KTU bendrabutis suteikiamas visiems norintiems. Ne visų jų būklę žinau, bet tie, kuriuose buvau ir apie kuriuos girdėjau, yra geri. 2, 4, 5 naujai suremontuoti, puikūs, bet jų kainos turėtų būti nelabai mažos. 3 ir 16 nėra tokie prabangūs, bet gyvenimo sąlygos geros - lovos naujos, galima naudotis skalbimo mašinomis, prie dušų eilėse laukti niekada nereikia, internetas nebrangus ir geras. Trečiame tvarka yra griežta, niekas pernelyg nesiautėja, pirmakursių neskriaudžia. Apie kitus nelabai žinau. 

Šiaip primygtinai rekomenduoju bent jau pabandyti pagyventi bendrabutyje, neskubėti ieškotis buto galvojant, kad bendrabutyje gero gyvenimo nebus. Aš dariau tokią klaidą, kelis metus ieškojau laimės butuose, tik po to bendrabutį pabandžiau. Man bendrabutis geriau už bet kokį butą. Viskuo. Vienintelė blogybė, kuri čia gali tykoti - nelabai sugyvenamas kambariokas, bet tokios problemos išsprendžiamos. Neilgai trukus atsiranda laisvų vietų kitur ir galima gražiai išsikraustyti į kitą kambarį. Netgi bendrabutį, jeigu sąlygos nelabai tenkina, galima pakeisti.

Jeigu vis dėlto kažkam atrodo, kad bute bus geriau, kreipkitės - su malonumu atkalbėsiu.

  Ar aš rašau taip neaiškiai, ar jūs nelabai atidžiai skaitot, ką rašau? (Xenox, ir tau dažnai būna neaišku, ką aš noriu pasakyti, ar tik kolegoms iš KTU? (rimtai noriu išsiaiškinti, ar reikia susirūpinti minčių dėstymu)) Juk iš karto parašiau, kad mano nuomonė apie VU nėra pagrįsta patirtimi. Mano argumentai buvo stojamieji balai ir iš jų plaukiantis faktas, kad VU studentai - stipresni bei žinojimas, kad VU turi gerų dėstytojų. Kalbu apie tai, ką žinau - apie situaciją KTU: gerų dėstytojų trūkumą ir nelabai motyvuotą aplinką. Išvardijau netgi KTU privalumus prieš VU. Dar galiu pridurti, kad formuotis subjektyviajai simpatijai VU padėjo bendravimas su nemažai VU MIF studentų, bet šitas argumentas nėra toks, kuriuo galėčiau kategoriškai šūkauti, nepaisant to, jog pašnekovų racionaliu vertinimu pasitikiu.

Sėdėti man ant kėdės patogiau, tad, jei galima, ant žemės nesikraustysiu. O su tuo fantazavimu - jūs juk dar tik pirmą kursą baigėt, o irgi kalbat, lyg jau žinotumėt viską apie studijas čia, nors tas žinojimas geriausiu atveju pagrįstas lygiai tuo pačiu, kuo ir mano žinojimas apie VU - kitų pasakojimais. Aš su KTU reikalų turėjau gerokai ilgiau, todėl leidžiu sau arogantiškai manyti, kad didesnė patirtis leidžia vertinti plačiau ir gal netgi tiksliau. Nors jau minėjau (keistai jaučiuosi, kad reikia viską kartoti kelis kartus, bet neatrodo, kad viską skaitėt) - žinau keletą žmonių, kurie būdami labai geri studentai ir pripažindami visus KTU trūkumus nesigaili, jog stojo čia. Man patiktų, jeigu jūs, kurie čia studijuojat, kalbėtumėt truputį konkrečiau ir tikslesniais argumentais, o ne keistomis frazėmis: "visur visko būna", "taikomoji matematika ir FDM yra identiškos specialybės", "studentai yra vienodai stiprūs" ir taip toliau. Jeigu kalbėtumėt tiksliau, žmonės galėtų susidaryti aiškesnį įspūdį, nes kad ir kaip stengčiausi atsiriboti nuo emocijų ir visų asmeniškų vertinimų, kiekvienas tą patį dalyką mato truputį kitaip. Savo pozicijos išsakiau jau nemažai ir mielai pasitraukčiau iš diskusijos visai, bet man nepatinka, kad kalbėdami netiesą jūs truputį klaidinat žmones. Atsiliepimai forumuose abiturientams yra svarbūs, todėl derėtų pateikti faktus, o ne iškraipytomis tiesomis grindžiamas emocijas. Jeigu kur nors konkrečiai klystu, prieštaraukit, diskusijos yra gerai.

