Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
VYTAUTO RADZVILO komentaras - del AM reformos naujienu
Visi forumai
>> Būsimiems studentams
>> Paplepėkim
>> VYTAUTO RADZVILO komentaras - del AM reformos naujienu
Jei norite diskutuoti forume, turite Užsiregistruoti arba Prisijungti
Vartotojas | Pasisakymas |
---|---|
Žinutė parašyta:
2008-08-03
13:58:43
| Nuoroda
Nukopijuoju V. Radzvilo analize (rasyta 2008 08 01), parasyta i viena studentu ir moksleiviu el. konferencija.
---------------------------------------------------------------
Sveiki,
Pagaliau [grizes] susipazinau su naujienomis. Keleta kartu atidziai perskaiciau LSAS "peticija" [dalyvausiu.lt] ir paskelbta Grupes [uz kokybiska ir prieinama aukstaji moksla Lietuvoje]pareiskima [http://www.pilieciai.lt/minerva/index.php?article=1293]. Nesu linkes, o dazniausiai ir neturiu laiko skaityti tokius tekstus lydincius komentarus, taciau sis reikalas toks svarbus, kad si karta teko susipazinti ir su jais.
Grupes pareiskimas yra savalaikis ir dalykiskas, jame tiksliai uzciuopta reikalo esme. Jau daug metu tenka dometis visuomeniniais ir politiniais reikalais. Kai kurie is ju yra sukele slogiu ispudziu ir palike nemaloniu atsiminimu. Nenoriu kalbeti aptakiai, todel pasakysiu tiek: si "peticija" yra vienas ciniskiausiu ir slyksciausiu Lietuvoje kada nors paskelbtu tokio pobudzio tekstu. Jos turinys ir tikslai deramai ivertinti Grupes pareiskime. Vis delto "peticija" sulauke plataus atgarsio ir studentijos palaikymo, todel noretusi siek tiek pakomentuoti Pareiskime neaptartus kai kuriuos su ja susijusius dalykus.
Skaitant "peticija" pirmiausia krenta i akis savotiskas jos dvilypumas: sis tekstas yra keistas dalykinio nekompetentingumo ir politinio suktumo derinys. Apibreziant "gerai besimokancio" savoka raginama nesivadovauti 8 balu kriterijumi, kol visose aukstosiose mokyklose nebus idiegta "tinkama ir objektyvi studiju rezultatu vertinimo sistema". Uzmojis idiegti tokia sistema yra paprasciausia utopija ir nesusipratimas jau vien todel, kad studiju rezultatu (paprasciau kalbant, egzaminu) vertinimo budai ir kriterijai yra seniai zinomi ir taikomi visuose universitetuose. Zinoma, buna subjektyvaus ir tendencingo vertinimo atveju, taciau apskritai Lietuvoje esanti studentu ziniu vertinimo praktika is esmes niekuo nesiskiria nuo pasaulines. Tad sumanymas sukurti kazkokia neva "objektyvia" vertinimo sistema butu tikra sios srities revoliucija. Tai utopinis ir is principo neigyvendinamas uzdavinys -- toks pat beviltiskas ir absurdiskas kaip ir pastangos atrasti "tinkama" gerai besimokancio apibrezima mechaniskai ir eklektiskai jungiant socialini (gebejimas studijuoti be skolu) ir akademini (koks nors pasirinktas vertinimo balas) kriterijus. Pats siekis rasti tokia isivaizduojama vertinimo sistema vercia neigti skirtingu studijuojamu mokslu specifika, tad tokia dirbtine niveliacija taptu neissenkamu savivales ir subjektyvizmo vertinant studentu zinias saltiniu. Jeigu "tinkamos" vertinimo sistemos paieskos apskritai turi nors kokia prasme, jos galiausiai turetu reiksti tik pastangas kazkaip stebuklingai "subendravadiklinti" sio vertinimo kartele "konvertuojant" skirtingu studiju sriciu vertinimu balus ir, pavyzdziui, fizinius mokslus kremtancio studento gautus 6 balus prilyginti filologo gautiems 8 balams. Nesunku suvokti, kiek "objektyvi" butu tokia vertinimo sistema ir koks kiltu chaosas. Faktiskai tai butu grizimas prie to, kas jau siulyta ir atmesta: aukstosioms mokykloms beliktu suteikti teise pacioms nusistatyti ne tik "gero mokymosi", bet ir egzaminu vertinimo kriterijus. Sitaip butu brendama i dar didesne aklaviete -- dar gilesni subjektyvizmo ir savivales liuna. Taigi uzmojis ir siulymas "tobulinti" vertinimo sistema liudija "peticijos" autoriu diletantizma ir net elementarios mastymo kulturos stoka. (Beje, kaip matyti is Bernardinuose.lt paskelbto J. Okunio interviu, sia keista minti "tobulinti" vertinimu sistema puoseleja ir LLS).
