Universitete siūlomi laisvieji dalykai – galimybė studentams patiems nuspręsti, kuo papildyti savo studijų programą. Dalies studentų apsisprendimo kriterijai – galimybė įgyti naujų studijuojamos specialybės žinių ar įgūdžių, reikalingų būsimam darbui. Tačiau dažnai laisvųjų dalykų pasirinkimą nulemia patogus tvarkaraštis ar noras itin lengvai surinkti reikiamus kreditus.
Laisvė pasukti studijas norima kryptimi
Vilniaus universiteto (VU) internetiniame tinklalapyje skelbiama, jog dėstomas programas šioje aukštojoje mokykloje sudaro privalomieji (65 proc. studijų programos kreditų), pasirenkamieji (16 proc.) ir laisvieji (ne mažiau 7 proc.) dalykai. Likusi kreditų dalis surenkama profesinės praktikos metu. „Universiteto nuostata yra pasirenkamaisiais ir laisvaisiais dalykais studentams suteikti laisvę savo studijas pasukti norima kryptimi“, – teigia VU Studijų planavimo ir koordinavimo skyriaus vedėjas Vytautas Laugalys, taip pat pabrėždamas, kad universitete yra įgyjamas ne profesinis, bet universitetinis išsilavinimas. Tai reiškia, kad laisvieji dalykai yra puiki galimybė įgyti žinių būtent toje srityje, kurioje studentas norės dirbti. „Studentas, pasinaudodamas laisvojo dalyko kreditais, gali rinktis jį dominančias paskaitas ir taip savo studijų programą nukreipti tam tikra linkme, įgyti būsimai profesijai reikalingų žinių“, – argumentavo V. Laugalys.
Pasirinkimo apribojimai
Tačiau ne visada laisvieji dalykai yra „laisvi“ – kartais pasirinkimo galimybes varžo daug aplinkybių. Vienas iš sistemos trūkumų – tai, kad laisvąjį ar pasirenkamąjį dalyką leidžiama pasirinkti tik programoje numatytu laiku. VU Studentų atstovybės (SA) akademinių procesų reikalų koordinatorius Arminas Varanauskas patvirtino, kad kartais kyla sunkumų dėl kreditų paskirstymo. „Būna problemų, kai viename semestre yra kokie keturi laisviesiems dalykams skirti kreditai, o kitame – nulis. Tuomet, pavyzdžiui, negalima tęstinai mokytis kalbų, nes aukštesnis lygis dažnai būna kitame semestre“, – aiškino jis.
Antra, ne į visus laisvuosius dalykus galima laisvai registruotis. Norint juos studijuoti, kai kur yra reikalaujama būti išklausius ankstesnių kursuosų medžiagą. Pavyzdžiui, norint mokytis draudimo modeliavimą, reikia būti išklausius aukštosios matematikos ir informatikos kursus; pasirinkus turkų kalbą, reikia mokėti anglų, nes tai tarpinė bendravimo kalba paskaitų metu, aukštesnio lygio užsienio kalboms reikalaujamos žemesnių lygių žinios. „Taip pat prie kai kurių dalykų trūksta platesnių aprašymų ir studentų atsiliepimų, kartais vėluoja dalies laisvųjų dalykų tvarkaraščiai, o tai gali sukelti nesklandumų, bet su visomis šiomis problemomis stengiamasi dirbti ir tobulinti dabartinę sistemą“, – pridūrė A.Varanauskas.
Laisvasis ar pasirenkamasis dalykas gali nebūti dėstomas ir nesusirinkus reikiamam studentų skaičiui. VU Studijų planavimo ir koordinavimo skyriaus vedėjas V.Laugalys tvirtino, kad reikiamas žmonių skaičius nėra tiksliai nustatytas. Minimalus studentų skaičius grupėje svyruoja nuo penkių iki dešimties. Maksimalus – nuo dešimties (pvz., Indijos istorija, tibetologijos įvadas) iki dviejų šimtų (pvz., kokybės valdymas, ūkio statistika ir kompiuterių tinklai) Kartais vietų skaičius paskelbia universiteto administracija, tačiau būna ir taip, kad juos nustato patys dėstytojai. Jie, pasak V.Laugalio, gali nurodyti, kad dėstyti nori tik tam tikro skaičiaus grupėms.
