laba
pati mokausi kineziterapijos, ir musu grupei yra panele, kuri pusantru metu atsimokiusi medicinos ir perstojo pas mus nes labai to norejo... aisku perstok, turesi beveik puse metu laisvu, nes daugelis dalyku bus uzskaityta

Kuo arčiau egzaminai, tuo labiau pradedu galvoti, kad jei leis egzaminų rezultatai mėginti stoti į mediciną. Bet norėčiau paklausti tų, kurie irgi šiemet ketina stoti iš kur jūs žinot, kad esat šiai specialybei tinkami, nes manau vien proto neužtenka reikia ir emocinio, psichologinio pasiruošimo?

 Keista, bet aš neturiu rimtų argumentų kodėl noriu į mediciną. Kažkaip banalu ir koktu man rašyti, kad noriu padėti žmonėmis ir bla bla.

Tiesiog nuo pats mažens žaisdavau su gydytojo rinkiniais , per gimtadienius tik jų ir prašydavau, nors turėdavau N tų rinkinių. Turiu tokį meškiną, pasiimdavau iš močiutės siūlų, iš tokių kaladėlių pasidarydavau aparatą, siūlais apraizgydavau meškiną ir taip žaisdavau

Kažkaip jaučiu teigiamas emocijas baltam chalatui, ligoninėms, bet kartais pagalvoju ar tai tiesiog ne mano ego išaukštinimas? Galbūt tai puikybės užuomazgos...

Vis dėlto matysiu ateityje (jei įstosiu), gal man ten visai nepatiks ir visos rožinės svajonės - lik mintyse. 

Kai paklausau apie gydytojų klanus, kyšius, kartais atbaido nuo medicinos studijų, dar paklausau, kad ir KMU nėra auksinis, korupcijos nemažai...

Kažkaip stengiuosi pasisemti tvirtumo ir pasiryžti čia stoti, Galų gale dėl ketinimo stoti į  medicina ir perlaikau egzaminus, dėl jų išėjau iš kineziterapijos, tad dabar būtų kvaila viską mesti.

Taip pat bibliotekoje užsakiau knygą - Dievo namai, ten kritiškai rašo apie mediciną, paskaitysiu, tikiuosi ji depresiškai manęs nenuteiks taip, kad nenorėsiu į mediciną  

Aš perskaičiau "Dievo namus", laukiau net visą mėnesį kol į mano knygyną atsius;D Šiaip knyga gera, parašyta tas ko ir tikiuosi medicinoje esant

 Taip fainiai aprašiai vaikystę, kad net šypsena veide atsirado. Šiaip įtariu pas tave visi žaisliukai budavo sveiki?:D

Šiaip aš labai gerbiu žmones, kurie dėl savo svajonės, tikslo, gali padaryti viską, nes kai aš pagalvoju tai kaži ar išdrįsčiau mesti vienas studijas vardant svajonės. P.S. o gal ir galėčiau, jei kažkas gerai pastumėtų..:D

Dėl tų kyšių, tai aš manau, jei būčiau daktarė ir žinočiau, kad viską gerai padariau irgi imčiau. Juk jei duoda reikia imti, o jei mušą bėgti...:D ar kaip ten sakoma... Ir šiaip tiek metų atsimokius turi teisę gauti padėką, nes gal tų tam žmogui gyvybę išgelbėjai... Tik nepagalvokit, kad taip sakau todėl, kad pati niekad nedaviau kyšio, daviau, bet tik viena karta ir tai tik chirurgei (KMUK), kuri to tikrai verta, nes super rūpinosi. P.S. jinai dar ir KMU destytoja man rodos...:D

O tu tai tikrai įstosi į mediciną, nes man atrodo trūksta tokių žmogiukų, kurie turi tokį užsidegimą, kad gali padaryti viską dėl tikslo.. Šiaip dar labai smalsu, kokios sryties daktarų nori būti?:)

 Na, jie būdavo nuo brolio laikų, tai šiek tiek apnešioti - reikėjo pagydyti  

Aš vis dar negaliu teigti, kad medicina yra didžioji mano svajonė... Tiesiog norėčiau ten įstoti, nežinau, gal man ten nepatiks ir vėl išstosiu (nors nenorėčiau ,kad taip būtų )

