Na Sveiki, aš irgi užsinorėjau pasidalinti savo išgyvenimais

Pradėsiu nuo interpretacijos (rašinio atsisakiau jau vienuoliktoj klasėj, nes lietuvių mokytoja patikino, kad rašinį vertinant objektyvumo nėra.) Pastebėjau, kad labai mažai kas rinkosi Vaičiūnaitę. Sudėtinga ji jums pasirodė? Nes aš kai pamačiau ištraukas, išsigandau Savickio novelės. Ta likusi jos dalis bendrajam kontekstui išgąsdino. Pasižiūrėjau į drobulės ištrauką. Gerai tą vietą atsiminiau, knygą esu skaitęs ir labai ilgai analizavom patį kūrinį, nes žinojom, kad jis bus egzamine. Ta prasme labai tikėjomės Tačiau, kad ir kiek drobulę analizuotum, tai labai sudėtingas kūrinys, apimantis visus gyvenimo aspektus. Tad ten labai nesunku užakcentuoti neesminius dalykus, ištrauka atbaidė savo dideliu penu interpretacijoms. Apsidžiaugiau dėl Vaičiunaitės, buvau iškalęs visus kūrybos bruožus ir dar papildomai pasiskaitęs. Šiaip modernistų kūrybą interpretuoti man lengviau sekėsi nei klasikų. Tad patikėjau tais mokytojos žodžiais ir labai nesunkiai išanalizavau eilėraštį. Tik dėl vieno abejoju. Kad ir nurodžiau interpretavimo kryptyje, kad svarbiausias lyrinio subjekto santykis su istorija, pas mane visose pastraipose to santykio galbūt buvo per daug. Truputi neramina, kad nežiūrėjau į Vaičiūnaitę, kaip į miesto poetę, bet tikiuosi ir nereikėjo. Akcentavau kelis įvaizdžius: Vijoklius, Stikso upę, žaliuojantį klevą ir klasicistinius paveikslus, Sargybinį, kovojanti su orda, kuris tarsi turi atspindėti istorijos didybę, plytas ir gal dar kokią smulkmeną aiškinau, dabar neatsimenu. Įžiūrėjau nemažai priešpriešų eilėraštyje. Maždaug pagrindinė mintis, kad istorija dabar nevertinama, tačiau lyrinis subjektas nori parodyti jos vertę, savo ypatingu santykiu su istorija. Žinau, kad išvadoje truputi nusišnekėjau, nes nebetilpau į lapą, reikėjo apkarpyti interpretavimą. Na stengiausi rašyti kuo paprasčiau, be aukštų materijų, nes žinau, kad tai tik sukelia problemų. Tikiuosi, kad interpretacija bus visai padori

Teksto suvokimas pradžiai išgąsdino dėl savo ilgio ir eilėraščio, bet po to pamačiau, kad viskas labai normaliai. Pats tekstas buvo geras ir teisingas, todėl buvo lengviau įsigilinti. Tačiau klausimai labai jau tokie... Sukti. Nemažai klausimų atsakiau, kaip, kad daugelis. Prie Lietuvos kultūros istorinių faktų rašiau knygnešius ir kažkodėl sugalvojau parašyti "vargo mokyklas". Bet neįsivaizduoju, ar čia į temą. tie viduriniai suvokimo klausimai buvo visai geri. Ypač saldainiukas buvo, kur reikėjo išrašyti tris dalykus dėl kurių Vilniaus, kaip kultūros sostinės šventė buvo gera. Nuo 11 ar 12 klausimo jau viskas aptemo. Visiškai nesu tikras dėl kažkokio atsakymo, nes su kuo kalbėjau, visi rašė skirtingai. Tik dėl tos kalbinės priemonės, parašiau, kad įterptas šalutinis sakinys. Nors iš tikro prie pagrindinio prijungtas šalutinis, bet šiaip esmė ta pati. Dėl to tikiuosi atlaidžios vertintojos, bet kažko super nesitikiu.

Apskritai egzaminą įvertinčiau gerai. Buvau geros nuotaikos ir net buvau užsimiršęs, kad egzamine. Apie kažkokius vertinimus nemąstau, nes lietuvių kalba, jau toks dalykas. Daug, kad ir nuo vertintojų ir šiaip nuo visokių niuansų priklauso. Tad prognozuoti savo balo - neįmanoma. (Sakau toms dvejoms žiniukėms). Turiu draugų, kurie ir 99 procentus surinko lietuvių egzamino, tačiau tikrai nebuvo tuo tikri. Tad nerodykit savo bukumo girdamiesi apie savo "išmanymą". 

 Ledinis barokas, manau, net ne epitetas, o tiesiog skulptūrų pavadinimas..  jei ir jį priimti, kaip už epitetą, tai epitetas būtų tik ledinis, barokas jau daiktavardis

 Rimtai yra tokių? O jergutėliau...

 Sorry, bet nusišnekėjai Iš kur Šatrijos ragana modernistė, kai ji tokio amžiaus rašytoja?:D Neoromantizmo tada dar nebuvo. Buvo impresionizmas, simbolizmas, romantizmas

 juodraščio tikrintojai neskaito, nesvarbu, kad sudėta į vieną vietą.