Taciau "peticijos" autoriams tai netrukdo kviesti studentu i "masine protesto akcija".
Atrodo, kad si kvietima gana entuziastingai sutiko ir "peticija" pasirase net kai kurie Grupes nariai. Tad nepakenktu pasiaiskinti, kokioje akcijoje vis delto norima dalyvauti. Pirmas naturaliai kylantis klausimas butu toks: ar tai is tiesu bus protesto akcija? Klausimas anaiptol ne retorinis: toks jau pasaulis, kad daiktai daznai nera tai, kuo jie atrodo esantys, o zmones neretai daro visai ne tai, ka mano darantys. Jeigu nebutu klaidinancio skirtumo tarp tikroves ir regimybes, nereiketu pazinimo, mokslo, tyrinejimo, nes tiesa atsivertu tiesioginei musu izvalgai. Deja, taip nera, todel jeigu kas nors organizuojama samburi pavadina "protesto akcija", tai nebutinai reiskia, jog ivyks butent tokia akcija, o ne visiskai kazkas kita. Grupes Pareiskime teisingai nurodoma, kad sios "protesto akcijos" tikslai visiskai sutampa su "reformatoriu" ir bankininku siekiais. "Peticijos" turinio analize del to nepalieka ne maziausiu abejoniu. Tokio pobudzio reikalavimai valdziai turi buti formuluojami itin tiksliai ir aiskiai, taciau siuo atveju taip nera. Studiju paskolos -- svarbiausias sios "peticijos" reikalavimas. Taciau atkreipkime demesi, kokia savoku painiava, o tiksliau -- migla: palyginti trumpame tekste minimos "valstybes paskolos", "valstybes remiamos paskolos", "valstybes garantuojamos paskolos". Tai kokiu paskolu vis delto reikalaujama? Be abejo, si "migla" atsirado neatsitiktinai, ji yra anksciau mineto suktumo pozymis: paprasciausiai stengiamasi "sumetyti pedas" ir frazemis apie "valstybes paskolas" nors kiek atitraukti demesi nuo pagrindinio busimojo skolintojo -- banku -- ir sitaip paslepti sios "peticijos" ikvepejus ir organizatorius. Tikraja sios "peticijos" filosofija ir reikalo esme greiciausiai pati to net nenoredama isdave karsta ir kovinga LSAS salininke "Kristina" savo komentare "pilieciuose. lt" parasiusi, jog "LSAS peticijos antra dalis sako, kad studentai, kuriems Konsitucinis teismas sudare salygas moketi uz moksla visa kaina, o seimas pamirso galimybe numatyti salygas skolintis is valstybes ir paliko tik galimybe skolintis is banku, turi tureti galimybe kaip visi kiti studentai skolintis is valstybes." Komentatore keistai "nepastebejo" ir neapmaste dvieju dalyku: minetos painiavos del reikalaujamu paskolu pobudzio ir to, kad "peticijoje" kazkodel net du kartus minimos valstybes remiamos arba garantuojamos paskolos; jai net nekyla klausimas, is kokiu saltiniu, jei ne is tu paciu banku, galetu buti finansuojamos tos "valstybes paskolos" turint omenyje po studiju apmokestinimo nepaprastai isaugsianti skolinimosi masta. Pagaliau oficialiuju studentijos atstovu galima paklausti: tarkime, mokestis neisvengiamas, taciau kodel tada neiti daugelyje saliu pramintu keliu, kai studiju finansavimo nasta dalijamasi ir visi moka palyginti nedidele kaina? Atsakymas akivaizdus: einant siuo studentams naudingu keliu, beveik visi sugebetu patys sumoketi uz moksla, tad butu neimanoma sukurti ir "isukti" bankininkams reikalingos dideliu ir ilgalaikiu paskolu masinos.
