Lietuvoje demografinė padėtis kelia naujus iššūkius aukštojo mokslo strategams. Skaičiuojama, kad po dešimtmečio aštuoniolikmečių bus mažiau negu dabar yra vien tik stojančių į aukštąsias jaunuolių. Akademinės bendruomenės atstovai sako, kad jau dabar reikia atsisakyti mąstysenos apie Lietuvos aukštąjį mokslą ir suvokti, kad jis yra dalis bendros tarptautinės aplinkos, kur žmonės migruoja, ieško, vertina.

Skaičiuojama, kad šiemet Lietuvoje yra maždaug 50 tūkst. aštuoniolikmečių, maždaug 35 tūkst. jų baigė vidurines mokyklas ir beveik 30 tūkst. stojo į aukštąsias mokyklas.

"Po dešimties metų, skaičiuojant pagal tai, kiek dabar yra aštuonmečių-septynmečių, būtų maždaug 28 tūkst. aštuoniolikmečių. Bet turime įvertinti tai, kad dalis jų iki to laiko išvažiuos, dalis, deja, mirs, taigi realus skaičiuos bus dar mažesnis. Vadinasi, mes turėsime mažiau aštuoniolikmečių nei jų dabar įstoja į aukštąsias mokyklas. Mes turėsime apie 17 tūkst. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas", - sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa trečiadienį per naujienų agentūroje ELTA surengtą apskritojo stalo diskusiją.
Be demografinių pokyčių, Lietuvoje stebima emigracijos banga, o dar yra gajus mąstymas, kad pokyčiai aukštajame moksle skatina jaunimą išvažiuoti. ISM rektorius tvirtina kitaip - anot jo, važiavimas studijuoti svetur yra natūralus, nes jaunimas yra mobilus.

"Pagal išvažiavusiųjų iš Lietuvos studijuoti į užsienį skaičių mes esame Europos valstybių sąrašo apačioje. Jeigu pažvelgsime į tokias valstybes kaip Prancūzija, Vokietija, ten daugiau kaip pusė baigusių vidurinį mokslą išvažiuoja studijuoti į užsienį. Bet, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją atvažiuoja daugiau nei išvažiuoja", - atkreipia dėmesį N. Pačėsa.

Mykolo Romerio universiteto profesorius, Lietuvos aukštojo mokslo tarybos pirmininkas Vytautas Pakalniškis tvirtina, jog nėra pakankamai įvertinama tai, kad mūsų aukštasis mokslas yra ne tik Lietuvos aukštasis mokslas, kad jis turi būti tarptautinis aukštasis mokslas - Europos, pasaulio dalis, juk nebėra sienų, jaunimas ir atvažiuoja mokytis, ir išvažiuoja.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė prie visų išvardintų faktorių pridūrė ir tai, kad ir po reformos dar nėra padidėjęs studijų prieinamumas bei kokybė.

"Prieinamumas nėra padidėjęs. Studentai, kurie negauna valstybės finansavimo, turi imti dideles paskolas su didelėmis palūkanomis, kurios nėra fiksuotos. (...) Prieš reformą buvo kalbama, kad studijų kokybė gerės. Buvo argumentuojama tuo, kad didės kainos, studentai daugiau mokės, valstybė daugiau finansuos, automatiškai bus geresnė ir kokybė, tačiau šiuo metu matome tokį patį rezultatą", - kalbėjo I. Dičmonaitė.

Anot studentų atstovės, tam, kad jaunimas liktų Lietuvoje ir prisidėtų prie jos gerovės, pirmiausia yra reikalingos socialinės garantijos.

"Tai yra galimybė susirasti darbą, kurti šeimą, galimybės įsitvirtinti visuomenėje. To nelabai matome. Aukštasis mokslas yra sunkiai prieinamas, darbo rinka yra užpildyta, baigusieji studijas arba bėga į užsienį, arba tenkinasi prasčiau apmokamu darbu, net ne visada legaliu", - sakė I. Dičmonaitė.

ISM rektorius, atsakydamas į LSAS atstovės pastabas, pažymėjo, kad pokyčiai nevyksta taip greitai, tačiau teigiamų ženklų jau matyti.

"Jeigu tos kokybės nebuvo, po metų ji neatsiras, ji gal atsiras po penkerių metų. Bet ką aš dabar girdžiu, kaip vieną iš reformos atgarsių, aš girdžiu, kad universitetai linkę specializuotis, tie, kurie užsiima technologijomis, sako: gal mes grįžkime prie to, ką geriausiai mokame, siaurinkime? Aš girdžiu sakant: kalbėkime apie kokybę, privalome pagerinti kokybę, kad prisikviestume studentų. Aš vis dažniau girdžiu: galvokime, kaip pasikviesti studentų iš užsienio, galvokime tarptautiškai. Prieš reformą rūpėjo tik kaip užregistruoti daugiau programų ir kaip gauti daugiau valstybės finansavimo", - sakė N. Pačėsa.

V. Pakalniškis ir N. Pačėsa kritiškai vertino tai, kaip pagal sritis yra finansuojamos atskiros aukštojo mokslo sritys.

"Pas mus mažinamas finansavimas socialinėms ir humanitarinėms studijoms, o didinamas technologinėms, o išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad reikėtų daryti atvirkščiai", - teigė N. Pačėsa.

Prof. V. Pakalniškis atkreipė dėmesį į tai, kad Didžiojoje Britanijoje ženkliai karpant finansavimą aukštajam mokslui būtent socialinė ir humanitarinė sritys nėra liečiamos.
"Kai mes planuojame savo ateitį, mes kartais neskiriame socialinių, humanitarinių mokslų nuo technologinių. Ilgą laiką mes gyvename aukštojo mokslo misijos suvokimo stagnacijoje, galvodami, kad kuriame darbo jėgą darbo vietoms. Apie darbo vietas mes galime galvoti profesiniame mokyme ir kolegijose. O aukštasis mokslas skirtas lavinti visuomenę", - sakė V. Pakalniškis.

Lietuvos aukštojo mokslo tarybos pirmininkas, pagrįsdamas savo mintį, citavo Didžiosios Britanijos premjerą Deividą Kameroną (David Kameron), kuris sako, kad socialinių, humanitarinių mokslų sklaidos mažinimas visuomenę daro mažai reiklią kultūrai, politikai, neformuojančią savo ilgalaikių interesų, tokią, kurioje yra gajos vartotojiškos visuomenės apraiškos.

Sutikdamas su studentų atstove ISM rektorius akcentavo, kad Lietuvoje yra svarbu gerinti studijų prieinamumą.

"Prieinamumui pasiekti valstybė turi padaryti viską. Jeigu ji nesugeba skirti bent kokių 3 proc. bendrojo vidaus produkto aukštajam mokslui, tai ji turi sukurti žymiai didesnį garantinį fondą, kad garantuotų mažesnes paskolų palūkanas ir paskolų atidėjimą", - kalbėjo N. Pačėsa.

Filosofo V. Rubavičiaus nuomone, aukštajame moksle, kaip ir visur Lietuvoje, labai trūksta demokratijos. "Reikia demokratizuoti valstybę ir visuomenę, tai padėtų ir švietimo sistemai", - sakė V. Rubavičius.