------> KAMUOLIS:

Nestudijuoju VU, tad konkrečiai atsakyti negaliu. Tačiau taikau į šią specialybę ir, kiek domėjausi, galima įstoti ir nesimokant antros užsienio kalbos. Suprantama, galimybė įstoti mažesnė, jei atestate neturėsi antros užsienio kalbos pažymio. Stojamasis balas mažesnis. Na, sėkmės, galbūt susitiksim rudenį  

-----> DIEVUKAS:

Aš, aš, aš! Yra noras, yra pašaukimas. Tik artimųjų ir mano nuomonių nesutapimai vis blaško ir neramina...

Kiek teko girdėti iš vienos trečiakursės, dauguma paskaitų būna kartu su žurnalistais. O ir studijų programa iš dalies panaši, tik ne tiek daug reikšmės teikiama praktikai.l 

Mielieji ir mielosios...

Ispanų filologijos, kaip atskiros studijų programos, Vilniaus universitete nėra. Lietuvių filologija ir ispanų kalba - taip. Ir gana anksti tai buvo paskelbta, nepatingėkit atsiversti tam tikrų puslapių ir susižinoti viską patys. Nes žmogus, kuris nesugeba susirasti informacijos, mano galva, nėra vertas studijuoti universitete apskritai.

Tikriausiai apie LMTA kalbi? Na, turėtum žinoti, kad kiekvieną iš tų specialybių renka kas keturi metus. Reikšmę turi tik stojamieji egzaminai, kurie susideda iš dviejų dalių. Sėkmės  

-------> DIEVUKAS:

Na, aš bandau būti optimiste ir labai tikiuosi, kad pasiseks ir už mokslą mokėti nereikės..   Ir apie neakivaizdinį kažkaip net nesvarstau. Žinai, ką pasakysiu? Iš draugų studentų patirties: „Visi tėvai iš pražių gąsdina, kad už mokslą nemokės, bet kai reikia mokėt, tai ir moka."  

Aha, aktualus klausimas
Bet pabūsiu šiek tiek per smalsi ir paklausiu kai ko daugiau: kokie metiniai pažymiai buvo mokykloje? (Lietuvių, anglų, istorija?) 

Kokie draugiški būsimieji kolegos  

Nešiau ir parsinešiau riebų 10-uką, kaip kitaip   Poryt laukia anglų k. įskaita...  kažin ar verta planuojančiam stoti į filologiją laikyti 2-jų užsienio kalbų egzaminus, jei stojant pakanka antros kalbos metinio pažymio. Nežinau, kaip yra kitose mokyklose, bet pas mus laikantieji konkretaus dalyko egzaminus paprastai turi žemesnį pusmečio (metinį) pažymį nei nelaikantieji. Tiesiog tokia mokytojų savivalė. Kaip sakoma, kad pačiam paskui nebūtų gėda.. 

Aha, ispanės, mielosios, turit dar vieną konkurentę  Būtent šią specialybę, ko gero, pirmu numeriu rašysiu. Po to seks kitos 4 specialybės, susijusios su filologija... taigi. Sėkmės, tikrai nuoširdžiai linkiu! Nebijokit, kad bus sunku, geriau pagalvokit, kur lengva šiais laikais... jei tik bus įdomu, jei bus noro, viskas bus įveikiama.

