Anotacija arba apibūdinimas

Gilinamoji magistrantūros studijų programa skirta rengti aukštos kvalifikacijos klinikinės psichologijos specialistus, įsisavinusius psichologijos ir psichoterapijos žinių sistemą, turinčius profesinius vaikų ir suaugusiųjų klinikinės ir konsultavimo psichologijos bei psichoterapijos įgūdžius, gebančius atlikti tyrimus bei apdoroti statistinius rezultatus.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji psichologijos magistrai studijuoja gilinamojo lygio dalykus: kognityvinę psichoterapiją, psichodinaminę psichoterapiją, krizių ir traumų psichologiją, raidos psichopatologiją, humanistinę egzistencinę psichoterapiją ir kitus dalykus.
Atliekama profesinė praktika suaugusiųjų ir vaikų gydymo bei konsultavimo įstaigose. Praktinių studijų trukmė ? 640 val. Jos metu įtvirtinami ir tobulinami psichologinės diagnostikos, psichologinio konsultavimo, elgesio ir emocinių sutrikimų diagnostikos bei terapijos atlikimo, iškilusių problemų išsiaiškinimo bei sprendimo suradimo ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju magistro darbu. Baigusiajam suteikiamas psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus klinikinės psichologijos studijų programą, studijas galima tęsti socialinių mokslų srities doktorantūros studijų programose.
Klinikinės psichologijos studijų programa skirta asmenims, turintiems psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei siekiantiems tapti psichologijos magistrais.

Kvalifikacijos aprašas

Psichologijos magistro kvalifikacija reikalinga norint dirbti klinikinės psichologijos specialisto darbą.
Asmuo, įgijęs psichologijos magistro kvalifikaciją, turi:
- gebėti taikyti savitus psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo metodus, siekiant padėti spręsti asmeninio bei šeimos gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, psichologines krizes, kvalifikuotai atlikti psichodiagnostinius tyrimus, priimti diagnostinius sprendimus, remiantis tarptautinėmis diagnostinėmis klasifikacijomis, teoriškai pagrįsti ir praktiškai atlikti mokslinį savo darbo efektyvumo įvertinimą;
- žinoti asmenybės struktūros, raidos, patologijos tapsmo ir psichologinio poveikio dėsningumus svarbiausių psichologinių teorijų požiūriu, svarbiausias psichoterapijos teorines paradigmas;
- mokėti atsakingai, savarankiškai ir greitai organizuoti savo darbą, logiškai ir analitiškai mąstyti, efektyviai bendrauti, lanksčiai ir kūrybiškai vertinti reiškinius, būti taktišku, mandagiu, kruopščiu ir sąžiningu.
Psichologijos magistro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal klinikinės psichologijos studijų programą.
Norintiems siekti psichologijos magistro kvalifikacijos reikia turėti psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti klinikinės psichologijos specialistu nėra pripažįstami.
Įgiję psichologijos magistro kvalifikaciją asmenys gali dirbti psichologais vaikų ir suaugusiųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigose ? pirminio, antrinio ir tretinio lygio somatinėse ir psichiatrinėse ligoninėse, psichikos sveikatos centruose, reabilitacijos centruose, krizių pagalbos centruose, užsiimti privačia psichologinio konsultavimo praktika, taip pat dirbti įvairiose psichologinę pagalbą teikiančiose institucijose.