Oi, ne, studijų ne tik nemečiau, bet ir sekėsi man ne taip jau blogai. Jeigu kyla įtarimas, kad nuoskaudas dėl asmeninių nesėkmių bandau suversti aplinkai, tai įtarimas nėra labai teisingas. Dėl dėstytojų tai man neatrodo, kad vieši komentarai internete yra tinkama vieta kalbėti apie jų nekompetenciją įvardijant pavardes.

 O kas matematikui yra darbas pagal specialybę? Kokiame darbe, jūsų manymu, reikalingas matematikas? Man atrodo, kad be matematikos dėstymo ir darbo su statistika tokių nelabai ir esama. Visur reikia analitikų, programuotojų, finansininkų, bankininkų, draudikų, modeliuotojų ir panašiai. Jeigu matematiką baigęs žmogus sugeba atlikti tokius darbus, gali dirbti, bet darbinantis jo konkurentai bus programuotojai, ekonomistai, bankininkai. Matematikos reklamuotojai dažnai mėgsta pasakoti, kaip puiku yra būti matematiku, nes matematikas geresnis ekonomistas už tikrą ekonomistą, geresnis programuotojas už tikrą programuotoją ir visapusiškai geresnis už bet kokį pasaulio vadybininką, humanitarą ar dar kažką bet ką, bet toks grubus lyginimas man skamba gana netiksliai. Jei lyginsime puikia nuovoka, žiniomis, įgūdžiais, analitiniu mąstymu ir žingeidumu pasižymintį matematiką su eiliniu ekonomiką baigusiu tipeliu, matematikas tikrai bus tūkstantį kartų pranašesnis, bet čia sumodeliuotas labai idealus atvejis, realybėje tokių būna nelabai daug. Neužtenka per matematikos valstybinį gauti šimtuką, Kelmės miesto matematikos olimpiadoje laimėti pirmą vietą ir turėti Kengūros pieštuką, kad galėtum manyti, jog baigęs matematiką būsi šaunus matematikas ir visų lankstinukuose rašomų matematikos pritaikymo sričių specialistas. Realiai universitete tiesiog pasimokysi truputį programavimo, truputį susipažinsi su finansiniais dalykais, draudimu ir dar šiuo bei tuo, bet turbūt kiekvienam aišku, kad informatikas universitete programuos daugiau, ekonomistas su ekonomika bus supažindintas labiau. Reikalas labai pagerėja tuomet, kai matematiką studijuojantis žmogus nori, sugeba ir savarankiškai užsiima papildomais dalykais (nuo aštuntos klasės puikiai programuoja, nuoširdžiai domisi ekonomikos tendencijomis, konstruoja robotus), tada matematikos mokymasis jam iš tikrųjų suteikia pranašumą, bet šiuo atveju kalbėjau apie orientuotą ir jau žinantį, ko nori, studentą.

Matematiką baigęs žmogus, jei jis tiesiog buvo geras studentas ir nieko daugiau, diplomą gauna nemokėdamas dirbti jokio konkretaus darbo. Antrame kurse tu būsi išmokęs tiesiog aukštosios matematikos, kaip tu įsivaizduoji darbą, kuriame to užtenka?

Kita vertus, pažįstu žmonių, kurie studijuodami matematiką jau nuo pirmo kurso dirba vadybininkais ar kompiuteristais. Bet įsidarbinti jiems padėjo jų kompetencija, asmeninės savybės ir asmeninė patirtis.

 Programavimo mokymasis tais 10 kreditų ir baigiasi, matematiniai dalykai - ne. Viskas, ko tris likusius metus reikės, yra sas'as, truputis mathcad programavimo, pažintis su matlab, duombazių select'ai ir Listopadskio kursiniai. Iš dalies tiesa, kasmet bent minimaliai prie to prisiliesti teks, bet tas prisilietimas labai mizernas. Programuoti po pirmo kurso niekas nebemokys ir viskas, ko likusiais studijų metais reikės, bus patys primityviausi dalykai. Praktiškai netgi mokykloje išmokto programavimo tam užtenka. Kad niekas be reikalo neužpultų, patikslinsiu: pačios užduotys, pavyzdžiui, Listopadskio arba Janilionio kursiniai, nėra mokyklinės, netgi pakankamai sudėtingos dažniausiai, tiesiog visa esmė yra matematinių skaičiavimų realizavimas, kuriam užtenka mokėti priskyrimą, sąlygos sakinius, ciklus ir beveik viskas, todėl lygintis su informatikais, kurie dar turi duomenų struktūrų, lygiagretaus programavimo, algoritmų teorijos, programavimo inžinerijos, gilesnio objektinio (nepamenu pavadinimo) modulius, nelabai gal verta.