Taip pat nevertetu racionalizuoti ir teisinti sios "peticijos" tikslu ieskant joje to, ko nera, butent puoseleti ir skleisti niekuo nepagristu vilciu, jog paskolu galbut reikalaujama tik apmoketi studijoms privaciuose universitetuose. Kad sios viltys naivios ir tuscios, rodo "peticijos" sakinys, kuriuo reikalaujama neleisti imti didesnio mokescio uz studijas negu valstybes nustatyta kaina: taikyti toki suvarzyma privaciam sektoriui butu neteiseta ir absurdiska. Taigi "peticija" vienareiksmiskai skirta valstybinems aukstosioms mokykloms ir "programuoja" ne privataus aukstojo mokslo sektoriaus, o jau ne karta aptarto valstybinio-privataus "universiteto-hibrido" pletra.
Kaip tik todel si "peticija" brezia neperzengiama skiriamaja linija tarp poziuriu i AM ateiti. LSAS ir "Kristinos" [pilieciai.lt/minerva registruota komentatore-LSAS advokate] mintis yra nedviprasmiska ir aiski: "geras" KT sudare salygas moketi uz moksla, "blogas" Seimas nesudare galimybes imti paskolas studijoms apmoketi. Kitaip interpretuoti "peticijos" turinio ir LSS bei LSAS poziciju refomos klausimu neimanoma is principo. Tai butu saves apgaudinejimas.
Tad AM reformos klausimu visos pozicijos galutinai isryskejo ir issiskyre, o kompromisai nebegalimi. Takoskyra yra tokia: Grupe ir jos remejai reikalauja esmines AM refomos, LSS ir LSAS -- tik paskolu. Realiai tai reiskia, kad busimieji universitetu studentai paskolomis apmokes daznai kolegijos lygio, neretai -- net proftechninio lygio studijas.
Taigi planuojamos "masines protesto akcijos" tikroji politine prasme yra visiskai priesinga nei viesai deklaruojama. Jeigu si akcija ivyks pagal LSAS sumanyta scenariju, ji virs masine politines paramos studentijos apmokestinimui manifestacija. Remti sia "akcija" ar joje dalyvauti reiskia buti Lietuvoje precedento turbut neturincio masto apgavystes bendrininkais.
Vertetu nepamirsti ir moralinio bei psichologinio sio reikalo aspektu. Kad ir ka sakytum, daugiatukstantine studentu minia, savanoriskai reikalaujanti, kad jai butu uzkrautas mokestis uz moksla, tam tikra prasme butu europinis "fenomenas", galintis sulaukti ne itin malonaus demesio. "Mulkiai" cia butu turbut svelniausias tokios akcijos dalyviu apibudinimas, koks galetu ateiti i galva nors kiek protaujanciam jos stebetojui... Juk anksciau ar veliau tikrasis sios akcijos pobudis ir tikslas paaiskes net didziausiems naivuoliams, tad pries keleta metu ivykes tu paciu studentijos funkcionieriu organizuotas siaip jau beprasmiskas ir kvailas mitingas [2005 10 13] palyginti su rengiamu dabar atrodys kaip isminties virsune. Ar galima leisti, kad Lietuvos studentija visiems ir viesai pademonstruotu toki masini tamsuma ir tiesiog bukuma -- turite spresti Jus.
