a) Su dabartine tvarka studentai nepatenkinti, bent jau realiukai, kadangi kitaip sakant jiems tektų mokėti už humanitarus. b) Jeigu tokia tvarka ilgai užsilaikytų, smarkiai paskatintų žmonės emigruoti, tiek valstybę ir universitetai patys patirtų nuostolius. Pasiūla kaip reikalas sumažės, bet bent jau atlyginimai tokiu atveju turėtų sparčiau kilti, o kilus problemų samdytis užsienyje esančias firmas ir pan. c) Mokamas mokslas nėra blogai, jis egzistuoja jau seniai, jeigu esi baigęs jau aukštąją, tau mokslas vien tik mokamas. Sistema nekokia, va kur problema. Pažiūrėkit, UK mokslas mokamas, bet sistema labai palanki ir niekas problemų nemato ir apskritai ten daug kas važiuoja. d) Taip sutinku, kad 2008 metų žmonės nebūtų maišomi. Žmonės sutikę mokėti pilną kainą ją ir moka, o žmonės esantys VF vietose tegu savo rotacijose ir sukasi. Nes kitu atveju žmogus išstumtas iš savo VF vietos žmogaus kuris moka atsidurtų mokamoje vietoje, ko jis nesutiko teigdamas prašymą. Realiai būtų pažeista sutartis sudaryta su universitetu. T.y. nemaišom senos tvarko studentų su naujos. Nuo 2009 metų kai bus vien mokamas mokslas, problemų tada nematau. Viskas suksis pagal nustatymas taisykles.

bender: tokia graži mergaitė, o taip negražiai apie mane šneki:) kokio politinio PR? būčiau paminėjęs kokią nors partiją savo, jei taip. nepriklausau jokiai. už ką balsuoti - nežinau:) david: a,b) cia apie 8 riba sneki? aisku, kad nesamone. toks siulymas parodo Prezidento patareju lygi. c) mokamas mokslas - kas cia gero:) bet europoj yra taip - visi nemoka arba visi moka nedideli vienoda mokesti. jeigu butina, tai gali visi susimoketi prieinama mokesti. bet dabar pusei studentu uztenka lesu. kita puse is tiesu yra aukos, situacijos verciamos rinktis univerus. is tiesu valdzia turetu daryti viska, kad pakiltu profesinio lavinimo, kolegiju prestizas, kad ten jaunimas igytu tinkama pasirengima. nebutina visiems i universitetus. d) 2009 m. ivyks tragedija. uzuot sudarius salygas normalu pasirengima darbui ir karjerai igyti profesiniam ir kolegijose, bus toliau siekiama islaikyti 14 univeru su dukart per dideliu skaiciumi studentu. ir jie bus verciami moketi tukstancius lt uz tai! Tai uzkirs kelia bet kokioms pertvarkoms. Nes studentu pinigai leis nieko nekeisti ir palikti kaip yra. Arrivaderci, reforma

Taip kalbėjau apie tą 8. Na UK yra nustatytas maksimumas kurį universitetai gali reikalauti, jeigu nešlubuoja atmintis tai būtų 3500-4000 svarų ribose kažkur, aišku visi prašo realiai maksimalios sumos, vistiek valstybė subsidijuoja. Bet ten labai fantastiška sistema, tad problemų 0. Nemanau, kad bus priimama daugiau studentų, pagal viską dabar nustatyti studentų kiekiai kurie gauna VF, tiek pat bus priimama mokamų, skaičių manau jie minimaliai koreguos. Bet tą skaičių koreguos kainos, kainos iki 5000 Lt manau padoriose ribose, nes per vasarą ir stipendijas tikrai tiek galimas surinkti per vienerius metus, nebent esi kaip reikalas tinginys, na problema didesnė kas visiškai studijų metų mėgina iš savo lėšų studijuoti ar yra paėmė tą gyvenimo paskolą ar kaip ten ji vadinasi. Na kažkokiems vidaus pertvarkymams pinigų nereikia, va VU MIF, šiais metai vos netapome eksperimentinėmis žiūrėkis su tarpine sesija, tiesa pasakius kai atšaukė kai kurie dėstytojai ir toliau jau laikėsi numatytų jos planų. (Joks dėstytojas nepritarė jai, studentai irgi ne). Tokiu būdu buvo siekiama išlyginti mokymąsi, tiksliau, kad mes nuolatos mokytumėmės, yra savų pliusų ir savų minusų. Čia tik laiko klausimas kada vėl pas bus mėgins ką nors naują daryti, bet visomis tokiomis pertvarkomis kaip supratau vadovauja patys studentai, tiksliau kelios "protingos" galvos.