Be to, dar gal derėtų pakalbėti apie tai, kaip KTU tie 10 programavimo kreditų yra dėstomi ir kas juos dėsto. Jau anksčiau rašiau, kad nenoriu čia pilti purvo ant konkrečių dėstytojų ar modulių, todėl nesiplėsiu, tik truputį užsiminsiu, kad bėdų programavimo dėstyme yra labai daug. Apie jas galėtų papasakoti bet kuris KTU studijuojantis / baigęs rimtas programuotojas. Garantuoju.

SunDawn rašė:

 Na, jei įdomu, tai, pavyzdžiui, šių metų mif'o laidoje, kaip sakė rektorius ar dekanas, nepamenu, dauguma jau turi darbus ir tik nedidelė dalis atėjo atsiimti diplomo būdami bedarbiais. Manau, tai daug ką pasako. Kas mane nustebino, kad ne tik su draudimu, žalom, statistikom toliau absolventai dirba, bet yra ir programuotojų, nors baigė FDM ar ekonometrija.

  Per daug nesiginčysiu, nes tiesos nežinau, bet dekanų informacija man mažiausiai patikima atrodo, nes gi jų pareiga gražiai kalbėti apie savo fakultetus. Ta nedidelė dalis nebūtinai tokia jau nedidelė.

Aš šiaip skatinčiau stačia galva nenerti į matematiką ir niekur kitur, o truputį geriau tai apgalvoti. Kad mokykloje matematika patinka ir gerai einasi, dar neturėtų būti pakankama priežastis į ją ir stoti. Man atrodantys svarbesni dalykai, apie kuriuos būtų gerai pagavoti iš anksto:

• Labai aktualus stojančiųjų klausimas "kur paskui galėsiu dirbti?". O kuo jūs norėtumėt dirbti? Jeigu patinka matematika, ar tikrai patiks ir tos darbo sritys, kuriose matematikai yra reikalingi?
• Matematika pati savaime be akademinės veiklos, draudimo ir statistikos nėra reikalinga niekur. Kad iš jos būtų kokia nors nauda, reikia išmanyti kitą sritį, kurioje tą matematiką ir reikės taikyti. Ar jūs tikrai esat pasiruošę savarankiškai pasikaustyti kitoje srityje? (ne mėgėjiškai)
• Prieš stodamas kiekvienas jaučiasi turįs daug motyvacijos domėtis, siekti, daug dirbti, pasiekti. Vėliau motyvacija gali labai sumažėti. Neoficiali statistika rodo, kad žmonių, motyvacijos neprarandančių iki pat studijų pabaigos, yra labai maža dalis. Neapsirikit save tai mažai daliai priskirdami. Dauguma jai save priskirinėja.
• Kai svarstot dėl bet kurios specialybės, pirmiausia geriau susipažinkit ne su nuomonėmis tų, kurie suinteresuoti, kad jūs tą specialybę pasirinktumėt (gražūs aprašymai, dekanų šnekos, reklama, tariamos karjeros galimybės), o geriau jau atidžiau pasiklausykit pagrįstų argumentų, kodėl to studijuoti neverta. Jeigu tie argumentai pasirodys per daug nereikšmingi, tuomet viskas gerai.
• Ar už teorinius reikalus nebūtų įdomiau išmokti ko nors realiai pritaikomo, baigus studijas sugebėti kažką sukonstruoti, pataisyti, sukurti (inžinerinės specialybės)? Neskamba truputį pikantiškiau?

Kada, mano manymu, matematiką rinktis verta:

• Jeigu norit būti programuotojai, elektronikai, vadybininkai, ekonomistai su aukštuoju išsilavinimu ir iš universiteto tikitės gauti ne tik diplomą, bet tiksliai žinot, kad jūsų programavimo įgūdžiai / ekonomikos žinios / elektroniko patirtis jau dabar yra tokie, kad universitetas šitoj srity niekuo daugiau nebepadės (arba žinot, kad viską galit išmokti savarankiškai), tada matematika gal ir visai neblogas pasirinkimas.
• Jeigu tikrai norit dirbti akademinį darbą, susijusį su matematika: likti dėstytojauti, mokslininkauti.
• Kaip jau minėjo Jonas - jeigu norit būti ekonomistai su neblogai dirbančiom smegenim ir turit planą "1. baigti matematiką su ekonomistui tinkama specializacija; 2. baigti ekonomikos magistrą."
• Jeigu žinot, kad susirasit turtingą vyrą ir dirbti nereikės, bet mėgstat matematiką ir visus gudrius reikalus bei norit būti išsilavinusios.

 Vienas K. Voneguto personažas (o gal pasakotojas - nepamenu) yra pasakęs: "Jeigu kas nors būtų sukūręs pačią geriausią priemonę nuo plikimo, tai visi kiti tokių priemonių gamintojai jau seniai būtų bankrotavę." Čia irgi panašiai - jeigu egzistuotų geriausios ir blogiausios specialybės, tai niekas į blogiausias nestotų. Nereikia tokių keistybių kalbėti.