 Gerbiamos būsimosios kolegos Išties smagu taip į jus kreiptis

Kaip matau, čia užvirė tikrai įdomi diskusija, į kurią tiesiog negaliu neįsitraukti. Paskutiniu metu bent jau man tenka atlaikyti tikrai aršius puolimus, susijusius su profesine veikla baigus lietuvių filologija. Dauguma bruka politikos mokslus, teisę, žurnalistiką, vadybą... Todėl jau paruošiau šiokią tokią kalbą, kuri bent trumpam turėtų sugluminti visus gudruolius, kurie teigia, jog tai perspektyvų finansine prasme neturinti specialybė. Taigi. Man atrodo, kad baigtos studijos nebūtinai garantuoja darbą toje vienoje konkrečioje srityje. Juk vien pats aukštasis išsilavinimas yra svarbus - norint tai suprasti, užtenka peržvelgti darbo skelbimus. Pvz.: "Ieškoma administratorė. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas ir t.t." Juk net neužsimenama apie tai, koks tas aukštasis išsilavinimas turėtų būti. Dėl finansinių perspektyvų. Teisininkų, diplomatų ir vadybininkų jau priruošta geram dešimtmečiui į priekį, ir tai nėra mano išgalvoti žodžiai. Manau, kad žurnalistika teigia pernelyg siauras galimybes. Laikraščiai bankrutuoja. Baigusi lietuvių filologiją ir, tarkim, ispanų kalbą, galėčiau dirbti žiniasklaidoje, leidyklose, redakcijose, galėčiau būti gidė, scenaristė. Galų gale, raštingų žmonių reikia kiekvienoje įmonėje ar organizacijoje. Blogiausiu atveju - mokytoja, repetitorė. Matau daug perspektyvų.

Sėkmės visoms ir visiems, nepasiduokit kitų įtakai! 

Na va, visai sau gėdą užsitraukiau - tokį dalyką studijuoti planuoju, o savo rašliavoje šitiek klaidų darau. BAISU... Bandysiu pasiteisinti tuo, kad iki vidurnakčio užtrukęs ruošimasis egzaminams turi ir neigiamos įtakos. Todėl nepersimokykit  

Na, tai daug platesnė sfera nei žurnalistika. Nors ką aš galiu čia įrodinėti, kai pati nestudijuoju... Žodžiu, diplome juk rašo: komunikacijos bakalauras. Tad iš esmės nėra didelio skirtumo, kurį dalyką iš VU komunikacijos fakulteto siūlomų studijuosi. Informologija - informacijos rinkimas, tvarkymas ir pateikimas.

  Oho, galbūt savo gretose ir vyrą turėsim? nuoširdžiai linkiu nepasiduoti išankstinėms depresijoms, - gerai išlaikysi tą lietuvių egzą ir viskas bus čiki 

Klausimėlis visiems, mąstantiems apie šią studijų programą:
 

Jei jau svarstote galimybę studijuoti VU TSPMI, gal kam teko lankytis atvirų durų dienose? Mane asmeniškai labai nuvylė... Buvau kiek kitokią nuomonę susidarius pirmiausia apie dėstytojus - retai kur pasitaiko pamatyti tokius neiškalbingus žmones, ką jau bekalbėti apie VU. Kaip buvo akivaizdu tik įžengus į patalpą, stojančiųjų į bakalauro studijų programą pakanka ir vadovybė tikrai nėra suinteresuota dirbtinai kelti susidomėjimą, išsamiau pasakoti apie perspektyvas etc. Taigi, kyla klausimas, ar tikrai ši specialybė užtikrina stabilią ateitį, ar tai tik skambus pavadinimas? 

Ech, jau nebesuskaičiuoju, kiek nuomonių apie žurnalistiką prisiklausiau: pačių studentų, lankiusių tą mokyklėlę, dirbančių žurnalistais... O aš manau taip: be abejonės, žurnalistiką studijuoti gal ir yra šioks toks prestižas, tačiau tik bendraamžių akyse. Vienas iš VU žurnalistikos mokyklėlės mokytojų A. Čekuolis yra pasakęs kažką panašaus į tai, kad prieš stojant į šią specialybę reikia pamatyti pasaulį, įgyti šiokį tokį supratimą apie aplink vykstančius dalykus ir gerai išmanyti dar bent vieną sritį, kad galėtum žmonės pateikti informaciją, kurią pirmiausia kritiškai suvoki ir supranti pats. Iš dalies sutinku su šia nuomone. Pernelyg siauras galimybes teikia žurnalistika, bent jau lietuvių filologija + užsienio kalba man atrodo kur kas platesnė specialybė. Ir pati dabar abejoju, kurią iš šių dviejų studijų programų rašysiu pirmuoju numeriu... Į stojamuosius tiesiog įdomu nueiti - ne įrodinėti komisijai, kad būsi geras žurnalistas, o tiesiog išmėginti save, kaip populiaru šiais laikais sakyti

 Na, žinai.. jei jau planuoji studijuoti žurnalistiką, turėtum žinoti, jog 45% konkursinio balo sudaro stojamųjų egzaminų pažymys, taip, kad.. įstoti gali ir tas, kuris 5-etus atestate turės, o pati gali likti ant ledo.