Turbūt turi omenyje, kad imtum žmogaus padėką už gydymą, o ne kyšį. Nes kyšį suprantu kaip, pavyzdžiui, pinigų nešimą PRIEŠ gydymą. Tau sumoka pinigėlius, o tu už juos geriau pagydai - labiau stebi pacientą, darai papildomus tyrimus ir panašiai, nors tavo PAREIGA yra tokia - pagal Hipokrato priesaiką. 

Kai žmogus atneša dovaną PO gydymo, tada suprantu tai, kad žmogus tikrai atsidėkoja už mano darbą, bet man būtų daug mieliau gauti daiktinę dovaną, nei pinigus. Man tie pinigai tokie nešvarūs atrodai, nors gal ir nuoširdžiai atnešti... Galų gale, už tai gauni algą, tai gydytojo pareiga gydyti žmones. 

Ypač dažnai žmonės bijo, kad jei neduos kyšio, tada juos blogiau pagydys, ne taip objektyviai  žiūrės, tada iš baimės ir krapšto paskutinius pinigėlius - man tai yra žiauriausia, kai mokama už operaciją 400 lt ir panašiai. Arba tie gydytojai labai surambėjo, arba jie nenorėjo stoti į mediciną ir jiems tas darbas visiškai nepatinka. 

Dėl srities... Mąstau kažką apie psichiatriją, tačiau per tuos šešis metus gali viskas labai pasikeisti.  

 O aš atlikusius iš po brolio ir sesės žaisliukus dažniausiai "damušdavau" Čia spėju baisiai skamba palyginus su tavimi, kad tu juos gydydavai.

Dėl tų padėkų, tai aš turėjau omenyje, kai PO suteiktos pagalbos ir tai tik iš tų, kurie tai sau gali. Nes juk matydamas, kad žmogus, tau atiduoda paskutinius pinigėlius, o dėl to nebeišgalės tavo paskirtų vaistų nusipirkti, tai man čia protu nesuvokiami dalykai, niekad neįmčiau..

O kodėl tave traukia psichiatrija, jei nepaslaptis?:) Nes man tai ji tokia pavojinga atrodo, bet nežinau kodėl..

Aš galvoju stoti į kineziterapiją. Norėčiau sužinoti studijuojančių nuomonę, ar sunku, įdomu mokytis? Su kokiais balais įstojote į valstybės finansuojamą vietą?

 O apie kokią sritį tu mąstai? Man tai gana įdomiai atrodau, tik minusas tai, kad mano pati  psichika nėra jau labai stipri , tai po to galiu pats susirgti.  O kur tu mąstai studijuoti? Kaune? 

Dėl kineziterapijos. Galiu pakomentuoti tik apie KMU, nes pirmą pusmetį mokiausi. Iš tikrųjų pirmas pusmetis yra gana nuobodus, bet nesunkus (iki gruodžio mėnesio, po to išėjau, nežinau kaip ten). Mokindavausi gana mažai, o iš kolių gaudavau 7-8.  Įstoti į valstybės finansuojamą vietą yra sunku, net už farmaciją didesnis balas (jei neklystu virš 18,10). 

Och, pamačiau apie vaikystės žaislus temą tai iš kart prisiminiau savus žaislus. Dar ir dabar turiu nuolatinį savo pacientą - meškiną. Jis gan didelis, na, o tokiam mažam padarėliui kaip aš, tai buvo vos ne mano ūgio pacientas. Paprašydavau mamos švirkštų (mama ligoninėj dirba) prisileisdavau vandens ir "gydydavau" Galiausiai mano meškis nuo nuolatinio gydymo išpurto , pasiimdavau stetoskopą, išklausydavau visą kūną Och Geri laikai buvo 

 O kažin kuo skiriasi studijos Kmu ir LKKA? ir kur geriau?

Kaip manot ar įmanoma į KMU ateiti stoti su bakalauru iš kolegijos?

