Ar kas nors esate tokius pasiėmę? Nes aš nenoriu stoti, kai abejoju ar tikrai pasišvęsiu mokytis, kas man nėra visiškai priimtina? Jeigu nebuvot, tai gal galit pasiūlyti variantų apie kuriuos girdėjote ir pasidalinti? Jau visai į neviltį baigiu krist, nes nežinau, ką daryti...

Per daug nieko neteko girdėt bet yra pažįstama kuri nestojo po baigimo 1-2m , ėjo tiesiog padirbt , o šįmet įstojo..
Bet pagalvok ar po metų ar kelių netingėsi grįžt į studijų ritmą.

Čia ne apie tingėjimą. Studint reiks ir aš to nebijau, bet aš nežinau ko aš noriu. O kaip surast, ko noriu, aš nežinau....

Vis tiek kažkas traukia , negi nei kiek niekas? :)

Mane traukia sužinoti, kodėl žmogaus kūnas toks tobulas. Visada skaičiau knygas apie sveiką gyvenimą, apie netradicinius gydymo metodus, žaviuosi ląstelių darbu, kaip jos veikia vieningai ir sugeba kontroliuoti. Man įdomu programavimas, kurį nesenai atradau ir užsiimu kiekvieną dieną, nes jaučiu kaip tobulėja mano supratimas apie kompiuterius, o aš su jais nuo 6 metų amžiaus. Bet niekada nebandžiau programuoti ligi tol. Man įdomu pati medicina, bet aš negaliu pakęst ilgo kontakto su žmonėm, o ką jau kalbėti apie išsigandusius, sergančius žmones. Atrodytų, nežinočiau kaip jam padėti, jei net pats sau nepadedu. Mane gąsdina mintis, kad kažkam gali tekti daryti operaciją, ir aš tikrai negalėčiau niekada sau atleisti, jei dėl mano kaltės, kas nors mirtų. Su tokiomis dvejonėmis, nežinau ar aš tinkamas medicinai. Mėgstu mokslą, mėgstu studijuoti procesus, nemėgstu kalimo, tačiau dievinu spręsti problemas, kur reikia netradicinio mąstymo. Any thoughts?

Medicina turi daug sričių netik tik kur reikalinga operacija ir pan.. Pvz : genetika , žmogaus , mikroorganizmų genetika ,spręsti su genetika susijusias problemas, interpretuoti duomenis, gautus iš stebėjimų ir panašiai , bendrauti su kitais žmonėmis ir dirbti komandoje bet juk neturėtų būti kančia bendrauti su žmonėmis kurie domisi panašiais dalykais.. Tiesiog įvesk medicinos sritys ir paskaitinėk kas tau įdomu
 

gap year tikrai yra nieko blogo. jie isnaudoji tikslingai ta laika. uzsienyje, pvz. skandinavijoj labai populiaru ir tikrai jokia ne tragedija. tik lietuvoje tai labiau reta isimtis is taisykles todel susidaro toks savotiskas stereotipas kad kazka prarandi, jei nestoji iskarto po mokyklos belenkur, bele tik stot..

as pati stojau pernai ir kas is to? siemet teko perstot, nes nepatiko. maniau, kad noriu ten, bet pasirode, kad ne velnio. bet ko daugiau ir noreti, kai sugalvojau kur stot praktiskai paskutinem dienom. nes taip pat domino begale dalyku. gabut jei buciau pasiemus laisvus metus nebutu teke paskui iseiti is univero. bet tiesa sakant nesigailiu, buvo ir daug geru dalyku, gavau kazkiek naudingos patirties, kuri visada pagelbes. susidariau bendra vaizda apie studijas, studijavima ir panasiai. igyjau pazinciu ir prisijaukinau studiju miesta. tai tiek. taciau nepaisant visu tu geru dalyku univere budama pajauciau, jog bunku. visa laika buvo noras dometis kazkuo kitu, uz jo ribu ir kuo greiciua is ten istrukti ir siekti kazko daugiau ir ieskoti kazko kito.

palinkesiu nebijoti, jei jauti, kad giliai sirdy kazkur labiau traukia, tai pabandyk, galesi iseiti po semestro ar ankciau, jei nepatiks, o ir kazkiek susidarysi bendra vaizda. o jei negali issirinkt tai ir nereikia saudyt aklai. ateis laikas ir susigules mintys, svarbu tik uzsiimt naudinga veikla, dometis ir gilintis labiau i tuos dalykus, kurie patinka, o tada matysi, kur ir kaip gaut ta diploma.vistiek geriausias universitetas yra gyvenimas ir nieks sito teiginio nenugincys.

svar

o ir is tavo pasisakymo matos kad neprazusi

 Kai ateis laikas sužinosi,skubėti nereikia, juk studijos niekur nepabėgs, ir per metus,nepaisant to ,ką veiksi, vis tiek natūraliai tobulėsi . Manau, metų pertrauka ne tik geras dalykas, bet kartais ir būtinas, net žinant KUR nori studijuoti. kažkaip Lietuvoje įpatingai pasireiškia konvejerio mechanizmas, kuris dažnai ir priverčia sustoti bet kur, visiem nuvargusiems po egzmainų,neatsigavusies, nepamačiusiem pasaulio,o po pirmo kurso dejuoti .Ilsėkis, ieškok savęs ir visada laimėsi, gal net atrasi daugiau nei per visus 4 studijų metus. Man pačiai susiklostė taip,kad metus turėjau laisvės, nors visa gyvenimą žinojau kur noriu stoti, ir tikrai nesigailiu, norai nepasikeitė, bet požiūris - ir dar kaip. Kiekvienas jaučia kaip kam.

P.s. ant dviejų kėdžių nepasėdėsi, gal tie metai ir padės tau suvokti kas yra tavo tikroji laimė ir svajonė:>

 Sveikas Valentai, ar išdrįsai pasiimti atidėtus metus?