Vieno seno filmo herojus entuziastingai sakė, kad egzaminas – šventė, bet tikrai ne visi studentai ir moksleiviai jam pritartų. Noras per kuo trumpesnį laiką išmokti kuo daugiau ir baimė, kad nuo būsimo įvertinimo priklauso daug kitų dalykų, skatina jaunus žmonės griebtis įvairiausių gudrybių. Be pasakojimų apie kavą ir įvairių budrumo receptų, studentai vieni kitiems patarinėja, kad mokymosi kokybę neva pagerina ir sėdėjimo prie knygų laiką prailgina antidepresantai, vaistai, skirti gydyti Alzheimerio ligą, ir net amfetaminas.

Į klausimą, ar teko girdėti, jog studentai prieš egzaminus „gelbėjasi“ amfetaminu, psichiatras Linas Slušnys sakė: „Apie tokius atvejus girdėti teko, bet pats tokių pacientų nesu sulaukęs. Amfetaminas tam tikram laikui tarsi suaktyvina įvairius procesus. Smegenims neduoda nieko, bet padidėja bendras budrumas, žvalumas. Egzistuoja vienas niuansas: žmogaus organizmas turi tam tikrą laiką skirti poilsiui, smegenys turi pamiegoti. Praėjus parai po šios medžiagos panaudojimo, ji į organizmą dar giliau įsiskverbia ir žmogus nebegali susikaupti, produktyviai mąstyti.“

Po trumpos laimės – ilga depresija

Pašnekovo teigimu, vėliau atsiranda tam tikra depresinė būsena: „Paveiktas amfetamino žmogus netenka daug skysčių, organizmui tampa sunku maistinėmis medžiagomis aprūpinti kitus organus, smegenims gali pritrūkti deguonies – dėl cheminių medžiagų apykaitos ir streso organizmas sudegina labai daug įvairių medžiagų.“ Specialisto teigimu, tokiais „triukais“ užsiimantis studentas vieną egzaminą gal ir išlaikys itin gerai, bet taip jis rizikuoja kitų apskritai neišlaikyti.

„Jaunimas, kuris bando pasinaudoti tokiomis priemonėmis, labai rizikuoja. Jau geriau bandyti laimę einant į egzaminą nesiruošus nei pavartojus amfetamino, nes ateityje pasekmės gali būtų labai rimtos“, – kalbėjo L. Slušnys.

Vietoje vitaminų – antidepresantai

Jaučiantys egzaminų baimę ar kitus streso padarinius studentai kreipiasi į medikus. Tiesa, kartais tokie vizitai turi labai konkretų tikslą – gauti antidepresantų, kurie padėtų kuo ilgiau išlaikyti budrumą mokantis. Apie antidepresantų vartojimą egzaminų metu pašnekovas sakė: „Savo darbo praktikoje ne kartą susidūriau su žmonėmis, kurie dar prieš egzaminus ieško pagalbos. Dažniausiai tokie žmonės būna linkę į depresiją ir prastai vertina savo jėgas. Pacientas sako „Aš labai blogai mokausi“, o paklausus paaiškėja, kad jo pažymių vidurkis yra 9,5. Keliami reikalavimai sau būna milžiniški ir tuomet kyla panika, o ilgai besitęsianti tokia būsena sukelia ir daugiau komplikacijų.“

Specialisto teigimu, tinkamai paskirti antidepresantai per gana trumpą laiką gali žmogui padėti atstatyti emocinę pusiausvyrą, bet vaistus turi paskirti specialistas ir svarbu surasti tokių būsenų atsiradimo priežastis. „Tokiose situacijose labai svarbu kalbėtis. Kartais net ir patys tėvai jaučia didelį stresą ir situacija dar labiau komplikuojasi. Teko bendrauti su tėvais, kurie jau net sutiktų, kad vaikas iš viso egzaminų nelaikytų, kad tik jo savijauta pagerėtų“, – kalbėjo L. Šlušnys.

Jaunystės eliksyras – vaistai nuo Alzheimerio

Pasak specialisto, jauni žmonės paprastai egzaminų stresą sugeba išgyventi ir „mobilizuoti vidines pajėgas“ šiam laikotarpiui, bet yra žmonių, kurie į „į streso traukinį įsėda ilgam“. Kai žmogus išeikvoja jėgas jaudindamasis, tuomet prasideda depresija, nusivylimas, nepasitikėjimas savimi ir kitos psichologinės problemos.

