Anotacija arba apibūdinimas

Studijų programa skirta rengti politikos mokslų specialistus, išmanančius politinių idėjų ir teorijų raidą, politinių sistemų ypatybes, sugebančius analizuoti politinius procesus šalies viduje ir tarptautinėje politikoje, kvalifikuotai lyginti ir vertinti politinius reiškinius įvairiose visuomenės gyvenimo sferose, turinčius suformuotus veiklos politinėse organizacijose ir institucijose įgūdžius.
Stojantysis turi turėti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo į universitetą konkursines sąlygas.
Būsimieji politologai studijuoja bendrauniversitetinius dalykus: filosofiją, sociologiją, psichologiją, ekologiją, informatiką, kalbos kultūrą, logiką, mokslinio darbo pagrindus; studijų pagrindų dalykus: politikos mokslo įvadą, tarptautinių santykių įvadą, valstybės teorijas, moderniųjų laikų politinę istoriją, politinės minties istoriją, Lietuvos politinę sistemą, politines partijas ir ideologijas, lyginamąją politiką ir specialybinius dalykus: Lietuvos užsienio politiką, viešojo administravimo įvadą, politinę geografiją ir geopolitiką, sociologinių tyrimų metodiką, politinę psichologiją, politinę filosofiją, Europos politiką, socialinę politiką.
Praktinių studijų metu įtvirtinami įgūdžiai analizuoti institucijų veiklą, sprendimų priėmimą įvairiuose lygiuose ir jų įgyvendinimą, profesinės etikos gebėjimai įvertinti valstybės tarnautojų, politikų ir valstybės institucijų vertybes bei normas, lavinami įgūdžiai taikyti įstatymus, organizuoti politinių institucijų darbą. Praktika atliekama valstybės valdymo ir savivaldos institucijose, politinėse partijose, nevyriausybinėse organizacijose. Praktinių studijų trukmė ? 160 val.
Studijų programa baigiama bakalauro darbu. Baigusiajam suteikiamas politikos mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Baigus politikos mokslų studijų programą, studijas galima tęsti politikos teorijos, lyginamosios politikos, tarptautinių santykių, viešojo administravimo, teisės ir kitose socialinių mokslų srities magistrantūros programose.

Kvalifikacijos aprašas

Politologo kvalifikacija reikalinga norint dirbti politologo darbą.
Asmuo, įgijęs politikos mokslų bakalauro kvalifikaciją, turi:
- gebėti sistemiškai ir logiškai analizuoti ir vertinti politinius įvykius valstybės vidaus ir užsienio politikoje, geopolitiniuose ir globaliniuose procesuose, aiškinti ir interpretuoti įvairaus lygio socialinių, ekonominių ir politinių reiškinių ir procesų dinamikos ir raidos tendecijas, lyginti, sintezuoti ir prognozuoti politinius įvykius, pokyčius bei transformacijas įvairiose visuomenės gyvenimo sferose, politinės veiklos srityse, tirti politinius fenomenus skirtinguose teorinės refleksijos ir praktinės realizacijos lygiuose, konsultuoti ir orientuoti klientus, teikti žinias ir informaciją visuomenei, formuojant jos skirtingų grupių bendrąją politinę kultūrą ir pilietiškumą;
žinoti pagrindines politikos mokslo paradigmas, bazines teorijas ir koncepcijas, modernias teorines įžvalgas, prieigas ir tyrimo metodus, pagrindines modernias politines sistemas, istorinę politikos idėjų ir teorijų raidą bei kaitą, pagrindines politinio proceso taisykles, normas ir ypatybes skirtingų šalių, tautų ir visuomenių lyginamajame kontekste, valstybių valdymo institucijas ir organizacijų struktūrines sąrangas bei funkcionavimo dėsningumus, administravimo principus ir metodų raišką; mokėti atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, sklandžiai, nuosekliai ir aiškiai reikšti savo mintis, analitiškai, kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, būti objektyviu, mandagiu, komunikabiliu, tolerantišku, mokėti išlaikyti savitvardą ir efektyviai valdyti konfliktus.
Politologo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal politikos mokslų studijų programą.
Norintiems siekti politikos mokslų bakalauro kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Neformaliuoju ar savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti politologu nėra pripažįstami.
Įgyję politologo kvalifikaciją asmenys gali dirbti valstybės pareigūnais ir renkamais politikais visų lygių valstybės valdymo institucijose ir renkamuose organuose: savivaldybėse, apskrityse, Seime, ministerijose, politinėse partijose, viešosiose įstaigose, taip pat nevyriausybinėse organizacijose, viešųjų ryšių konsultantais ir ekspertais, politikos apžvalgininkais, komentatoriais ir analitikais žiniasklaidos institucijose: laikraščių, žurnalų, radijo ir televizijos redakcijose.