Kalbinti pašnekovai sakė, kad renkantis dažnai būna ir kurioziškų situacijų. „Yra buvę, kad vienais metais tą dalyką mokiausi kaip pasirenkamąjį, o kitais kaip privalomąjį. Teko du kartus išklausyti tą pačią informaciją. Manau, tai laiko švaistymas“, – piktinosi filologė Ugnė. Ekonometriją studijuojanti Austėja pasakojo, kad yra buvę, jog pasirenkamųjų dalykų sąraše buvo įrašytas tik vienas dalykas: „Rinkomės vieną iš vieno – argi tai pasirinkimas?“
Galimybė sužinoti daugiau
Didžioji dalis „Studentų eros“ pašnekovų teigė, kad laisvąjį dalyką renkasi atsakingai, nes nori pagilinti turimas žinias ar įgyti naujų. Lietuvių filologiją studijuojanti Evelina sakė, kad kaip laisvąjį dalyką nusprendė studijuoti prancūzų kalbą, nes tikisi, kad ateityje jai tai pravers. Bus lengviau ne tik dar labiau gilinant prancūzų kalbos žinias, bet ir vasarą, bandant susirasti darbą užsienyje. Ketvirtakursė Austėja, studijuojanti ekonometriją, pripažino, jog laisvuosius dalykus galėjo išnaudoti geriau: „Pasirinkau man aktualų dalyką aerobiką, norėjau pasportuoti, pliusas buvo ir tas, kad paskaitos vyko arti bendrabučio. Tačiau neišnaudojau galimybės gauti kreditų už tuos dalykus, kurių man reikia išlyginamosioms studijoms. Dabar už juos turiu mokėti.“
Tikslas – lengvai „praslysti“
Nemažai kalbintų studentų norėtų, kad didesnę dalį studijų programos galėtų koreguoti patys. V.Laugalys duomenų bazėje pažvelgęs į kai kurių studentų pasirinkimus tik gūžčioja pečiais: „Keista matyti, kai filologai renkasi mokytis kūno kultūrą ar odos ligas. Studentų pasirinkimai labai įvairūs.“ Apklausos duomenimis, vienas pagrindinių tokio poelgio argumentų – noras lengvai „praslysti“. Dalis studentų teigė, kad jiems pakanka pagrindinių studijų užkraunamos naštos ir jie nenori laisvuoju dalyku apsiimti dar daugiau darbo. „Iš kitų studentų buvau girdėjusi, kad studijuojant įdomiąją alergologiją nereikės didelių pastangų ir egzaminas bus nesunkus“, – pagrindinius pasirinkimo kriterijus vardino filologiją studijuojanti Agnė.
Filologė Rasa savo sprendimą studijuoti visuomenės sveikatą argumentavo tuo, kad mokytis reikės tik tris dienas per savaitę: „Renkantis geras tvarkaraštis buvo vienas pagrindinių mano kriterijų.“
Nuo kūdikių priežiūros iki autonominių robotų
VU studentai gali pasirinkti laisvuosius dalykus iš visų fakultetų, todėl siūlomi dalykai labai įvairūs. Be jokių papildomų reikalavimų galima rinktis studijuoti kūdikių priežiūrą, taikomąją chemiją, marketingą, futbolą, įdomiąją alergologiją, autonominius robotus. VU siūlomų laisvųjų dalykų sąraše platus užsienio kalbų pasirinkimas – ne tik anglų, ispanų, prancūzų, bet ir švedų, norvegų, turkų, naujoji graikų, kroatų. Užsienio kalbą galima studijuoti ne tik keliuose fakultetuose, bet ir pasirinkti norimą kalbos lygį – nuo pradinio iki pažengusiųjų. Atsižvelgus į užimtų vietų skaičių, galima teigti, kad užsienio kalbų studijų paklausa labai didelė. Tai patvirtino ir VU SA atstovas A.Varanauskas: „Visuomet labai populiarios yra užsienio kalbos – ypač prancūzų, ispanų, skandinavų.“ Taip pat jis priduria, kad nemažo studentų dėmesio sulaukia masažo studijos.
Studijuoti kalbas pasirinko ir keli kalbinti studentai. „Pasirinkau studijuoti rusų, nes manau, kad tai puiki, nemokama galimybė išmokti dar vieną kalbą. Už savo lėšas šio dalyko tikriausiai nesimokyčiau“, – teigė Komunikacijos fakultete studijuojanti Ieva. Ji taip pat minėjo, kad nemažai jos pažįstamų studentų studijuoja užsienio kalbą. „Pasirinkimai labai įvairūs: vokiečių, švedų, olandų, ispanų kalbos“, – vardino pašnekovė.
