Sveiki Nežinau kaip jus, bet, nors iki egzaminų dar yra nemažai laiko, mane neretai aplanko dėl to įtampa ir kamuoja baimė, iškyla daugybė klausimų: "Kaip išlaikysiu egzaminus?", "Ar kur nors sugebėsiu įstoti?", "Kas bus, jei niekur neįstosiu?" ir pan.

Tęsiu toliau Tai va, būtų įdomu sužinoti, ar jus taip pat aplanko tokie klausimai, kaip su tuo tvarkotės, kokios jūsų nuotaikos prieš egzaminus Taip pat įdomu, ar įtemptai ruošiatės egzaminams, o gal visai mažai tam skiriate laiko  Žodžiu, parašyk viską, kas tik šauna į galvą

Labas.

Oj aplanko mane dažnai toks nerimas, netgi galiu pasakyti, kad jauciu itampa ir manau ji tesis iki tol, kol istosiu. Nezinau kaip su tuo kovoti, todel tau nepadesiu Bet tikrai tu ne vienintele tokia. O kodel manai, kad neistosi?

Na, man sunku pasakyti, kodėl manau, kad neįstosiu. Tiesiog vis aplanko tokios mintys, kad labai prastai išlaikysiu egzaminus. Nors dalykai mokykloje sekasi neblogai, bet vis atrodo, kad gali kas nutikti, Juk ir ta pati lietuvių kalba, rodos, kad sekasi išties gerai, bet viskas priklausys nuo to, koks teksto suvokimas papuls ir nuo to, koks autorius papuls (interpretacijai). Kadangi aš negaliu šių dalykų kontroliuoti, tai mane gąsdina Na, dar anglų kalbos įskaita. Lietuvių kalbos įskaitos nebijau, nes potemės bus žinomos iš anksto, tačiau anglų įskaita... Vis atrodo, kad nežinosiu kokio reikiamo žodžio, kad kažkas bus negerai Žodžiu, daug tų baimių, o vaistą žinau tik vieną - mokytis  Nors vargu, ar tai panaikintų įtampą

hm,man rodos tokie klausimai kaip-ar išlaikysiu,kaip išlaikysiu,tai mane aplankydavo prieš kokius metus,o dabar jau kažkaip tai pergyventa.dabar kaip tik,as netgi laukiu visu tu iskaitu ir egzu;D rimtai,juk kuo greiciau ateis,praeis ir viskas bus ok;-) tereikia suprasti,kad cia toks naturalus dalykas be to,jei sulej neblogai sekas,tai neturetum bijot kad neislaikysi.juk per tuos 12 metu isidejai kazka i galva

Man taip etapais. Tai bijau,pamčius užduotis, tai galvoju-aiii..., tai pasižiūriu į kalendorių ir vėl bijau  Dabar baimės etapas:D

Žinau, kad galiu išlaikyt egzaminus tikrai, nu gal ir nesu jau visai beviltiška  Bijau, kad pavesiu save ir patingėsiu kada, o po to egzas ir-.... Va ypač su istorija.

Dar man žaiuriai trūksta pastaruoju metu noro ir motyvacijos  Nu kaip niekad...

 Man tai toks apmaudas, kadangi pernai baigiau mokyklą ir šiemet perlaikysiu biologiją ir chemiją, o mano draugai jau studijuoja, atrodo, kad likau antriems metams pataisų . O ėjau pas tokią gerą biologijos mokytoją, galėjau tikrai gauti virš 80, jei nebūčiau tingėjęs. O chemija? Visai į ją nekreipdavau dėmesio, ir gavau 27, o ir mokytoja šauni buvo. Ech, tos jaunystės klaidos.

Tad dabar stengiuosi tikrai mokytis, aišku, užeina tinginystė, dabar kaip laisvo oro direktorius esu, nei kontrų, nei pažymių mokiniuosi pats tau, bet manau tai išeis į naudą, susavarankiškėsiu.

