Gera idėja, bet galėtų būt ir sudėtingesnių klausimų, kad reikėtų pamąstyt. Galėtų būti klausimai ne vien tik iš buvusių chemijos egzaminų. Turiu omeny chemiją, kitų nežiūrėjau.

Paimsiu kaip pavyzdį, pavyzdžiui, VU chemiją (geriau suprasi su pavyzdžiais). Ten reikalauja matematikos, chemijos ir lietuvių kalbos egzaminų bei užsienio k. metinio pažymio. Svertiniai koeficientai: chemijos - 0,4; matematikos - 0,2; lietuvių k. - 0,2; užsienio k. (metinio) - 0,2. Iš viso 0,4+0,2+0,2+0,2=1. Tarkim išlaikai egzaminus: chemijos - 80%; matematikos - 70%; lietuvių k. - 65%; užsienio k. metinio turi 9.

Valstybinis egzaminas konvertuojamas taip: gautus procentus dalini iš 10 ir pridedama 13. Pagal mūsų pavyzdį, pavyzdžiui, lietuvių kalbos bus apskaičiuota taip: 65/10 + 13 = 6,5 + 13 = 19,5

Mokyklinis egzaminas skaičiuojamas taip: prie gauto pažymio pridedama 3. Pavyzdžiui, laikai lietuvių k. mokyklinį ir gauni 8, tai mus 8 + 3 = 12.

Metiniai pažymiai skaičiuojami taip: jei B lygis tai paprasčiausiai ir imamas tas pažymys, o jei A lygiu, tai prie turimo pažymio pridedama 1. Mūsų pavyzdžiui užsienio k., jei A lygiu, būtų apskaičiuojama taip: 9 + 1 = 10.

Visas šitaip gautas reikšmes daugini iš svertinių, atitinkamo dalyko, koeficientų ir visus tarpusavy sudedi.

Na, ir dabar reikėtų taip skaičiuot: Kb = 0,4*21 + 0,2*20 + 0,2*19,5 + 0,2*10 = 8,4 + 4 + 3,9 + 2 = 18,3 .  Taigi tavo konkursinis balas yra 18,3.

Visur skaičiuojama pagal tokį patį principą. Tikiuosiu, supratai..?

Tai kas, kad stojant nereikia, įstojus reikės. Ir jei tau ne kas su matematika, vistiek teks mokintis ir išmokt. Man tas pats su fizika. Pernai dar mokiausi, tačiau šiemet atsisakiau, nes pamokos nieko neduoda, mokytojas prastas. O įstojus, žinau, kad man fizikos reikės, ir dar nemažai, tad teks mokintis praktiškai nuo pagrindų.

Konkrečiai matematikos tai taip, nesimokoma, tačiau reikia turėti neblogus matematikos pagrindus, nes jie pritaikomi kituose dalykuos. Tiek ir toj fizikoj, tiek ir chemijoj. Nejau gali įsivaizduot žmogų prastai mokantį matematiką, tačiau puikiai išmanantį fiziką ar chemiją ar kitą tiksliųjų mokslų specialistą..? Na, medicina skaitosi ne tikslusis mokslas, tačiau reikia joje daug tų tiksliųjų mokslų dalykų.

 Juk nebūtinai skaičiuoja chemijos egzaminą. Jei laikai matematikos valstybinį tai šansai labai geri. Tada chemijos tik metinį skaičiuos.

Aš esu tikras, kad rašysiu interpretaciją.

Aš ir nesakiau, kad tau gal prastai su matematika. Aš aplamai turiu omeny, kad jei žmogui nekas su matematika, tai vistiek yra daug specialybių kur įstot galima be matematikos, tačiau įstojus kurse bus jos nemažai. Nors, kaip tu, Muuuuu, sakai, viskas išmokstama.

Tas pats manęs laukia su fizika. Reikės mokytis labai daug, nes beveik nieko nežinau. Moku tik labai paviršutiniškai ir jau labai seniai mokinęsis (jei išvis tai ką aš veikiau fizikos pamokose būtų galima vadinti "mokinimusi").