 Siūlau pakankamai miegoti, sveikai maitintis(dabar įtrauk riešutus, žirnelius į savo racioną), dar galėtum valgyti ką papildomai, man asmeniškai bičių duonelė labai padėdavo. O šiaip aš prieš kiekvieną svarbesnį įvykį pamedituoju, man padeda susikaupti

 Ingridėle, galiu pasakyti, slėpkis su savo tais šimtukais, niekam jie neįdomūs. Atsakymus iš lempos muši ir po to dar sakai tipo "12 yra 1,2", kai pamatei, kokius atsakymus kiti rašo Išvis, jei šimtukus surinkai, eik į "studentams" skiltį, nes tu jau praktiškai studijuoji, kur nori. Ačiū už tavo vargą giriantis. 

O apie egzą, tai nustebino, kad jis tikrai nebuvo sunkus. Prasimečiau su paskutiniu uždaviniu, sprendžiau labai ilgai, o kai susidariau lygčių sistemą, tai jos išsigandau Per paskutinį uždavinį nespėjau priešpaskutinio išspręsti, bet jau niekis, būna visiems. Kiti uždaviniai nesunkūs, bet tiksliai žinau, kad yra kur padariau klaidų. Ten su tikimybėm kur buvo, tai antroj užduoty niekas nenaudojo niutono binomo? Ta prasme C vieneto nuo 5 x p^1 x q^4?. Gavosi atsakymas 80/243. ;O. Šiaip stebėtinai daug visokių išvestinių, integralų, paprastų artimetinių veiksmų tiesiog. Na bet parašiau ir gerai, nukrito dar vienas akmuo. Jau bus kaip bus, bet visiems linkiu kuo geresnių rezultatų. Išskyrus Ingridėlę, nes ji ir taip šimtą gaus, nėra ko linkėti.

 Didžiausia reikšmė yra 4, nes cosx gali būti lygus nuliui

 O taško D koordinatės (16;7)

 Čiotkai tada

 Tai kaip gaut bent vieną? Logiškai mąstant, jei vieną kartą ras, tai ir bus taip. Kad rastų daugiau kartų, tikimybė mažesnė. Kaip tu sprendei tada?

 teisingas 144. Buvo formulė tam, bet aš nesugebėjau jos pastebėti

 Teisingas atsakymas berods buvo 33

 Mane tas ir gąsdina, kad kuo toliau, tuo egzaminai labiau panašėja į sukčių puotą, o ne į žinių patikrinimą. Klausimuose kur įmanoma slepiamos ir koduojamos mintys, o realių žinių nereikalauja. Nebuvo nei trigonometrinių rimtų lygčių, nei planimetrijos ar stereometrijos. 50 savybių žinai, tam, kad ateitum ir pamatytum, kad neapsimokėjo jų mokytis. ) Kiek žiūriu visi egzaminai turi teksto suvokimo užduotį.

 Aš irgi panašiai surinkau. Tikėkimės kartu ;D

Man asmeniškai kilo bėda šiokia tokia su 9 uždaviniu, kuris iš tikro buvo juokingai lengvas. Bet niekaip nesupratau kas toje x ašyje pavaizduota Na bet pasirodo toks ir ne aš vienas. Labiausiai gaila klasiokų, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji. Jiems painesnę sąlygą suprasti iškart kyla bėdų. Suprantu, kai suktus klausimus uždavinėja per lietuvių ar istorijos egzaminą, bet matematika yra tikslus mokslas ir ne vieną sunervina, kai matematikoje randa netikslių sąlygų. Ir deja, kad ir kokia ta patarlė bebūtų, mes nė puse kiek išmokom, nenaudosim gyvenime.. Bet čia jau offtopic.

 Pasakojo kažkada dėstytojas, kaip užduotis gali būti formuluojama. Kažka tokio sakė: XIX amžiaus kalėjimo interjeras, trijų ar keturių daiktu kompozicija su kėde, draperija ir dar kokiu biesu. Šiek tiek nusipurtėm tokią sąlygą išgirdę, bet šiaip sakė per egzaminą taip žiauriai nebūna.

 Univere kažką mokytis, manau, jau vėl kitaip, nes visgi viskas orientuojama į tavo būsimą specialybę. Reikės mokytis, tai reikės, ir šuo kariamas pripranta ;D

 O aš girdėjau, kad jeigu nori studijuoti filosofiją, tai iš pradžių studijuok specialybę iš kurios galėtum pragyventi, o po to studijuok filosofiją. ) Geriausias pavyzdys - etikos mokytojai. Visi su filosofijos aukštuoju, bet kažkaip, kiek papasakodavo, daug perspektyvų neturi. 

 Aš interpretavau eilėraštį ir taipogi pastebėjau, kad jo niekas čia nejudina. Turbūt ne daugelis mėgsta eilėraščius interpretuot Galiu pasakyti tiek, kad rėmiausi autorės kūrybos bruožais, kuriuos buvau iškalęs. Visur juos bandžiau pabrėžti, o kryptį susidariau taipogi remdamasis kūrybos bruožais ("svarbiausias lyrinio subjekto santykis su istorija, kurį atskleidžia poetinio pasaulio įvaizdžiai ir detalės" kažką tokio parašiau). Vėliau tiesiog akcentavau simbolius, jų reikšmė aiškinau atskiromis pastraipomis, tačiau stengdavausi nepamesti bendros kūrinio idėjos, su visais simboliais kartu plaukė ir lyrinio subjekto santykis su istorija ir požiūris į ją. Šiek tiek pastebėjau mitologinio, istorinio konteksto. Jau iš tikro nelabai ką atsimenu, jau dvi savaitės po egzo ;O greit prabėgo )