Ujj, kaip jūs visi smagiai čia bandote atspėti, kokie kūriniai mūsų laukia per lietuvių VBE. Pabandžiau paspėlioti ir aš. Tik truputį kitaip - ne nuojautomis, o skaičiais pasitikėdama.
2009-ieji ne tik Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu ypatingi, bet ir tam tikrų autosių gimimo / mirties metinėmis. Taigi:

Gimimo:

1. Donelaitis (295m.)
2. Šeinius (120m.)
3. Biliūnas (130m.)
4. Nėris (105m.)
5. Katiliškis (95m.)
6. Niliūnas (95m.)
7. Aistis (105m.)
8. Savickis (105m.)
9. Vaižgantas (140m.)
10. Granauskas (70m.)
 

Mirties:

1. Šeinius (50m.)
2. Krėvė (55m.)
3. Mačernis (65m.)
4. Širvys (30m.)
 

Kaip žinome, P.Širvys - ne programinis poetas, tad jo neturėtų duoti. Vaižgantas irgi kelia abejonių. Aš asmeniškai jaučiu, kad duos Vaičiulaitį, Maironį... O Lietuvos tema galėtų būti teksto suvokimo užduotyje. Sėkmės

 

Vaikai, gyvenkime draugiškai! Kaip kadaise vienas personažas sakė  Neatsižvelgiant į tai, kad būsimas žurnalistas turėtų gebėti pats susirasti informaciją.. nuorodą numesti juk nesunku:

www.zebra.lt/lt/aktualijos/lietuvoje/Auk stosios-mokyklos-skelbia-studiju-kainas- 2009-05-22.html ;

Anyway, - istorikai ir filologai draugauja, juk neveltui fakultetai 'pečiais remiasi' vistiek akivaizdu, kad tamsta esate humanitarinės srities atstovas. O kur įstosi, tai jau tik iš aukščiau bus nuspręsta..

Sveikutės

Paskaičiau jūsų žinutes ir taip pat truputį nusiraminau Mat dar viena 'žalia' esu.

Na, ne pirmu numeriu planuoju prancūzų filologiją rašyti, bet neatmetu šitos galimybės tikrai. Ir noriu pasidalinti šiokia tokia patirtimi. Prieš porą metų teko lankytis Prancūzijoje. Pagal mainų programą ten nuvykau ir gyvenau šeimoje, ėjau į mokyklą... Šeimoje tik viena mergaitė vos vos kalbėjo angliškai, pamokos buvo vedamos prancūzų kalba, žinoma. Išmokau tik asmenavimą, paprasčiausius sakinius (kurių net prancūzai nesuprasdavo:), dar truputį mokėjau visus gimines prancūziškai įvardinti. Tai tiek. Bet ką buvau išmokusi, tai tik tam kartui - dabar galvoje nieko nelikę. Tik kažkodėl keiksmažodžius vis dar atsimenu Tai va, norėjau pasakyti, kad aplinkoje gaudytis padėjo prancūzų bendravimas šeimoje. Turbūt teko girdėti apie kelių valandų ilgumo jų vakarienes, per kurias daug kalbama. Taigi, jau ketvirtąją dieną ėmiau suprasti, maždaug kokia tema kalbama. Tiesa, sapnai irgi pasikeitė - pradėjau sapnuoti angliškai

Žodžiu... labai gražūs prisiminimai liko iš Prancūzijos, gal todėl svajoju išmokti šią kalbą, kuri atrodo tokia gracinga ir inteligentiška