Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti sociologus, gebančius analizuoti ir spręsti visuomenės funkcionavimo bei kaitos problemas socialinių institucijų (makro) bei žmonių tarpusavio santykių (mikro) lygmenyje, nagrinėti šias problemas vietinių ir globalinių procesų požiūriu, mokančius rengti socialinių tyrimų projektus, atlikti empirinius tyrimus taikant kiekybinius ir kokybinius empirinių tyrimų metodus, apdoroti tyrimų duomenis moderniomis kompiuterinėmis programomis, parengti tyrimo ataskaitą bei rekomendacijas tirtos socialinės problemos sprendimui.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir įvykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji sociologai studijuoja bendrauniversitetinius dalykus: ekonomiką, psichologiją, logiką, anglų kalbą ir specialybės dalykus: kiekybinius ir kokybinius socialinių mokslų metodus, klasikines ir šiuolaikines sociologijos teorijas, socialinę nelygybę ir atskirtį, lyčių, šeimos sociologiją, politikos sociologiją, darbo sociologiją, socialinę antropologiją, deviacijų sociologiją ir kitus dalykus.
Praktinės studijos vyksta kiekvieną trečių ir ketvirtų studijų metų semestrą. Praktinių studijų trukmė – 10 kreditų. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami projektų rengimo, kiekybinių ir kokybinių metodų taikymo, duomenų apdorojimo bei tyrimo ataskaitų rengimo ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju bakalauro darbu. Baigusiajam suteikiamas sociologijos bakalauro laipsnis.
Baigus sociologijos bakalauro studijų programą studijas galima tęsti socialinių mokslų magistrantūros programose.
Studijuojant šioje studijų programoje yra galimybė įgyti kitos studijų programos pagrindus pasirenkant gretutinės krypties studijas. Gretutinės krypties studijų pasirinkimo tvarka ir principai skelbiami www.vdu.lt/studijos/gretutines-studijos.html tinklalapyje.

Kvalifikacijos aprašas

Sociologo kvalifikacija reikalinga norint dirbti sociologo darbą.
Asmuo, įgijęs sociologo kvalifikaciją, turi:
- gebėti analizuoti bei kritiškai vertinti visuomenės funkcionavimo bei kaitos problemas įvairių socialinių institucijų – ekonomikos, politikos, teisės, švietimo, šeimos, religijos, sveikatos (t.y. makro) bei žmonių tarpusavio santykių (mikro) lygmenyje, nagrinėti šias problemas vietinių ir globalinių procesų perspektyvoje, rengti socialinių tyrimų projektus, atlikti empirinius tyrimus taikant kiekybinius ir kokybinius metodus, apdoroti duomenis moderniomis kompiuterinėmis programomis, parengti tyrimo ataskaitą bei rekomendacijas tirtos socialinės problemos sprendimui;
- žinoti sociologines bei socialines teorijas bei jų taikymo analizuojant socialines problemas galimybes, kiekybinių ir kokybinių tyrimų atlikimo metodologiją bei metodų taikymo reikalavimus
- mokėti kritiškai mąstyti ir vertinti bei kūrybingai spręsti socialines problemas, derinti darbą komandoje su asmenine iniciatyva ir savarankiškumu, efektyviai bendrauti su įvairių socialinių grupių bei sluoksnių žmonėmis.
Sociologo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal sociologijos studijų programą.
Norintiems siekti sociologo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti sociologu nėra pripažįstami.
Įgiję sociologo kvalifikaciją asmenys gali dirbti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų institucijose, socialinių tyrimų centruose, viešojo administravimo struktūrose, organizacinį darbą privataus ir viešojo sektoriaus institucijose bei nevyriausybinėse organizacijose, mokymo bei švietimo įstaigose, reklamos ir viešųjų ryšių agentūrose, įvairiose žiniasklaidos srityse.