Gal dar fuksų stovykloj susitiksim?.. žinoma, bus žmogeliukų, negalinčių vykti į stovyklą dėl vienokių ar kitokių priežasčių.. na, tokiu atveju galima būtų savo mažą meet'ą susiorganizuoti, kad rugsėjo 1-ąją drąsiau būtų  

Stovykla bus 27-29 dienomis

Teisybę sakot, mergaitės, anksti dar meet'ą daryti... ypač savaitgaliais. Bent jau aš tikrai nesėdžiu Vilniuj - juk vasara... Rugpjūčio pabaigoj, manau, jau visi sugrįžta į namus ir ima ruoštis bei kauptis rugsėjui. Be to, juk dar nežinom kas ir kaip su ta stovykla bus... Bet savo meet'o idėją turim! SUPER :)

 Pacituosiu vienos eseistės žodžius, užrašytus ant VU Filologijos fakulteto reklaminio lankstinuko, kurį fakultete pasičiupau dar 2006 metais, kai lankiausi atvirų durų dienose: 


„Pasaulyje yra daug tiesiogiai žmogui nenaudingų dalykų. Saulėlydžiai... Išskrendančių paukščių verpetais sujudintas dangus... Sapnai... Prie tiesiogiai nenaudingų dalykų, visai neabejodama, priskirčiau ir literatūrą. 

Literatūros studijas baigiau Vilniaus Universitete 1983 metais. Tai buvo unikalus laikas, nes fikcija buvo labiau tiesa nei tai, kas vyko aplink. Tam laikui, visiems kitiems laikams taip pat, labai tinka S. Sontag literatūros apibrėžimas: literatūra - tai laisvė.

Literatūra kiekviename iš mūsų prasideda nuo pasakos. Atsimenate, kaip nuvesta į mišką našlaitė kelią namo, kur gyveno pikta pamotė, pažymėjo duonos trupiniais? Šimtai su goduliu, o kartais prievarta prarytų knygų dabar atrodo kaip tie trupiniai, kai suklypusiu dviračiu, kaip S. Becketto Molojus, važiuoju iš miško į šviesų suvokimų pasaulį. Visą laiką neapleidžia nuojauta, kad pakeliui įvyks stebuklas. Kelio gale, kai jau tikriausiai būsiu pavargusi, teks sustoti. Tada pakelsiu galvą aukštyn...

Bus saulėlydis. Kaip vanduo verpetuos rudeninis dangus, sujudintas išskrendančių paukščių. Perskaityti, šnarantys kaip sparnai puslapiai, juose sukurti pasakojimai, atskleidžiantys pasaulį, jo spalvos, garsai ir kvapai (galbūt labiau nei kai kurie pakeliui sutikti žmonės) man padės pasinerti į paskutinį, galbūt įdomiausią sapną... Be jokios baimės ir nerimo.“ 

Eseistė Giedra Radvilavičiūtė
 

 O aš nei pakvietimo į stovyklą negavau... Ačiū kažkam už suteiktas galimybes, tiesiog pamalonina ir gerai nuteikia nei neprasidėjus mokslo metams

Kas dėl lietuvių filologijos, tai nežinau, tačiau bent jau į anglų filologiją įstojo 4 vaikinai, o taip pat 1 į lietuvių - ispanų