Kodėl dauguma vengia kalbėti apie vedybos studijas ? Kuom bloga vadybininko profesija ? Kame čia bėda ;D

Bėda ta,kad vadybininkais paskutiniais metais ėjo visi,kas netingėjo,ir pusė jų nežinojo,kas tai iš esmės yra-rinkosi dėl prestižinio pavadinimo. Šiaip jau vadybos studijos yra be galo abstrakčios.

 Maximoj kasininkas irgi yra vadybininkas ;D perspektyvos neblogos baigus šias studijas ;D ir išvis buvo straipsnis neseniai,kad nori naikinti vadybos studijas,nes vadybininkų yra per daug...

 Nieko niekas naikinti nenori, tai tebuvo kažkokios įdarbinimo paslaugas teikiančios agentūros vadovo (ar darbuotojo, nepamenu) asmeninė nuomonė.

Nes vadybininkas gauna žinių apie viską ir apie nieką tuo pačiu. Labai apstrakti specialybė, o realiai vadybininkais dirba žmonės jokios vadybos nebaigę. Realiai iš beveik bet kokios profesijos atstovo gali padaryti vadybininką pravedęs seminarus, kursus. Tokiam darbo vargiai reikia universitetinio išsilavinimo

 Iš dalies pritariu, bet po savo vadybos dėstytojo turiu pasakyti: be teorijos - geras praktikas nebūsi. Vadyba yra labai sunkus mokslas, dėl to ir visi mano, kad ji abstrakti. O pravedus seminarus, kursus, vadybininką gali padaryti, bet tikrai ne gerą.

Jeigu žmogų tai domina tikrai, jei netingės domėtis ir plėsti savo žinias ir už universiteto ribų - tegu stoja, nes gerų specialistų, deja, trūksta Lietuvoje. Kai kurie ponai su diplomu net Bostono matricos nesugeba atlikti.

Aš manau, kad nuvertinimas susijęs su tuo, kad praktiškai kiekviena aukštoji mokykla Lietuvoje turi kokią nors studijų programą, kurios pavadinime yra žodis ,,vadyba''. Vadybininkų ruošiama tiek, jog, rodos, Lietuvos rinka yra milžiniška ir gali/turi poreikį visus juos įdarbinti. Natūralu, kad kai kas trečias žmogus aplinkoje stoja į kokią nors vadybą, kyla klausimas: kaip toks didelis kiekis žmonių gali turėti tokius panašius norus?

O vienas svarbiausių dalykų yra į vadybą stojančiųjų motyvacija. Paklauskime, ko jie ten stoja, ko ieško, kokią ateities viziją turi. Dažniausias atsakymas bus: ,,Vadyba yra perspektyvu''. Žinoma, tai tik spėjimas, bet tokiose ,,neperspektyviose'' specialybėse kaip filosofija, orientalistika, filologija galima rasti žymiai daugiau žmonių, kurie ateina studijuoti JAU turėdami žinių apie pasirinktą discipliną, nes tuo domisi, ,,lenda'' į širdžiai, o ne piniginei mielą specialybę.. O kiek būsimųjų vadybininkų galėtų konkrečiai įvardinti, kur stoja, pakalbėti apie vadybą kaip apie mokslinę discipliną ir pan.?

Išvada. Vadyba nuvertinama dėl nemažos dalies vadybos studentų ,,motyvacijos'' ir migloto savęs matymo darbo rinkoje.

Maždaug aiškesnės yra tokios specialybės kaip, pvz., kultūros vadyba. Bet apskritai vadyba yra be galo paltus reikalas. Jei reikės vadybininko, pvz., statybų bendrovėje, jie mieliau pasirinks turintį žinių įmonės sferoje, o ne tik vadyboje kaipo tokioje.

Galima daugiau info apie kulturos vadyba?

__________________

bostono matrica

 Pasiziurek kita karta i darbuotojo pazymejima. Tik mokiniai, kasininkai ir vyr. kasininkai.

 Aukstosios mokyklos ruosia aukstesnio nei zemiausio rango vadybininkus. Vadovauti vidurineje ir auksciausioje grandyje issilavinimo reikia.