Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti religijos studijų bakalaurus, katalikų tikybos mokytojus, atitinkančius Vatikano II Susirinkimo Bažnyčios mintį ir dvasią, gebantį efektyviai naudotis Šv. Rašto, filosofijos, teologijos ir religijos mokslais, kompetentingai liudyti ir perteikti tikėjimą (doktriną, moralę, papročius) sekuliarizuotos ir vartotojiškos visuomenės terpėje bei gebantį kryptingai integruoti asmeninį krikščionišką gyvenimą su studijomis ir profesine veikla.
Stojantysis turi vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas, susijusias su krikščioniška vertybine orientacija.
Būsimieji katalikų tikybos mokytojai studijuoja bendruosius universitetinius dalykus: etiką, informatiką, kalbos kultūrą, logiką, filosofijos įvadą; studijų pagrindų dalykus: teologijos įvadą, krikščioniškosios kultūros istoriją, Šv. Rašto įvadą, naująjį religingumą ir specialybinius dalykus: religijų istoriją, dvasingumo teologiją, religinio ugdymo metodiką ir kt.
Praktinės studijos vyksta dviem etapais: pažintinė katechetikos praktika, tikybos mokytojo bei psichologijos mokytojo praktika mokykloje. Praktinių studijų trukmė - 400 val. Jų metu studentai įgyja tikybos pamokų dėstymo bei užklasinio darbo organizavimo įgūdžių, kūrybiškų ugdymo uždavinių sprendimo gebėjimų, išmoksta vesti įvairių tipų tikybos dalyko bei psichologijos dalyko pamokas taikant pažangiausius ugdymo metodus, planuoti ir organizuoti ugdomąjį darbą, vesti popamokinius renginius.
Būsimieji psichologijos mokytojai šioje programoje taip pat studijuoja psichologijos įvadą, raidos psichologiją, socialinę psichologiją, pedagoginę psichologiją, asmenybės psichologiją, psichologijos tyrimo bei vertinimo metodus ir t.t.
Praktinių studijų metu atliekama prižiūrima praktika, kuriai vadovauja kvalifikuotas psichologas. Praktikų metu vertinami mokinių ir mokymo proceso stebėjimo, psichologijos mokymo įgūdžių lavinimo, bendradarbiavimo su kitų sričių specialistais ir kiti gebėjimai.
Studijų programa baigiama baigiamuoju bakalauro diplominiu darbu. Baigusiajam suteikiamas religijos studijų bakalauro ir pedagogikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis su mokytojo profesine kvalifikacija.

Kvalifikacijos aprašas

Religijos studijų bakalauro, katalikų tikybos mokytojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti katalikų tikybos mokytojo darbą.
Asmuo, įgijęs religijos studijų bakalaurą su katalikų tikybos mokytojo profesine kvalifikaciją turi:
- gebėti kompetentingai liudyti ir perteikti tikėjimą (doktriną, moralę, papročius) sekuliarizuotos ir vartotojiškos visuomenės terpėje, kryptingai integruoti asmeninį krikščionišką gyvenimą su studijomis ir profesine veikla, atitikti Vatikano II Susirinkimo Bažnyčios mintį ir dvasią, efektyviai naudotis Šv. Rašto, filosofijos, teologijos ir religijos mokslais;
- žinoti Šv. Rašto, filosofijos, teologijos ir religijos mokslus, pagrindines ugdymo filosofijas ir metodus, mokyklinio amžiaus vaikų psichologijos pagrindus;
- mokėti dirbti atsakingai, savarankiškai ir greitai, organizuoti savo darbą, efektyviai bendrauti su kolegomis ir mokiniais.
Religijos mokslų bakalauro, katalikų tikybos mokytojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal religijos pedagogikos ir psichologijos studijų programą.
Norintiems siekti religijos mokslų bakalauro, katalikų tikybos mokytojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą bei krikščionišką vertybinę orientaciją.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti tikybos mokytoju nėra pripažįstami.
Įgiję religijos studijų bakalauro, katalikų tikybos mokytojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti tikybos mokytojais pradžios ir bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, gimnazijose, kolegijose ir aukštesniosiose mokyklose, švietimo centruose, mokslo institutuose, vyskupijų katechetikos centruose.
Pedagogikos bakalauro laipsnis ir mokytojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti pedagoginės psichologijos mokytojo darbą.
Asmuo, įgijęs pedagogikos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją, turi:
- gebėti perteikti psichologijos žinias įvairaus amžiaus žmonėms, mokėti vesti bei vertinti mokinių atliekamus darbus o taip pat lavinti jų kūrybinius gebėjimus, gebėti įžvelgti žmogaus elgesio problemas;
- žinoti raidos, socialinę, pedagoginę, asmenybės psichologiją, psichologijos tyrimo bei vertinimo metodus, psichologinį konsultavimą, psichologines problemas, jų sprendimo būdus.
- mokėti organizuoti savo darbą, logiškai, analitiškai ir kritiškai mąstyti bei bendrauti, lanksčiai ir kūrybiškai vertinti įvairius egzistencinius bei profesinius reiškinius.
Pedagogikos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal religijos pedagogikos ir psichologijos studijų programą.
Norintiems siekti pedagogikos bakalauro laipsnio ir mokytojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Įgiję pedagogikos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti psichologijos mokytoju bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, mokymo centruose, papildomo ugdymo įstaigose.