butent del to as ir neuzsisakiau tos paslaugos nervai ramesni kai suzinosiu, kad rezultatai skelbiami, tada ir parasysiu, o dabar sedziu rami. beveik rami

Aš jau tuos egzus buvau užmiršęs, nesenai atsiminiau juos perskaites straipsni apie mokslo reforma.O tas laukimas tai nera toks žiaurus ,kaip visi šneka. užsiimant kokia nors veikla viskas pasimiršta. Egzu rezultatai laimės dalykas, tai vat).

Kaip kam. Pats, kaip matosi, netaikai į prestižinius universitetus ir ant pačių rezultatų kiek padėjęs. Duok die tau laimės gyvenime užmiršt, kad apskritai mokinaisi, užsiimant ta veikla ir išlošt aukso puodą:] Kai kurių, čia esančių, žmonių likimai pastatyti ant tų skaičiukų.

cia tai jau kazka suvelei... as pvz irgi nebijau rezultatu ir nera cia ju ko bijot juk jau kaip bus taip nieko nepakeisi... tie skaiciukai kaip tu sakai gyvenimo nesugriaus.. galvok pozityviau

 teisingai, jau nk nepakeisi, :] kaip bus teip bus ;]

Tikekimaes kad viskas bus gerai, o jei ir netenkis rezultatai, visada galima perlaikyt kitais metais ;]

 Aš ir nesakau, kad bijau ar reikia bijot. Ir nesakau, kad kažkas kažką griaus. Tik, suprantu, dėl ko kiti taip jaudinasi, o kai kažkas nedėjęs ypatingų pastangų mokslams, nieko nesitiki, nebijo ir sako, kad tai laimės dalykas tai KAŽN. Įdomu ar taip pat galvoja ir tie, kurie gaus 90+ proc iš visų.

Ziuriu jus visi taip susirupine del savo rezultatu...;) Bet ar begalinis rupestis ir laukimas vertas to?  Juk sie egzaminai ziurint suaugusio zmogaus akimis - verti nieko. Na gerai, neistosit i norima specialybe, taciau ar gyvenimas keisis del to? Ar svarbiausia gyvenimo atrama - seima, nusigres nuo jusu? Juk dauguma zymiu pasaulio veikeju dirba "ne pagal specialyybe"... Todel teigti, kad sie egzaminai nera itin svarbus racionaliam zmogui yra tikra tiesa. Asmeniskai, as mokiausi vidutiniskai (vidurkis 8-9) iki paskutiniuju metu mokykloje. Paskutinius metus baigiau maksimaliu ivertinimu is pasirinktu dalyku, taciau teigti, kad tai dariau del saves butu netikslinga. Siuos rezultatus stengiausi pasiekti del savo tevu, seneliu, kurie dejo dideles viltis i mane ir tiesiog norejau padaryti juos laimingus. Na o egzaminu rezultatai... Kaip bus tai bus. Mano viltys aukstos, taciau nenusiminsiu neistojes ten kur noriu, galbut toks likimas?.. Visgi zinosiu kad padariau tai, ka galejau (o tai yra svarbiausia), t.y. mokiausi, stengiausi, dirbau ir belieka tik tiketis, kad mano pastangos bus ivertintos. Na o jums palinkeciau nesikrimsti del to, kas buvo, o mastyti tai kas laukia musu priesaky. Juk, mes esame "tunkstantmecio vaikai" ir galima save laikyti dalimi musu salie ateities, kad ir kokia specialybe bestudijuotume....:)

 jo, protingai sneki

juokinga. vienam nepatinka, kad kiti stresuoja. kitas vos ne primeta streso būtinybę. kas kaip nori taip ir daro, jeeetau. (drama queen)

 ateityje patariu mokytis dėl savęs:D

Kai darai kazka del kitu - tai greit entuziazmas dingsta =)

 tai jau tikrai:D

galetu tie rezultatai niekada neateit, ypac anglu.

na wat del anglu tj sutinku,del kitu tj tegu ateina,jei  wiskas gerai bus ir nesumaisys wel tu darbu ar pan..

galbut padaryti juos laimingus, o gal irodyti kitiems kazka, nu nezinau as bent jau mokiaus del saves

ir vis dar mokysiuos tikiuosi

Nors ir baisoka, bet jeigu niekada gyvenime nebesužinočiau kiek gavau, tai išprotėčiau  kaip galima nenorėti sužinoti rezultatų...

Uztai as neuzsisakineju nes drebeciau nuo kiekvienos zinutes. Pernai kai suzinojo draugas, kad jau paskelbti rezai, iskart issiunte ir iskart gavo rezultatus, per kelias minutes, tai ir as taip darysiu o.O