Dėl to, kad 11-12-okams neparengia knygų pagal programą be vertimų iš užsienio kalbos, tai didžiulis akmuo į šmm daržą. Nes pvz paskaičius Molių 9kl vadovėlį apie žmogų, jo sandarą ir t.t. viskas trumpai ir aiškiai suprantama, o paskaičius wiliamsą pradėdi ieškoti vientisumo ir t.t... Ypač žiauriausia yra, kai verčiamos chemijos knygos, mums mokytoja davė jau 11kl organinės chemijos vadovėlį rudzyčio ir feldmano parašyti (1992), tai nors jame informacija pateikiama ne kaip bambukams, o viskas aiškiai ir paparastai, beto vartant program viską jame randi apie organinę..:D

Aš anksčiau labai neigiamai žiūrėjau į Mader biologijos vadovėlius, bet neseniai pradėjau juos paskaitinėti, tai kai kurios temos aiškiai ir išsamiai papasakotos. Tiesa, labai nervina, kad musų biologjos mokytoja per kontrolinius liepia  tiesiog sausai išpilti visą teoriją kuo plačiau.

Vakar rašėm kontrolinį, tai padiktavo egzamino programą, nesvarbu, kad pagal kai kuriuos punktus reikėjo mokėti dirbti su diagramomis....

Sveiki,

Turiu klausimą dėl Biologijos(na, ir chemijos) modulių svarbos 11-12 klasėse. Gimnazijoje, į kurią ruošiuosi eiti, šių dalykų moduliams sudaryti nepakanka norinčių mokinių. Ar tai labai įtakos gerą pasiruošimą valstybiniams biologijos(ir chemijos) egzaminams? Išlaikyti juos turiu labai gerai, visgi stosiu į mediciną.

modulis tai ne pamoka, jei nesigauna modulio, gali meginti eiti atskirai pas mokytoja, tikrai neišvarys

Reiks tikėtis, kad mokytojai bus geranoriški  

 neteko dar sutikti tokio mokytojo, kuris nepadetu;D aš pas juos net per atostogas eidavau, ir nieko, nė karto neišvarė;D

Aš kad ir turiu biologijos ir chemijos modulius, man jie kažkaip labai jau papildomai žinių nesuteikia, nes pagrindinai per bio spręndžiam egzaminus, juos analizuojam, o per chemija sprendžiam įvairius uždavinius, kurie yra sunkesni.

Piktybiška , žinių gal ir nesuteikia, tačiau praktikos uždavinių sprendime tikrai įgauni ir biologijos tikrinantis egzaminus mokytoja gal šiek tiek plačiau paaiškina šį bei tą, žiūrek, kartais ir naujo kažką išgirsti

Šiaip moduliai gerai ir tuo, kad prisiverti mokytis, nes namuose grįžęs gali net knygos neatsiversti, o į modulį vistiek eini, o ten nori nenori, bet kažką atsimeni ar išmoksti...

Prisijungsiu prie jūsų diskusijos ir aš

Gal kas nors galėtumėt TIKSLIAI pasakyt, kokių dalykų trūksta toj garsiojoj žalioj knygutėj (Į EGZAMINĄ BE BAIMĖS)? Aš dabar ją lb nuosekliai mokausi ir, mano pastebėkimu, ten viskas gryn pagal egzo programą ir net smulkiau kai kur... Gal visos info ir nėra TIP TOP, bet tam duotos smegenys...

Na, aš perverčiau egzų užduotis ir atsakyt į klausimus bent jau iš ląstelės sandaros, organinių medžiagų, fotosintezės info tikrai pakanka...

man patinka ta knygutė, bet turiu dar vieną, bet ten tos " į egzaminą be baimės" papildymas.

dar šiek tiek plačiau apie viską rašoma, ekologijos kiek daugiau gal ten tik

 Gal kas nujaučiat kokios temos bus per egzaminą? (struktūriniuose klausimuose). Vakar mokiausi dujų apykaitą ir kažkaip šovė mintis, kad gali paklausti apie priešpriešinės srovės mechanizmą žuvyse, taip pat plaučių kitimus įkvepiant ir iškvepiant. Gal čia koks ženklas?  

Kaip danai praktikuoji aiškiaregystę?

Kiek iš bio bandomojo surinkot?

 87 taškus.

 aš 81 tašką 

Gal kas galit, kuo paprasčiau ir aiškiau išaiškinti nefrono santarą (kur kas filtruojama, suteka ir t.t). Nes kiek skaityčiau vis tiek sunkiai suprantu...

 Nefrono sandara - Baumano kapsulė su kapiliaru kamuolėliu, proksimalinis kanalėlis, nefrono kilpa ir distalinis kanalėlis bei surenkamasis kanalėlis. Pirmas etapas - filtracija. Kodėl ji vyksta? Įtekamoji arteriolė Baumano kapsulėje yra platesnė negu ištekamoji (tad ištekamoji yra siauresnė), todėl susidaro spaudima, dėl kurio molekulės patenka į Baumano kapsulę(gliukozė, aminorūgštys, druskos, vitaminai, šlapalas ir pan.) Kitas etapas - atranknis įsiurbimas. Jis vyksta proksimaliniame kanalėlyje. Čia iš kanalėlio į kraują grįžta kai kurios medžiagos į kraują - gliukozė, aminorūgštys, vanduo, šlapalas, natrio, kalcio jonai. Čia ląstelės turi nemažai mitochondrijų, kurios gamina ATP aktyviai medžiagų pernašai (pvz gliukozei, aminorūgštim), taip pat mikrogaurelių, kurie padidina paviršiaus plotą įsiurbimui. Paskutinis etapas - antrankinis įsiurbimas. Jis vyksta distaliniame kanalėlyje . Jo metu nereikalingos medžiagos, kurios nebuvo išfiltruotos anksčiau,  iš kraujo pašalinama į inksto kanalėlį. Pvz kreatininas, šlapimo rūgštis, amoniakas....

Čia jau susidaręs galutinis šlapimas, kuris suteka į geldelę, po to į šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. 

Pravartu žinoti, kad baltymai nėra šlapime, dažnai paklausia - jie per dideli. Taip pat daug vandens įsiurbiama Henlės kilpoje ir surenkamajame kanalėlyje, žinoma, jis visur šiek tiek įsiurbiamas, bet daugiausiai ten. 

 Ir tu visa tai mintinai žinai visus tuos pavadinimus ir pan?   Ajajai, reiks rimtai neurozana pradėti gerti. P.S. mokytoja sakė, kad svarbu žinoti, jog pirminis šlapimas panašus į kraujo plazmą, tik be baltymų.

 Na, tiesiog įsiminiau, jau mes tą temą du kartus kartojom, tai atsimenu . tikrai minintai nesistengiu iškalti, bet kai daug skaitai, savaime įsimena.