fizikines savybes, efektyviai naudoti įvairias teorines ir eksperimentines tyrimo metodikas, gebėti veikti žinių ir informacijos sraute, operuojant pažangiais tyrimo metodais ir informacinėmis technologijomis;
- žinoti šiuolaikinių sąveikų teorijos, atomo ir molekulių fizikos, dinaminio chaoso teorijos aprašomus procesus, teorinės ir reliatyvistinės astrofizikos ypatumus, įvairius tyrimo organizavimo principus;
- mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, sklandžiai, reikšti savo mintis, logiškai, kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, nustatyti problemas ir numatyti jų sprendimo būdus, būti mandagiu, tolerantišku, mokėti išlaikyti savitvardą.
Fizikos magistro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal fizikos magistrantūros studijų programą.
Norintiems siekti fizikos magistro kvalifikacinio laipsnio reikia turėti fizinių mokslų srities bakalauro laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti fiziku nėra pripažįstami.
Įgijęs fizikos magistro kvalifikacinį laipsnį asmuo gali dirbti fizikos mokytoju gimnazijose arba profesinėse mokyklose, dėstytoju kolegijose ir universitetuose bei mokslo darbuotoju universitetų, mokslo institutų ir centrų laboratorijose, bei tęsti studijas fizinių mokslų doktorantūroje.