Daugiau aisku, kad vargu ar bus priimama, nes daugiau paprasciausiai beveik ir nera. Tiesiog tam paciam skaiciui daugiau nei puse atsiras mokamu. Pilna studiju kaina yra nuo 2 iki 40 tukst lt per metus ir daliai po keliu metu ji tokia ir bus, keli tukstanciai jau nuo kitu metu. Akivaizdu, kad tokia kaina pagal LT socialine situacija akivaizdziai per didele. Be to, tokie mokesciai leidzia toliau veikti nereformuotai sistemai paslepdami jos spragas. Tai, kad visiskai neracionaliai naudojamos lesos. Tai, kad daugelis studiju programu neatitinka reikalavimu. Tai, kad nieko nedaroma, kad jaunimas galetu rinktis padoru parengima profesiniame sektoriuje ir kolegijose. Tad ivesti tokius mokescius nepertvarkytoje aukstojo mokslo ir viso povidurinio svietimo sistemoje reiskia vertima moketi mokescius tam, kad kokybes niekada ir nebutu, o surinkti pinigai ir toliau butu svaistomi.

man net galva paskaudo cia beskaitant taip iseitu,kad iforminant priemima reik vestis advokata ar bent buhalteri koki,nes ta sutartele mane neramina

Pradėti reformą nuo aukštojo mokslo apmokestinimo būtų amoralus ir nepateisinamas žingsnis. Tai reikštų, kad studentai privalėtų apmokėti neefektyviai veikiančios ir dar nepertvarkytos sistemos išlaidas, o daugelis jų turėtų brangiai atseikėti už nekokybiškas studijas. Įstatymiškai pirmiausia įteisinus įmokas už studijas kaip papildomą aukštojo mokslo finansavimo šaltinį jokie kiti šios srities pertvarkymai taptų neįmanomi, nes iš studentų gaunamos lėšos leistų paslėpti aukštajame moksle susikaupusias problemas ir jų sprendimą dar kartą nukelti į neapibrėžtą ateitį. Ekspertai ir profesionalai įsitikinę, kad mokesčio už aukštąjį mokslą klausimą galima kelti ir svarstyti tik po to, kai šis sektorius bus pertvarkytas ir optimizuotas, taigi, kai bus įmanoma tiksliau įvertinti ir jam būtinų lėšų poreikį. Svarbiausias aukštojo mokslo reformos tikslas turi būti siekis laiduoti kokybišką ir prieinamą aukštąjį išsilavinimą visiems gebantiems studijuoti aukštojoje mokykloje šalies piliečiams. Siekiant šio tikslo būtina neatidėliojant ir sparčiai pradėti vykdyti visuminę, kompleksinę ir nuoseklią aukštojo mokslo sistemos reformą. Pagrindiniai tokios reformos prioritetai ir konkretūs jos įgyvendinimo žingsniai turėtų būti šie: 1. Pusiausvyros tarp atskirų povidurinio švietimo sistemos sektorių atstatymas. Siekiant, kad atskiruose povidurinio švietimo pakopose (profesinio mokymo , kolegijų, universitetų) studijuojančiųjų santykis labiau atitiktų asmens, visuomenės ir darbo rinkos poreikius, būtina pertvarkyti povidurinio švietimo sistemą taip, kad pereinant iš vienos pakopos į kitą būtų įskaitomi jau surinkti mokymosi kreditai; 2. Akademinės laisvės pirmenybė prieš institucinę autonomiją. Pertvarkant Lietuvos studijų sistemą būtina nustatyti aiškią pusiausvyrą tarp aukštosios mokyklos autonomijos ir realios atskaitomybės visuomenei,. Institucinę autonomiją pertvarkyti taip, kad būtų panaikintos akademinės vergovės apraiškos ir įtvirtinta griežta akademinės laisvės pirmenybė prieš institucinę autonomiją. 