Taciau kyla ir dar vienas, ilgalaikiu poziuriu net svarbesnis -- Lietuvos studentijos atstovavimo klausimas. Po "Bernardinuose" paskelbtu abieju studentijos organizaciju vadovu interviu AM reformos tema nebelieka ne maziausiu abejoniu -- musu salies studentijai apskritai nera atstovaujama. Sis teiginys kai kam gali atrodyti per grieztas -- nuosirdziai besipiktinanciu, kodel Grupe ne "vienijasi su kitais", o "puola savus", komentaruose netruksta. Kartais net teigiama, kad oficialiuju studentijos organizaciju veikla, nors ir turi trukumu, vis delto "gereja", tad konstruktyviai bendradarbiaujant su jomis imanoma "tobulinti" ir ju vykdoma "atstovavima" studentams. Sis klausimas itin svarbus, todel verta ji aptarti giliau. Tai imanoma padaryti prisiminus pradzioje issakyta teigini, jog tikrove retai kada pasirodo, kokia ji yra. Taigi, jeigu kazkas pasivadina "studentu atstovais", tai nebutinai reiskia, jog tokia viesa iskaba neklaidina. Probegsmais jau yra teke ne karta uzsiminti apie LSAS ir LSS ir apibudinti jas kaip savotiska hibridini sovietmecio laiku studentisko "komsomolo" ir profsajungos atitikimeni. Ka gi, metas si apibudinima pagristi placiau. O prisiminimai apie praeiti, kuriuos, beje, neatsitiktinai raginama kuo greiciau pamirsti, cia labai daug padeda. Ar kazkas is tiesu atstovauja, ar atlieka visai kita funkcija, imanoma nustatyti taip pat tiksliai kaip, pvz, diagnozuoti liga. Autentisko atstovavimo kriterijus yra tikslus ir aiskus: tai gebejimas nepriklausomai ir savarankiskai reiksti bei ginti atstovaujamos grupes interesus bei valia jai svarbiausiais ir principiniais klausimais. Dabartines studentu organizacijos to kriterijaus neatitinka. Kad butu aiskiau, ka tai reiskia, trumpai priminsiu sovietinio studentisko komsomolo ir profsajungos veikla ir vaidmeni. Butu klaida manyti, kad jie buvo neitakingi. Priesingai, ju itaka buvo didziule. Sios organizacijos galejo pakelti triuksma daugeliu studentams svarbiu klausimu, pvz., del nesutvarkytu bendrabuciu, ir toki, kad studentijos skriaudikai neretai smarkiai nukentedavo, net budavo grieztai baudziami. Ir vis delto siu organizaciju niekaip negalima pavadinti studentu atstovemis. Kodel? Todel, kad jos niekada neperzengdavo "raudonos linijos", t. y. nedrisdavo kelti butent principiniu klausimu. Pvz, tokie klausimai galejo buti teise studijuoti uzsienyje, paziuriu reiskimo ar destymo universitetuose laisve. Studentu funkcionieriai apie tai neprasiziodavo, nes puikiai zinojo, kad isdrise sitaip pasielgti greitai posedziautu ne partijos komitetuose, valdzios kabinetuose ir pirtelese, bet baltuju mesku draugijoje... Sis kriterijus atskleidzia tikraja tu organizaciju prigimti: jos buvo ne studentu atstovybes, bet valdymo aparato dalis, o ju vadai -- tiesiog valdzios igaliotiniai, turintys tik salygine ir ribota veiksmu laisve. Tokie valdymo irankiai reikalingi bet kuriai valdziai: realiai valdyti ka nors galima tik per pasitelktus valdomos grupes narius, o salygiska zodzio ir veiksmu laisve siems igaliotiniams turi buti suteikiama tam, kad valdzia per griztamaji rysi gautu informacija apie grupes poreikius ir juos bent is dalies patenkindama apsisaugotu nuo potencialaus nepasitenkinimo bei laiku neutralizuotu jo apraiskas. Toks studentijos interesu "atstovavimas" buvo vadinamas "kova su vis dar pasitaikanciomis negerovemis ir trukumais"...
