Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti žemėtvarkos bakalaurus, gebančius naudoti informacines technologijas, gebančius taikyti pagrindinius žemės naudojimo, kultūrinio kraštovaizdžio formavimo, nekilnojamojo turto tvarkymo ir administravimo metodus, vertinti žemės tvarkymo priemonių visumą žmogaus poreikių tenkinimui.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji žemėtvarkos bakalaurai studijuoja bendrauniversitetinius dalykus: visuomenės ir technikos raidą, filosofiją, specialybinius dalykus: matematiką, geodeziją, ekologiją ir aplinkos apsaugą, žemėtvarkos projektavimą, kraštotvarką, teritorijų planavimą, nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, nekilnojamojo turto vertinimą ir kt. Iš viso studijuojami 48 dalykai.
Praktinės studijos vyksta dviem etapais: geodezijos pagrindų, geodezinių matavimų, dirvotyros ir fotogrametrijos mokomosios praktikos ir profesinės veiklos praktika. Mokomųjų praktikų metu studentai įgytas teorines žinias pritaiko atlikdami inžinerinius matavimus ir tyrinėjimus mokomuosiuose objektuose. Profesinės veiklos praktika skirta susipažinti su žemėtvarkos įmonių darbo specifika, valdymo, gamybinės bazės struktūra ir darbo organizavimu, įmonės darbo planavimu, įmonės finansų sistema, įmonėje naudojamomis naujausiomis geodezijos ir kartografavimo darbų technologijomis, teritorijų planavimo dokumentų rengimu, rinkodara ir gamtos išteklių valdymu, konkursų projektams rengti organizavimu, finansų valdymu. Praktinių studijų trukmė - 400 val.
Studijų programa baigiama baigiamuoju bakalauro darbu arba baigiamuoju egzaminu. Baigusiajam suteikiamas žemėtvarkos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus žemėtvarkos studijų programą, studijas galima tęsti technologijos ir socialinių mokslų sričių magistrantūros programose.

Kvalifikacijos aprašas

Žemėtvarkos bakalauro kvalifikacija reikalinga norint dirbti žemėtvarkos arba kraštotvarkos specialisto darbą.
Asmuo, įgijęs žemėtvarkos bakalauro kvalifikaciją, turi:
- gebėti vertinti bei interpretuoti visuomenės ir jos raidos dėsningumus, šiuolaikinės demokratijos bei atviros visuomenės tendencijas, kritiškai mąstyti, formuluoti ir pagrįsti matematinius teiginius, gebėti taikyti juos praktinėje ir profesinėje veikloje, formuoti logišką ir analitinį mastymą, dirbti su geodeziniais prietaisais, apdoroti geodezinių matavimų duomenis ir vertinti jų tikslumą, rinkti, sisteminti informaciją georeferencinių duomenų bazių sudarymui, gebėti nustatyti žemės ir statinių vertę, teisiškai registruoti žemę ir pastatus, sisteminti ir analizuoti nekilnojamojo turto kadastro rodiklius, paruošti techninę-juridinę dokumentaciją nekilnojamojo turto sandoriams atlikti, rengti žemės pertvarkymo ir žemės konsolidacijos projektus, naudotis kompiuterinėmis technologijomis žemės tvarkymo planams rengti, gebėti atlikti žemės tvarkymo projektų ekonominį ir ekologinį pagrindimą, planuoti žemės ūkio ir kaimo plėtrą, vertinti gamtinius, socialinius, ekonominius ir kt. veiksnius, įtakojančius krašto kompleksinį tvarkymą, numatyti kraštotvarkos raidos ir plėtros kryptis, gebėti teikti teisines paslaugas žemės naudojimo klausimais;
- žinoti modernias inžinerines priemones, būtinas saugiai inžinerinei veiklai, pagrindinius geodezinių matavimų ir duomenų apdorojimo būdus bei metodus, valstybinio geodezinio pagrindo sudarymą ir atnaujinimą, tinklų tikslumo klases, žemėlapių sudarymo ir kartografavimo metodiką, žinoti pagrindinius nekilnojamojo turto kadastro matavimų principus ir būdus, teisinius aspektus formuojant nekilnojamojo turto objektus, nekilnojamojo turto vertinimo, rinkos, pasiūlos ir paklausos veiksnius, nekilnojamojo turto formavimo, vertinimo ir rinkos principus, ekologinių, aplinkosauginių ir kt. priemonių svarbą kraštovaizdžio formavimui, pagrindinius žemės kiekybines ir kokybines savybes apibūdinančius rodiklius, jų panaudojimo sritis ir sąlygas teritorijų tvarkymui, žemės disponavimo, valdymo, naudojimo ir administravimo teisinius aspektus, pagrindinius veiksnius, lemiančius žemės rinkos, vertės, naudojimo apribojimus, reglamentus kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijų tvarkymui, susijusius su dirvožemio, žemės gelmių, vandens telkinių apsauga, biologinės įvairovės padidinimu ir kraštovaizdžio apsauga, žemės informacinės sistemos kūrimo ir panaudojimo būdus bei galimybes;
- mokėti dirbti atsakingai, kruopščiai, savarankiškai ir greitai, organizuoti savo darbą, efektyviai bendrauti su kolegomis ir klientais.
Žemėtvarkos bakalauro kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal žemėtvarkos studijų programą.
Norintiems siekti žemėtvarkos bakalauro kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti žemėtvarkininku nėra pripažįstami.
Įgiję žemėtvarkos bakalauro kvalifikaciją asmenys gali dirbti žemės tvarkymo ir administravimo, kraštovaizdžio formavimo, geodezijos ir kartografijos, nekilnojamo turto vertinimo, registravimo įmonėse ir įstaigose.