Sveiki,

šiais metais buvau įstojusi į prancūzų filologiją VU, bet supratau, kad nelabai pataikiau, todėl po pusmečio mečiau studijas. Mečiau dėl to, kad buvo sunku (anksčiau buvau visiškai nesimokiusi prancūzų kalbos, o ir kiti dėstomi dalykai nebuvo lengvi), be to, nelabai patiko pačios studijos.

Neseniai nusprendžiau kitais metais bandyti stoti į fotografiją, BET. Vilniuje fotografijos studijos yra tik VDA (kur įstoti neturiu vilties ir veikiausiai net nebandysiu), VTDK (kurioje, kiek teko girdėti, studijų pagrindą sudaro technologijos, chemija) ir VDK. Pastaroji man atrodo realiausias variantas, tačiau vėlgi abejoju, ar įstočiau (domina tik vf), kadangi stojamasis egzaminas neatrodo lengvas. Žinoma, dar labai trikdo tai, kad studijos kolegijose. Taigi. Būtų labai įdomu sužinoti apie fotografijos studijas Vilniuje.

Tačiau turiu ir dar keletą variantų. Pavyzdžiui, iki rudens savarankiškai pasimokyti prancūzų k. ir bandyti studijuoti prancūzų filologiją LEU (VPU). Tad būtų labai smagu išgirsti kokių nors atsiliepimų apie šią studijų programą LEU.
Arba. Bandyti stoti į kino dramaturgiją arba vaizdo režisūrą LMTA. Informacija apie šias studijas taip pat labai praverstų.

Taigi, turiu ganėtinai įvairių (apmaudu, kad visiškai neperspektyvių) variantų. Taipogi labai laukiu naujų idėjų, patarimų.

Bonjour, likimo drauge filologe Taaaip, Venckutės, Juchnevičienės ir n kitokių dalyklų atgraso žmogų nuo filologijos VU :D Na, aš manau, kad jeigu tau prancūzų filologija nepatiko VU, tai nieko gfero nebus ir VPU. Ten programa iš esmės ta pati, na, aišku, nėra visokių antikinių literatūrų ir stuff, bet prisideda įvairiausios ugdymo psichologijos ir pan... Žodžiu, nemanau, kad tau ten būtų geriau... Tai tiek iš filologinės pusės sėkmės  

 Bonjour. Tai ir patį panašus likimas ištiko? Metei, meti? Ką galvoji daryti toliau?

Mest buvo kilę minčių, ir tiesą pasakius, nemažai. Dalykas tas, kad anglų filologija tėškia žmogų labiau atgal, negu kad leidžia judėt į priekį. Mokytis apie kalbą, o ne kalbą, pasirodo, nėra taip jau labai įdomu... Na, aš dar lieku, nes tikiuosi gaut gretutines skandinavistikos studijas, kurių norėjau  nuo nežinau kada. Aišku, dar reikia išsilaikyt egzus pas gerbiamas drauges, minėtas viršuje, o tai dėl tam tikrų aplinkyybių bus challenging Jeigu neduos gretutinių (nes gali žiūrėt lietuvių egzą, oh yeah), gal sakysiu ate ate ir stosiu ten, kur per savo kvailą galvą įstot į skandinavistiką LT nestojau  

Sveiki, mano taip pat panaši situacija kažkiek. Studijuoju LEU lietuvių filologiją. Maniau, kad norėjau to penkerius metus, bet kai pradėjau mokytis LABAI tuo suabejojau. Atėjus laikui rinktis, kur visgi noriu mokytis labai daug svarsčiau ir apie biologiją, kineziterapiją, kosmetologiją.. Bet visgi dominavo lietuvių kalba, nes buvau įsitikinusi, jog tai mano kelias. Galiu drąsiai paneigti kvailus gandus, jog LEU mokytis lengva. Kruvis nemažas, begales medžiagos reikia susikišti į galvą, na bet manau visose aukštosiose mokyklose taip. Taigi labai rimtai mąsčiau apie metimą, nes mokomieji dalykai pirmame semestre žudo. Antika, fonetika.. O ir atmintis, atrodo, ne tik, kad pablogėjo, bet ir dingo Dėl metimo.. Bijau nuvilti žmones, kurie manimi tikėjo ir tiki labiau, nei, kad aš pati savimi kada nors tikėjau, ir mano, jog aš negaliu nebaigti, nes tai būtų kažkas baisaus.. O paskutiniu metu vis dažniau imu galvoti apie prieš tai minėtas studijas susijusias su biologija, medicina... Koks baisus jausmas visą laiką siektas tikslas pasirodo esąs ne tas, kurio siekti reikėjo..

 Na, pati jau žinai, kad iš tikrųjų tavo pasirinktas tikslas nėra tas tikrasis, tad patarčiau rimtai apmąstyti metimo galimybę. Žmonės išgyvens. Aišku, teks daug kovot, daug ką įrodinėt, toliau kažkaip bandyt projektuot savo ateitį... Bet, mano manymu, tai yra geriau nei kankintis plaukiant pasroviui be jokių šviesių perspektyvų.