Apie koki nors siu dienu studentijos samoninguma ir savarankiskuma bus galima kalbeti tik tada, kai nors kiek daugiau sudentu supras, kad siuo poziuriu nepriklausomybes laikotarpiu niekas nepasikeite. O suprasti, deja, yra kur kas sunkiau, negu sovietmecio jaunajai kartai. Mat nors valdymo principas ir mechanizmas isliko tas pats, pats valdymas tapo deideologizuotas. Ano meto komsomolo aktyvistai vis delto buvo priversti kalbeti svetimos ir atgrasios ideologijos vardu, tad niekada nebuvo laikomi "savais" zmonemis. Siu dienu studentu funkcionieriu svetimumas nera toks akivaizdus, nes sie megsta pabrezti savo apolitiskuma (taciau tai netrukdo jiems, kaip kad AM reformos atveju, tenkinti konkreciu politiniu jegu norus ir pageidavimus). Todel kai kurie komentatoriai ir piktinasi, kad "kovojama su savais". O piktinamasi todel, kad nesivadovaujama cia isskleistu atstovavimo kriterijumi ir atstovavimo regimybe priimama uz gryna piniga. Be abejo, gerai ir sveikintina, kad LSAS ir LSS grumiasi del stipendiju, reikauja skaidriau naudoti studentijai skiriamus pinigus. Taciau prncipiniu -- AM reformos ir studiju mokescio -- klausimu minetos "raudonos linijos" perzengti taip pat nedrista. Tai reiskia viena: jie yra ne studentu atstovai, o tie patys valdzios igaliotiniai.
Juos ginantys ir laikantys "savais" studentai tiesiog nemato ir nesuvikia keleto dalyku. Pirmiausia, kad negali buti tokio stebuklo, jog is valdzios ir rektoriu malones gyvuojantys ir klestintys veikejai sugebetu nuosekliai ir ryztingai ginti studentijos interesus. Siu veikeju interesai taip pat savi: jie nori issaugoti lengva ir malonu funkcionieriu gyvenima ir rupinasi savo karjera. Zino, kad padejusieji "prastumti" tokius banku pelnus nebus uzmirsti ir jiems vienaip ar kitaip bus atlyginta. Is esmes tyledami reformos klausimu jie laiko lojalumo sistemai testa , kad butu galutinai i ja priimti. Tad si studentijos interesu isdavyste yra logiska, desninga ir savaip naturali.
Paskutinis klausimas butu toks: ka reiskia 20 tukstanciu "peticija" remianciu studentu parasu? Gaila, bet sie parasai liudija ne vien LSAS, kaip oficialios strukturos, organizacines galimybes. Jie taip pat rodo, kad reformos klausimu abejingai snaude studentai paveluotai ir instinktyviai sureagavo isvyde, jog mokestis tampa tikrove. Bet pats tamsumas ir abejingumas niekur nedingo: dauguma sugebejo perskaityti tik pirmuosius "peticijos" sakinius ir greiciausiai nepasivargino pasidometi, kas slypi AM istatymo 61 str. Ir vel persasi palyginimai. Bolsevikai suvedziojo mases taikos pazadais todel, kad sioms nerupejo ju skelbtos pasaulines revoliucijos idejos, zadejusios tik nepaliaujama kara. Tas mases sugunde ir pazadai duoti zemes, nes joms, galvojusioms tik apie sios akimirkos noru patenkinima, nerupejo ir nekele baimes kolchozu perspektyva. Darbininkai tikejosi buti gamyklu savininkais ir nemaste, kad jas tuoj nacionalizuos... Cia mastas ir uzmojai, zinoma, kitokie, bet pats metodas -- gundyti saldainiu uz nugaros slepiant lazda -- yra toks pat.Taigi, nieko naujo.