O baimės kolkas nėra, atsimenu bijojau tik tada kai atsikėliau egzamino rytą ir dalino užduotis, ir dar labai nervina,kai iki egzamino pradžios liko 15 sekundžių ir dar negali spręsti, tokia įtampa . 

Gražūs tie jūsų pasisakymai Atrodo, kad ir baimė šiek tiek sumažėjo, ypač kai žinau, kad daugelis prieš egzaminus išgyvena ta patį. Man panašiai su ta tinginyste būna. Atorodo, jau pasimokysiu kažką, pradėsiu daug rimčiau ruoštis, bet vis nukeliu tai tolesniam laikui. Pradedu bioti, kad tuoj jau nebus kur kelti, bus per vėlu  Na, bet reikia susiimti, gal ta baimė ir atsiranda iš to supratimo, kad dar nesu pasirengusi egzaminams, nepakankamai viską moku ir pan.

O as dar nesinervinu

Erika, skaitydama tavo zinutes,pamaniau,kad as pati cia rasau tos pacios baimes,toks pat nerimas... et...  :)

Labai smagu girdėti  Turiu omeny, kaip jau buvau minėjusi, jog gera žinoti, kad tokia baimė užpuokė ne mane vieną  Nors kažkaip jau pradedu du ta baime tvarkytis. Juk vis dėlto per tuos 12 metų, kaip kažkas sakė, kažko turėjau išmokti. O ir nesėdėjau rankų sudėjusi visą laiką  Nors dar dažnai virpa nerimas viduje ir manau, kad ji nepranyks tol, kol neišlaikysiu visų egzaminų

Ir as manau,kad egzaminai mum viska pasakys kaip kas kur buvo per 12 metu..

Žmonės, vienintelis vaistas nuo baimių egzamininių - MOKYMASIS. Kuo daugiau mokysitės, tuo daugiau žinosit, tuo labiau savimi pasitikėsit, ir tuo rezultatai bus geresni, ir gyvenimas lengvesnis  

O aš jaučiuosi prastesnė nei mano klasiokai. Ypač kai įdėjus daug pastangų gaunu mažiau nei beveik nesiruošę. Ką darau? Vos tik užeina tokia baimė, natūraliai bėgu mokytis.. Pastresuoju pastresuoju, mokausi, vėl stresuoju, užeina kartais labai didelė baimė ir nieko nebesinori. Tuo labiau, kad aš maximalinstė. Nuo egzaminų priklauso ateitis, o aš nenoriu gyvenime būt vidutinybė. Taip, kad ne tu viena tokia, o, kaip matau, ir ne aš viena.

manau,kad visu tokia baimė aplanko,vienus mažiau,kitus daugiau,bet aplankomane dabar vis dažniau,nes jau ne kažin kas čia ir liko

 Per daug mokytis irgi nesveika, nes paskui pervarksti ir per egzamina nebeviska gali atsiminti

Laikas vis tirpsta ir jaučiu, kad baimė, nerimas tampa dažni mano palydovai. Keista, kai supranti, kad tiek nebe daug liko, o nuveikt dar yra ką..  

O aš kolkas nejaučiu baimės, tikiu, kad išlaikysiu viską ką laikysiu...vienintelis nerimas - matematika, oj kaip norėčiau šio egzamino nelaikyti...

Slite . man tokia pat situacija kaip ir tau ;DD  del pačių artėjančių egzaminų  labai nepergyvenu  net gi noriu ,kad jie greičiau ateitu ir praeitu . Tik va kaip ir tau  taip ir man  matematika kelia  šioki tokį nerima D  nes man šis egzaminas pats svarbiausias )) jei  "sugrybausiu"  tai aš žluges , tada ir mirtingumo skaičius lietuvoje padidėtu  ;DDD 

 O aš kažkaip dėl chemijos nerimauju, o šiaip tai laukiu egzaminų, pavyzdžiui, kokioje biologijoje visai tvirtai jaučiuos (pfiu pfiu pfiu) ir kartais net su malonumu sprendžiu ankstesnių metų egzaminus