 O mane traukia akių ligos. Gal dėl, kad gyvenime esu su tuo susidurusi ir daug galiu pasakyti iš asmeninės puses, ko manau dažnai truksta tikriems šios srities specialistams. Be to, man ta mikrochirurgija akių tokia idomi atrodo...

Dėl psichiatrijos tik tiek galiu pasakyti, kad sesės draugė mokėsi kolegijoj slaugą ir teko praktiką atlikti su psichikos ligoniais, tai ji mane labai prigąsdino, o gal tik jei pakliuvo rūpintis tais ligoniais, kurie ypač nemalonaus būdo.

Mąstau apie kauną, nes man tas miestas daug mielesnis, nei vilnius, o ir mokymas KMU daug idomesnis, nei VU, na čia mano manymu. O be to myliu ŽALGIRĮ, kad ir kiek jis pralaimėtų.

ka manot apie biomedicinine diagnostika? paklausi specialybė?

 Nežinau teisingai ar ne galvoju, bet manau, kad visos specialybės, kurios susijusios su biomedicina yra paklausios. O šiaip svarbiausia, kad ta specialybė tave trauktu, o kai ji tau patinka, tu dažniausiai tampi geru specialistu, o tokiu manau reikėjo ir reikės...

 Kaip mane nervina tokie buki žmonės. Tai žmogus gal per metus pasimoko vėl viską iš naujo  ir įgyja dar daugiau įgūdžių nei prieš tai???? Jau kai pašneka, tai nei į mėtą, nei per tvorą. 

Labai tikiuosi, kad stojantieji i medicina tai daro "is pasaukimo"

O del ka_tu_kaip_tu komentaro apie igudzius ir sekme, tai tikrai, kad jame logikos nera. Tipo, egzaminai - ne sekmes dalykas + jei nepasiseke pernai, nepasiseks ir siemet. Is pradziu raso, kad sekme niekuo deta, o paskui raso, kad, jei nesiseka, tai ir nesiseks

Laba diena,

Taip labai svarbu gyvenime atsirinkti ko nori. Pačiam teko daug, ką supranti dėl apsirinkimų ir būti žemiau negu būti žemiau. Medicina, kaip ir minėjo, kažkas reikalauja pašaukimo, nebijosiu pavartoti to žodžio, kartu ir atsidavimo. Tai ilgas kelias, kuriame tu turėsi mokytis visą gyvenimą, nesvarbu turėsi šeimą ar jos neturėsi. Bus ir be miegių naktų. Šeimą turėti dar labiau sudėtinga, nes ne visada galėsi išvažiuoti kur norėsi, išvykti, ne visada galėsi daug laiko skirti šeima ir t.t, tai ilgas labai ilgas kelias karjeros, kuriame turi aukoti beveik viską. Noriu patikslinti alfa.lt rašo: "Šiuo metu būsimiems medikams universitete tenka praleisti nuo 10 iki 12 metų: šešerius metus tęsiasi vientisosios studijuos, vienerius metus – internatūra ir nuo trijų iki penkerių metų – rezidentūros studijos" Taip, tai yra daug labai daug metų, atrodo per tiek metų kitoje specialybėje gali labai labai daug nuveikti. Aišku, čia jau reikalo skonis ir galimybių ar VU ar KMU. Niekada dar nebuvo tokio konkurso į mediciną kaip praeitais metais. Darau prielaidą dėlto, nes į Odontologiją stoja žymiai mažiau, nes mokslas ne vien, kad mokomas, bet reikalingi visi instrumentai nuosavi, o tai jau atsiliepia į pinigėlių klausimą. Nesutinku su ta situacija, kad geras gydytojas - ciniškas. Kiek žmonių tiek nuomonių, o gydytojas yra ne lygus gydytojui, kaip bet kuris kitas savo srities specialistas. Kaip sakau - svarbiausia nesuklysti renkantis kur nori stoti, nes yra aukojamas laikas, o galiausiai gal net nusivilimas savim ar nežinojimu, kuo aš noriu būti gyvenime..