3. Mokslo finansavimas kaip esminė studijų finansavimo dalis. Pertvarkant mokslo ir studijų finansavimą būtina užtikrinti realią aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų atskaitomybę už gaunamas lėšas ir sudaryti sąlygas lygiateisei bei sąžiningai jų konkurencijai. Aukštųjų studijų finansavimas turi būti grindžiamas programiniu valstybės užsakymu, dėl kurio turi konkuruoti atitinkamas studijų programas siekiančios vykdyti aukštosios mokyklos. Pereinant prie programinio finansavimo pirmas žingsnis galėtų būti magistrantūros ir doktorantūros studijų finansavimo pertvarkymas – šioms studijoms biudžetinis finansavimas turėtų būti skiriamas kaip priedas prie konkursinių lėšų, kurias aukštoji mokykla yra gavusi atitinkamos mokslo krypties projektams vykdyti. Siekiant šio tikslo, būtina pradėti valstybės mokslo institutų pertvarką. 4. Studijų programų pertvarka. Įgyvendinant studijų finansavimo reformą iš pradžių turi būti atliktas visų šalies aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų ekspertinis vertinimas. Pirmasis žingsnis turėtų būti universitetinio mokslo potencialo įvertinimas, nes moksliniai tyrimai – būtina universitetinių studijų sąlyga. Šios sąlygos neatitinkančios universitetinių studijų programos turi būti iškart naikinamos arba joms suteikiamas tikrąjį jų pobūdį bei lygį atitinkantis statusas. Tolimesniame etape ekspertai turėtų įvertinti, ar likusios studijų programos atitikinka nustatytus reikalavimus. Jų neatitinkančios programos taip pat turi būti naikinamos arba joms suteikiamas jų lygį atitinkantis statusas. 5. Teisės aktai, reglamentuojantys studijų programų ir aukštųjų mokyklų statusą. Turi būti patikslinti ir griežčiau apibrėžti universitetinėms aukštosioms mokykloms keliami reikalavimai, taip pat įstatymiškai įtvirtinta galimybė keisti studijų programų bei aukštosios mokyklos statusą atsižvelgiant į ekspertinio vertinimo rezultatus. 6. Ekspertinis vertinimo organizavimas. Būtina pertvarkyti bei tobulinti studijų programų ekspertinį vertinimą. Turi būti įstatymiškai apibrėžta tokį vertinimą atliekančių institucijų nepriklausomybė bei praplėsti jų įgaliojimai, taip pat juridiškai apibrėžtas ir įtvirtintas šiame procese dalyvaujančių užsienio ekspertų statusas. 7. Reformos išlaidų šaltiniai. Pertvarkant ir optimizuojant aukštąjį mokslą sektorių pereinamuoju laikotarpiu neišvengiamai atsirasiančios papildomos išlaidos turėtų būti apmokamos iš tam numatytų valstybės biudžeto lėšų ir, kur įmanoma, ES struktūrinių fondų lėšų. Tai būtų geriausia valstybės investicija į savo ateitį. ---------- Tokiai reformai įgyvendinti būtina tvirta politinė valia. Tačiau tik taip – demokratiškai, sąžiningai ir viešai – įgyvendinamą aukštojo mokslo reformą suprastų ir paremtų visuomenė, nenomenklatūrinė studentija ir akademinė bendruomenė.

Registruokitės į mitingą, jei norite reikalauti, kad pertvarka būtų pirmiau už mokestį (nes tik po pertvarkos bus aišku, koks mokestis galėtų būti racionalus ir kaip užtikrinti kokybę ir prieinamumą). Rašykit ATEISIU emailu [email protected] Mitingas vyks rudenį. Arba rugsėjį, arba po Seimo rinkimų, priklausomai nuo situacijos.

Jei vyks rugsėji, ateisiu. O kada rinkimai? Beje, tai kolegijose irgi bus mokamas mokslas?