Dar vienas studentų atrastas atminties gerinimo „stebuklas“ – vaistai nuo Alzheimerio ligos. L. Slušnys teigė negirdėjęs, kad studentai egzaminų sesijų metu vartotų vaistus, skirtus gydyti Alzheimerio ligą, bet komentuodamas tokį jaunuolių „išradimą“ sakė: „Kalbant apie tokios rūšies vaistų cheminę sudėtį, tai šie vaistai su atminties gerinimu neturi nieko bendra, nes skirti regeneraciniams smegenų atstatymo mechanizmas, bet jauno žmogaus smegenyse nėra ką atstatinėti.“

Pašnekovas užsiminė ir apie dar vieną svarbų aspektą, susijusį „stebuklingu“ vaistų poveikiu: „Kas nors gali pasakyti, kad vaistai jam padėjo, bet tuomet mano atsakymas būtų, kad reikėjo gerti vitaminą C ir galvoti, kad vartoji labai rimtus vaistus. Matyt, vitaminą C reikia parduoti už itin didelę kainą ir poveikis neabejotinai bus, nes daug kas manys, kad tai labai ypatingas vaistas.“

Raminamieji ir kava – su saiku

Dažnai norėdami išsivaduoti nuo nerimo studentai vartoja raminamuosius, apie kuriuos L. Slušnys sakė: „Yra raminamųjų vaistų, kuriuos vartojant teisingai neslopinamas mąstymas, bet tai turi būti paskirti gydytojo vaistai. Išgėrus bet kokių slopinamųjų vaistų dažnai pacientai skundžiasi, kad juos ima miegas. Iš tiesų, išgėrus bet kokią smegenų veiklą veikiančią tabletę, organizmas tiesiog reikalauja pailsėti. Žmogus galvoja, kad tokie pamiegojimai atima mokymosi laiką, bet poilsis yra būtinas.“ Mediko teigimu, ypač kenksminga vartoti vaistus, kurie buvo skirti kitiems žmonėms, nes poveikis gali būti visai kitoks nei laukiama: „Jauni žmonės tarpusavyje pasikalba, pasikeičia patirtimi, kas kam padėjo ir imasi „savigydos“, o laukiamo efekto dažnai apskritai nebūna.“

Dažnai norėdami kuo ilgiau išlaikyti budrumą studentai ir moksleiviai itin dideliais kiekiais vartoja stiprią kavą, arbatą ir net energetinius gėrimus, kurių pardavimai studentų sesijų metu padvigubėja. „Energetiniai gėrimai labai kenkia skrandžiui, o jauni žmonės galvoja, kad amžinai bus sveiki. Šių gėrimų veikimą galima palyginti su bengališka ugnele: tokio gėrimo pavartojimas tarsi degtuko įžiebimas ir kol ta ugnelė dega – labai gražu, bet sudegusi ji nieko verta. Vartojant energetinius gėrimus ateina toks laikas, kai išgėrus net didelį kiekį poveikio nebūna jokio“, – sakė L. Slušnys.

Pašnekovo teigimu, ne išeitis ir dideli kiekiai kavos, nes kava net tik padidina budrumą, bet ir sukelia papildomą stresą organizmui. „Efektyviausias būdas sėkmingai įveikti stresą ir nuovargį – B grupės vitaminai, kurie tiesiogiai veikia nervų sistemą. Svarbu žinoti, kokius vitaminus vartoti ir kokiomis dozėmis, be to, vitaminai neturi neigiamo poveikio kitoms organizmo funkcijoms“, – kalbėjo L. Slušnys.

Pacientai ieško „stebuklų“

Šeimos gydytoja Dalia Vasiliūnienė, paklausta, ar per egzaminų sesijas padaugėja pacientų, sakė: „Pacientų padaugėja ne prieš pat egzaminus, bet likus porai mėnesių iki jų. Jauni žmonės skundžiasi galvos skausmais, svaigimu, skrandžio, virškinimo sistemos sutrikimais.“

Į klausimą, ar tokie negalavimai dažniau būna rimtų ligų užuomazgos, ar reakcija į stresą, atsakė: „Žinoma, tai dažniau reakcija į stresą, bet jei šios problemos ilgai nesprendžiamos, atsiras ir rimtesnių nervinio pobūdžio sveikatos sutrikimų – gali atsiverti skrandžio opos, išsivystyti ilgalaikis nerimas.“ Medikės teigimu, dažnai pacientai teiraujasi „stebuklingų“ vaistų, o neretai net patys labai konkrečiai „žino“, kuo serga ir kuo turi būti gydomi.

Smegenims reikia gliukozės

Apie tai, kas galėtų padėti nuvyti šalin egzaminų stresą, pašnekovė sakė: „Esant būtinybei, galima vartoti žolinius preparatus ar arbatas, B grupės vitaminus, savijautą pagerina poilsio-miego režimas. Juk paties faktoriaus pašalinti negalima, bet simptomus sušvelninti įmanoma.“

Moters teigimu, įvairūs patarimai, kad egzaminų metu reikia valgyti daug šokolado, riešutų nėra iš piršto laužti: „Pagrindinis smegenų „maistas“ yra gliukozė, tad jei mokomasi labai intensyviai, galima valgyti ir daugiau šių produktų, bet visuomet reikia prisiminti, kad viskam būtinas saikas ir nuo saldumynų dar niekas nepaprotingėjo.“

Apie savigyda užsiimančius jaunuolius pašnekovė sakė: „Jei žmogus egzaminų stresą malšina raminamaisiais vaistais, natūralu, kad jis taps mieguistas, nebegalės mokytis.“