Įstojau ir aš į VU mediciną šiais metais. Mano situacija kiek panaši į Daktariūkščio. Pirmi du mėnesiai tikrai lengvi, užtekdavo kartais užmest akį. Bet nuo lapkričio prisidėjo anatomija ir histologija, taip pat prasidėjo ir kitų dalykų atsiskaitymai.. Va tada ir prasidėjo ;D Bent man, tai sunkiausia buvo persilaužti psichologiškai.. Kad velniškai sunku (visi tą sakė, bet maniau man nebus – juk aš protingas ;D ), kad čia dažnai net įdėjęs daug pastangų dažnai lieki neįvertintas (tarkim vadovėlio medžiagą moki puikiai, bet kolio klausimai būna traukti iš nežinia kur, ypač per histologiją), kad dažnai tenka daryt dalykus, kuriuose nematai jokios prasmės (med. Istorijos nesąmonės, parazitų piešimas ir pan.), kad galiausiai supranti kiek daug tau reikia mokėt, kad būtum gydytoju, o kiek mažai temoki (tik įstojęs tai iš tikro supratau. Ir tada apima toks beviltiškas jausmas, lyg stovi prieš milžinišką kalną ir net nežinai kaip pradėti į jį lipti). Bet kai su šitais psichologiniais dalykais susigyvenau, supratau kad viskas nėra taip blogai. Išmokau mokytis, išmokau derint laiką ir studijos pasidarė nebaisios.

Pačios studijos labai intensyvios – šį semestrą laikėm ~ 20 kolių, kai pvz VU ekonomistai – 4. O dar pridėjus laboratorinius, prezentacijas, etc., studijos tikrai sunkios. Man asmeniškai žymiai labiau patiko antras semestras. Ir lengvesnis, ir mokomės „labiau mediciniškus“ dalykus. Dabar jau kažkaip neabejoju, kad mano kelias - medicina .
Dabar žvelgiant į praėjusius metus, jie visai neatrodo sunkūs. O geriausia, kad sesija baigsis birželio 7, kai, palyginimui, daugumai kitų specialybių studentų ar kmu medikams sesija/studijos tęsis iki birželio galo. Mokslo metus baigsiu net anksčiau, nei dabartiniai abiturientai  Bet čia tik šį semestrą tokia dovanėlė, nes labai lengva sesija pasitaikė, vėliau taip tikrai nebus.

Nesiimsiu jūsų nei atbaidyt, nei agituot stot į mediciną. Tiesiog dažnai reikės aukot labai daug laiko. Todėl stojant svarbiausia yra motyvacija. Jei labai LABAI norit, tai ir stokit. Tie gabumai nėra tokie svabūs, nes daugybę laiko reikės įdėti visiems (čia ne kokia matematika, kad vienas gali ją mokėt nesimokydamas, o kitas ir labai stengdamasis neišmoksta. Daugumą informacijos tiesiog tereikia „iškalt“, o tai sugeba visi. Aišku vieni tai padaro greičiau, kiti – lėčiau, bet norint visada galima išmokt). Iš kitos pusės, pagalvokit ar TIKRAI norit savo gražią jaunystę praleist prie knygų? Ypač jei atmintis nėra superinė, tuomet net norint mokytis vidutiniškai reikės skirti beveik visą SAVO laiką. Tad jei idėja studijuot mediciną yra ne jūsų, o tėvų – gerai pagalvokit. Taip pat jei norit būt gydytojais dėl pinigų, tai yra n greitesnių ir lengvesnių būdų praturtėti.
Dar vienas pastebėjimas – žiūriu čia kai kurie taiko į mikrochirurgiją ir panašiais specialybes. Nenoriu daužyt svajonių, bet supraskit realiai savo galimybes. Iš kurso į chirurgijos rezidentūras bendrai priima ~15 žmonių, dažniausiai būtent jie ir būna baigę geriausiais balais. Geriau dar prieš stojant suprasti, kad daugumai teks dirbti „paprastais“ gydytojais, kad paskui netektų nusivilt.

Na, sėkmės visiems egzaminuose, lauksim fuxų VU MF ;D