Ir vis delto sis tas pasikeite. Skaityti izulius, melagingus ir kupinus pagiezos komentarus del Grupes veiklos, zinoma, nera itin malonu. Taciau sis pyktis savaip ir dziugina. Ji galima suprasti: atsiradus Grupei ir tikrai nepriklausomai uz savo teises kovojantiems studentams palaiminga nomenklaturinio ir imitacinio studentijos interesu "atstovavimo" idile arteja prie pabaigos. Besirandantis realus studentu ir jaunimo bruzdejimas priverte oficialiuosius ju "atstovus" ir "gynejus" nusimesti kaukes ir parodyti savo tikraji veida. Pastarasis visada atsiskleidzia tik tada, kai nuo retorikos pereinama prie tikru veiksmu, o problemos keliamos bei sprendziamos principu plotmeje. Tada apsukrus funkcionieriai praranda galimybe zaisti n-gubus zaidimus pagal principa, kad "ir vilkas butu sotus, ir avis sveika" , ir yra priverciami uzimti aiskia -- tikraja -- savo pozicija.
Paskutiniasiais pasisisakymais del mokesciu oficialiuju studentisku organizaciju vadovai parode, kad jie ne su studentais, bet su galingaisaisiais ir valdanciais. Siuo poziuriu "raudona linija" negriztamai perzengta. Po sios jau visiskai akivaizdzios ir neabejotinos isdavystes situacija is esmes keiciasi. Dabar salia AM reformos klausimo butinai turi iskilti ir pacios studentijos demokratisko ir saziningo atstovavimo klausimas. Tam tikra prasme jis darosi net svarbesnis, nes tinkamai neissprendus sio klausimo ir toliau kliaujantis dabartiniais studentijos vedliais AM reformos klausimas niekada nepajudes is mirties tasko. Galiausiai viskas baigsis studiju mokesciu. LSAS ir SS zutbutinai megina padeti valdziai primesti studentams si mokesti, todel sios organizacijos yra tikras apynastris bet kokioms savarankiskoms pasipriesinimo tokiai "reformai" pastangoms ir iniciatyvoms. Radikaliai nepertvarkius studentijos atstovavimo spresti AM reformos klausima butu, vaizdziai kalbant, tas pat, kas meginti plaukti prie kaklo ar koju prisirisus ispudingo svorio akmenis...
Vytautas Radzvilas
|
|
Seniai matytas |
Žinutė parašyta:
2008-08-04
17:44:36
| Nuoroda
"Zinoma, buna subjektyvaus ir tendencingo vertinimo atveju, taciau apskritai Lietuvoje esanti studentu ziniu vertinimo praktika is esmes niekuo nesiskiria nuo pasaulines."
ir ka? na ir kas kad nesiskiria nuo pasaulines? pasauline vertinimo sistema tobula? nepamirskim jog Lietuva ubagu krastas, o ne kokia Anglija, kur zmones laisvai gali susimoket uz mokslus.
Neseniai teko pabendraut su vienu zmogum, kuris KU baige kazka su pedagogika, o magistre studijavo teise. tai sako, jog desimtukas KU buvo niekas, kai tuo tarpu studijuojantys teise sokinedavo is laimes gave 5(teigiama). Nesiulau keist vertinimo sistemos ir prilygint filologo 8 su tiksliuko 6, taciau butina atsisakyt vidurkio 8, tam kad zmogus galetu vadintis gerai besimokanciu
|
Seniai matytas |
Žinutė parašyta:
2008-08-05
03:00:47
| Nuoroda
Va tik dabar viska supratau... Siaubas...