Tai Kolegijose ir taip mokamas mokslas jeigu jis nevalstybinė, na nėra remiama, yra tik dvi tai VK ir VTVK. Ir taip, turėtų būti ir jose. Paskaičiau tą ilgą sąrašą ir dabar galvoju. Norint tokios reformos realiai reikėtų kelerių metų darbo, kadangi ji kaip reikalas supurtytų pagrindus. Norint peržiūrėti kiekvienas studijas ir įvertinti jas reikėtų kažko kito, nes neegzistuos Lietuvoje kas gali tai atlikti. Studijų programos yra kuriamos remiantis tam tikrai jau egzistuojančiais bendrais standartais (bent jau kiek teko girdėti tokie egzistuoja) ir paskui patvirtina tai valstybė. Tai iš vienos pusės studijų programos atitinka tai ko reikia tarptautiniu mastu (Realiai galiu pasakyti, kad tai ką aš mokausi čia ir mokysiuosi dar, mokosi ir žmonės užsienyje toje pačioje programoje, tad neradau skirtumų čia). Jeigu norint vertinti tai turėtų būti komisija sudaryta iš užsienio universitetų atstovų (gerai žinomų pasaulyje) ir kompanijų (priklausomai nuo studijų krypties) ir taip tada turėtų būti sprendžiama ko reikia ir ko ne. Pas mus mokslas į plotį, o užsienyje į gylį (todėl paskui daug kas ten važiuoja). Tad jeigu pasirinktume programas į gylį irgi ar mes turėtume kažkokias paruošiamąsias mokyklas? Kažką kaip į Koledžus Amerikoje. Vienu ar kitu atveju reforma padės studentams dėl vieno, padidės emigracija, tai jau garantuotas faktas. Tad toliau geriau negalvosiu kas būtų jeigu būtų. O studijų ar žinių kokybė didžiąja dalimi priklauso ne nuo dėstytojo ar programos, o nuo pačio studento. Jeigu studentas stoja vien, kad įstotų ir gautų diplomą, gal jam tai atrodo gera specialybė tai nedaro jo geru specialistų, kad ir kaip gerai jis baigtų viską. Aš galiu parodyti 9 klasėje besimokantį vaikiną kuris aplenks tikriausiai kiekvieną iš universiteto, kadangi jam tai patinka ir jis tam tikroje srityje dirba/domisi/mėgina jau nuo mažens. Va čia ir yra tas aukštos kokybės specialistas. Realiai kaip sakė senas ir labai geras dėstytojas, universitetas moko kaip reikia mokytis. Todėl norint kokybės reikia išmokyti studentus pasirinkti tai ką realiai jie nori. Gerai, gerai... Jau visai važiuoju su mąstymais, laikas baigti.

Lietuvoj egzistuoja Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Jame yra atrinkti neblogi ekspertai, bet jis turi tik patariamąją funkciją šiuo metu, kurios, aišku, nieks neklauso. Be to, studijų programų vertinimas nėra toks sudėtingas, kaip čia pasakoji. Tiesiog daugelis programų akivaizdžiai Lietuvoje neatitinka net minimalių reikalavimų. Pradėti galima nuo magistro programų ir per pakankamai trumpą laiką išnyktų visi magistro imitaciniai laipsniai. Antras žingsnis - bakalaurai. Todėl tai ir yra reforma, kad per dieną nepadarysi. O emigracija tokiu atveju neturėtų pagrindo didėti, nes juk mokesčiai nedidinami, sudaromos sąlygos įgyti parengimą kurioje nors iš trijų grandžių - profsinių, kolegijų, universitetų. O apskritai, svarstant apie reformą ir t.t., sūlyčiau atsisakyti tokių argumentų kaip "aš pažįstu tą, kuris padarė taip, kuriam sekėsi taip, o va tą dar pažįstu..." ir t.t. Čia kalbama ne apie pavienius indibidus, kurie kažkaip sausi išlipa iš tikrai purvinos balos, o apie visos sistemos tvarkymą. Universitetinės studijos negali vykti ten, kur nėra vykdomi tikri moksliniai tyrinėjimai. Žodžiu, toliau viskas turėtų būt aišku... EInu ruoštis mitingui.