Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti ekologijos ir aplinkotyros krypties plataus profilio bakalaurus, turinčius žinių ir gebėjimų ekologijos ir aplinkosaugos srityse bei gebančius šias žinias ir gebėjimus pritaikyti profesinėje veikloje.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji ekologai studijuoja bendrauniversitetinius dalykus: filosofiją, profesinę etiką, užsienio kalbas, psichologijos pagrindus ir kt.; studijų pagrindų dalykus: ekonomikos teoriją, vadybą, aukštąją matematiką, specialiąją fiziką, bendrąją chemiją, informatiką, GIS pagrindus, dirvotyrą, augalų biologiją, dendrologiją, mikrobiologiją, atskirų rūšių biologiją ir zoologiją, žemės ūkio pagrindus, vandens ūkio pagrindus, miškininkystės pagrindus ir kt.; specialybinius dalykus: bendrąją ir specialiąją ekologiją, kraštovaizdžio ekologiją ir kraštotvarką, aplinkos chemiją ir toksikologiją, oro, dirvožemio, vandens kokybę ir vertinimą, aplinkos inžineriją ir atliekų tvarkymą, miškų būklės kontrolę, laukinių gyvūnų populiacijų tvarkymą, biologinės įvairovės apsaugą, darnaus vystymosi pagrindus, poveikio aplinkai vertinimą ir stebėseną, aplinkos ekonomiką, valdymą ir teisę ir kt.
Praktinės studijos vyksta dviem etapais: mokomoji ir profesinės veiklos praktika. Praktikos metu studentai pritaiko įgytas teorines žinias, ugdo komandinio darbo gebėjimus. Praktinių studijų trukmė - 560 val.
Studijų programa baigiama egzaminu ar baigiamuoju darbu. Baigusiajam suteikiamas ekologijos ir aplinkotyros bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus ekologijos studijų programą, studijas galima tęsti biomedicinos mokslų srities magistrantūros studijų programose.
Ekologijos studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą bei siekiantiems tapti ekologais bei aplinkosaugininkais.

Kvalifikacijos aprašas

Ekologijos ir aplinkotyros bakalauro kvalifikacija reikalinga norint dirbti ekologo bei aplinkosaugininko darbą.
Asmuo, įgijęs ekologijos ir aplinkotyros bakalauro kvalifikaciją, turi:
- gebėti taikyti matematinius metodus ir šiuolaikines informacines technologijas aplinkotyroje, skirti ir įvertinti ekosistemoje vykstančius fizikinius ir cheminius procesus, pažinti ir įvertinti tam tikrų gyvosios gamtos komponentų sąveiką bei būklę, įvertinti žemės, miško bei vandens ūkyje naudojamų technologijų poveikį aplinkai, analizuoti ekosistemose vykstančius reiškinius, įvertinti bei nustatyti biologinių išteklių, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsaugos priemones, taikyti ekonomines, valdymo bei teisinio reguliavimo priemones, taikyti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, stebėsenos sistemas;
- žinoti informacines technologijas, taikomas aplinkotyroje, ekosistemų fizikinių ir cheminių reiškinių procesus, negyvosios ir gyvosios gamtos komponentus, jų struktūrą, klasifikavimą, biologes ir ekologines savybes, žemės, miško bei vandens ūkio technologijas, darnaus vystimosi principus, jų taikymo specifiką kaime, miško, agro, hidro ekosistemų sandarą, funkcionavimą bei kaitą, žmogaus ir aplinkos santykių veikimą, aplinkos (oro, dirvožemio, vandens) kokybės rodiklius ir jų vertinimo sistemas, aplinkosaugos inžinierinius sprendimus, atliekų rūšis ir jų tvarkymo sistemas, biologinių išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos bei aplinkos stebėsenos sistemas, aplinkos ekonomikos, vadybos ir teisinio reguliavimo sistemas, poveikio aplinkai vertinimo metodiką;
- mokėti dirbti su informacinėmis ir stebėsenos sistemomis, dokumentais, planuoti, organizuoti ir vertinti savo darbą.
Ekologijos ir aplinkotyros bakalauro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal ekologijos ir aplinkotyros kryties studijų programas.
Norintiems siekti ekologijos ir aplinkotyros bakalauro kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Įgiję ekologijos ir aplinkotyros bakalauro kvalifikaciją, asmenys gali dirbti aplinkos apsaugos įstaigose, agentūrose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, įmonėse, kurių veikla susijusi su aplinkos apsauga.