|
Žinutė parašyta:
2008-08-05
22:29:39
| Nuoroda
"Tad AM reformos klausimu visos pozicijos galutinai isryskejo ir issiskyre, o kompromisai nebegalimi. Takoskyra yra tokia: Grupe ir jos remejai reikalauja esmines AM refomos, LSS ir LSAS -- tik paskolu. Realiai tai reiskia, kad busimieji universitetu studentai paskolomis apmokes daznai kolegijos lygio, neretai -- net proftechninio lygio studijas."
|
|
Žinutė parašyta:
2008-08-12
17:13:38
| Nuoroda
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/83188
|
|
Seniai matytas |
Žinutė parašyta:
2008-08-12
18:06:15
| Nuoroda
visur tik pilsto is tuscio i kiaura.ateis antras semestras ir pamatysim kas cia darysis
|
Seniai matytas |
Žinutė parašyta:
2008-08-14
17:47:10
| Nuoroda
lietuvoj sudais lija ir dar ilgai lis slepkites visi kas gali va toks cia gyvenimas kaip sakoma sypsokis.........-gyvenimas ismus dantis tiksliau ne gyvenimas o dedes su savo storais pilvais kuriems ant visu pfk.is vis lietuvoj gyvenimas nesamoningas .tarkim imkim anglija tai ten valdzia suinteresuota tureti daugiau isilavinusiu zmoniu todel svietimui skiria milziniskus pinigus studentams nereikia prasyti ismaldos kaip cia lietuvoj.
tik paziurekite kas cia darosi neturi turtingu teveliu eini gatviu sluot nes neisimoki uz moksla nors turi galva daug kartu geresne uz kokio turtingo dedules sunelio kuriam viskas siam gyvenime paduota ant lekstutes ir niekuo absoliuciai nereikia rupintis .kitas dalykas tik paziurekite kaip valstybe dalina ismaldas studentams ir tai dar vadina stipendijom kazkoks absurdas ,pasityciojimas kazkokoks varganas simtelis kai kainos jau beveik pasiekeeuropini ligi tai apie ka mes kalbam kaip gali vargsas studentelis sudurti gala su galu tokioj santvarkoj.taip jus galite sakyti galima padirbeti taciau dirbant prarandamas laikas kuris gali buti skirtas mokymuisi .todel automatiskai toks studentas nesugebes gauti gero pazymio (tarkim tu 8) todel tures papildomai moketi uz moksla pagalvokit kokius pinigus gali uzdirbti studentas dirbdamas puse etatato tai kapeikos kurias reikia pakloti uzmoksla ir visiskai beviltiskai dirbti tik tam kad viska atiduoti uz moksla tada vel ta pati problema taigi nelieka pinigu nei apsirengti nei pavalgyti niekam.taigi prieiname isvada kad tiek dirbantis studentas tiek nedirbantis turi vienodas finansines galimybes.nes jei nedirbi tai gali geriau pasimokyti ir kauti tuos susiktus 8 ir nemoketi uz mokla o jei dirbi tai tai neistengi gauti 8 ir savo uzdarbi pakloji uz moksla .todel faktas kad dirbti neapsimoka nes vistiek gaunasi tas pats .tai dabar jus man pasakykyt is kur eiliniam studenciokui gauti pinigeliu ?gal apsikrauti paskolom kad paskui visa likusi gyvenima tektu tarnauti ir laizyti uzpakali tai valstybei kuri tau atsuko nugara kai tau labiausiai reikejo pagalbos .
|
Žinutė parašyta:
2008-08-19
18:50:26
| Nuoroda
jei sekate naujienas, turbut matote, kad siandien jau atvirai LSS, LSAS ir Liberalu sajudis visu garsu kalba vien tik apie paskolas - kuo greiciau. Taip ginamas banku interesas. Bet juk tai paskolos mokesciams, kuriu visai neturi buti! O po rinkimu mokesciai dar isaugs.
|
Jei norite diskutuoti forume, turite Užsiregistruoti arba Prisijungti
Mano temos
| Trinti temą
| Redaguoti temą