SunDawn rašė:

 Protingai šneki, matosi, kad patirties turi ir žinai, kas yra studijų esmė. Bet kaip jaunam niolikiniam žmogui žinoti, ar jam patiks darbas, susijęs su matematika ir pan., jei jis nėra nei dirbęs, nei matęs iš arčiau, koks ten gyvenimas verda? Juk savo ateities negali nuspėti, savo galimybių tiksliai įvertinti. Todėl kiekvienais metais daugybė jaunų žmonių padaro klaidą įstodami ne ten, kur jiems bent truputį patiktų ir suprastų, ką išvis tos studijos duos tolimesniai jų veiklai. Ir kažin, kiek apskritai būna abiturientų, kurie jau kelerius metus domisi savo svajonių specialybe, ant lapo susirašo visus pliusus ir minusus, pasitaria su draugais, mokytojais ir pan.? Man patinka mokytis statistiką, matematiką, bet ar aš šypsodamasi po kelerių metų eisiu į darbą, ar išvis dirbsiu kažką susijusio su įgytu išsilavinimu - neaišku... Tai ar buvo verta, ar ne čia įstoti... Išvis, kaip suprasti žodį "verta"?

Sutinku, tikrai negali būti tikras dėl to, kad studijos ar darbas patiks. Tiesiog norėjau paskatinti pagalvoti apie tai, KOKS tas darbas gali būti. Dauguma galvoja tik apie tai, ar vėliau gaus darbą ir ar tai perspektyvu, kažkas kažkur parašo, kad perspektyvu, pacituoja studijų aprašyme minimas pritaikymo sritis ir jau atrodo, kad viskas bus nuostabu, nors realiai vis dar neįsivaizduoja, ką iš tiesų galės veikti. Apie kiekvieną specialybę galima pripūsti miglų, kad baigęs būsi labai reikalingas, protingas ir fainas, bet realybė ne visai tokia.

Aš savo laiku nepakankamai dėmesio tam skyriau. Žinojau, kad darbas banke, ekonomika, draudimas, darbas su statistika man nebūtų įdomu, bet man atrodė, kad tuometinės aistros matematikai ir iliuzijų apie didžias perspektyvas pakanka pasirinkimui studijuoti matematiką. Galėjau jau tuomet įvertinti, kad man labiau patinka tokie darbai, kuriuose galiu nuveikti kažką labai tikro (sukurti kietą programą, kažką suprojektuoti, pagaminti prietaisą, sutaisyti elektrą, parašyti straipsnį, sukurti naują gaminį). Tikrai galėjau, bet neskyriau tam labai daug dėmesio, todėl skatinu kitus viską įvertinti tiek, kiek šiuo metu įmanoma. Apsirikti galima ir tada, kai viskas atrodo įvertinta, bet man atrodo, kad tada apsirikimo tikimybė truputį sumažėja. Supratimas, ar buvo verta šitaip pasirinkti, ateis gerokai vėliau (:

 Suprantu. Viskas gerai, aiškinkitės. Man nepatiko tik tas teiginys, kuris nebuvo apie poreikius (:

Šiaip siūlau pasidomėti, ar nėra taip, kad tame pačiame fakultete galima jau įstojus vaikščioti iš vienos specialybės į kitą. Pirmi semestrai turėtų būti labai panašūs, todėl aš galvoju, kad gal nelabai turi kilti problemų. Jei taip galima, tai išsirinkti bereikia fakultetą.

Šiaip siūlau pasidomėti, ar nėra taip, kad tame pačiame fakultete galima jau įstojus vaikščioti iš vienos specialybės į kitą. Pirmi semestrai turėtų būti labai panašūs, todėl aš galvoju, kad gal nelabai turi kilti problemų. Jei taip galima, tai išsirinkti bereikia fakultetą.

 O ko tu norėtum dėstytojų paprašyti? ;D

Ramiai. Santykis nieko nemokančių ir kažką mokančių fizikoj yra žymiai didesnis nei matematikoj. Bent jau anksčiau taip būdavo.

 Ne, ISM tikrai nesirink, ypač jei aukštą balą turi ir gali kur nors normaliai įstoti.

 Iš jo net patys ten dėstantys dėstytojai tyčiojasi. Diplomų pardavykla ten.

Kai išduoda tokias pažymas, jode nurodo, kam jos skirtos. Jei nežinai, kur įstojai, jie nežino, kam pažymą rašyti. O šiaip tu žinai, kad ten, kur studijuosi išvis yra reikalingi kokie nors popieriai? Ne visur išvis jų reikia.

Kopijų su notaro parašais reikia? Negalima tiesiog originalo atiduoti? Ten vietoj notaras nesėdi?