Pala pala. Nesupratau. Tai tu, Muuuuu, ruošiesi į mediciną stot? Kaip tu gali ten stot, jei tau šlykštūs tokie vaizdeliai? Kas bus kai tikrą lavoną pamatysi ir reikės skrost ir dar visus kvapelius turėsi uostyt?

Man tai labai įdomu ir jokio šlykštumo tokie vaizdai nekelia. Lavono skrodimas yra gražiausias dalykas medicinoje. Man tai labai įdomu visus organus žiūrėt, išiminėt iš lavono ir t.t.

Na, dabar jau nebestosiu į mediciną (šiek tiek pasikeitė planai), bet vistiek labai įdomus ir net malonus dalykas yra lavono skrodimas.

Estrella*, tu tris užsienio kalbas mokaisi? Galima taip mokyklose pasirinkt? Ir kurioj mokykloj lenkų kalbą moko?

 Uždavinius tai aš lengvai "kertu". Fizikoj visada tuos uždaviniu lengvai spręsdavau. Būdavo per kontrą (trumpi toki būdavo, gal 5 klausimai) tai kokias 3 grupes išspręsdavau kitiem klasiokam dar. Tik tiek kad teorijos nežinau ir aplamai, neįsigilinęs. Formulių nemoku, nepaaiškinčiau dabar tiksliai net kas yra interferencija ar difrakcija.

Aš į VU chemiją tikriausiai. Na, jei idealiai išlaikysiu viską, tai tada dar pagalvosiu apie biochemiją.

Gendaki, kas taui vaikystėje davė atlikinėti skrodimus? Ar ne žmonėms atlikinėjai?

Aha, ten tikrai labai įdomu būtų. Norėčiau pasivaikščiot tokiam.

Kad žinok aš nelabai jautrus tiem visokiem kvapam. Pūvančiū lavonų neuostęs, bet kitokių kvapelių prisiuostęs.

Į VU archeologiją svertiniai koeficientai yra tokie: istorija - 0,4; užsienio k. - 0,2; lietuvių k. - 0,2; istorijos metinis pažymys - 0,2.

Kai stujuosi tai visko pamatysi. Ir pamatysi, kad daug kas kitaip nei galvojai ankščiau. Sužinosi ir kaip teismo medicinos ekspertizėj daroma su lavonais. Negalvok, kad ten viskas labai kruopščiai ir atsargiai...

Kad jau paskelbę universitetai prelimenarią priėmimo tvarką, tik dar neskęlbė dėl studijų kainos, nes "studijų krepšelio" reforma nėra patvirtinta.

Muuuuu yra JI, o ne JIS, kaip kiti mano.

 Na, žmogų skrost tikrai daug įdomiau. Man dar katę teko skrost, bet labai prastą peilį turėjau, tai sunku buvo.

sokoladini, o kur ketini važiuot žvejot? Aš irgi mėgstu pažvejot. Jei kokios didesnės žuvys, tai būtų įdomu papjaustyt (pavyzdžiui rykliai, banginiai ).

 Skirtumas toks, kad organai didesni ir aiškiau viskas matosi. Tas pats, kaip, tarkim, žmogų ar katę skrost (būtent šiuos miniu, nes pats juos skrodęs esu, tai žinau, kurį įdomiau). Todėl įdomiau didesnes žuvis būtų paskrost. Nors, iš kitos pusės, su mažom irgi būtų naudinga praktika, nes reikia daugiau kruopštumo. Bet aišku žuvis darinėjant nieks ten nežiūri to kruopštumo ir nereik jo. Taip taip, banginiai medžiojami. Atsiprašau už terminų sumaišymą. Na, bet gali bandyt ir sužvejot kokią meškeriukę pasiėmęs. Aš, aišku, juokauju.

Bet taip ir neatsakei į klausimą mano. Tai vis dėl to, kur ten planuoji važiuot žvejot?