Tai yra puikios istorijos skaidrės 11 klasės mokiniams kurie mokosi pagal programa. Skaidrės "Adomas Bernardas Mickevičius" ką nuveikė Lietuvos labui.

Istorija  Pristatymas   (11 psl., 602,13 kB)

Trumpai apie Jurgį Zablockį. 1. BIOGRAFIJA 2. PIRMIEJI LIETUVOS HUMANISTAI 3. LIETUVIŠKO RAŠTO PRADININKAI 4. IŠVADA

Lietuvių kalba  Konspektai   (1 psl., 12,94 kB)

Temos aktualumas ir naujumas. Turėti kreditą Lietuvoje gana greitai tapo įprastu bei savaime suprantamu dalyku ir daugelis jaunesnės kartos žmonių į komercinius bankus žiūri kaip į įprastas paslaugas teikiančias įmones. Išaugęs poreikis pagerinti savo buitį, apsigyventi moderniame būste ar įsigyti naują automobilį veda gyventojus į komercinius bankus, o tai netrukus teigiamai atsiliepia bankų sektoriaus rezultatams.

Finansai  Kursiniai darbai   (82 psl., 366,9 kB)

TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE, PANEVĖŽIO APSKRITYJE IR PANEVĖŽIO APSKRITIES SAVIVALDYBĖSE STATISTINIS TYRIMAS Turinys Įvadas 4 1. Tiesioginių užsienio investicijų statistinio tyrimo teoriniai metmenys 6 2. Tiesioginių užsienio investicijų statistinio tyrimo metodika 35 3. Tiesioginių užsienio investicijų statistinio tyrimo rezultatai 39 Išvados 77 Literatūros sąrašas 78

Apskaita  Kursiniai darbai   (80 psl., 813,92 kB)

Valstybės biudžeto sąvoka. Kaip sudaromas Lietuvos valstybės biudžetas. iš ko formuojamos valstybės biudžeto pajamos. Valstybės biudžeto išlaidos. 2010 m. Valstybės biudžeto išlaidos. Biudžeto tipai. Fiskalinė politika. Fiskalinės politikos tikslas. Fiskalinė ekspansija. Fiskalinė restrikcija. Fiskalinės politikos formos. Literatūra.

Administravimas  Pristatymas   (19 psl., 1,26 MB)

Kas yra savanorystė ir savanoriškas darbas? Šiuo metu pasaulyje yra daug veikiančių savanoriškų organizacijų. Dovanojimo kultūra mūsų visuomenėje yra labai vertinama. Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos padėtį, nedarbas ir visokiausios krizės, galimybė padėti kitiems yra puikus pavyzdys, kaip žmogus sugeba nepalikti kito žmogaus bėdoje.

Lietuvių kalba  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 4,66 kB)

Tikriausiai visi yra matę, ar bent jau girdėję apie per televiziją rodytą projektą „Lietuvos garbė“. Šiame projekte, už kilnius darbus ir drąsą pagerbiami ir apdovanojami paprasti šalies žmonės bei užsienyje gyvenantys lietuviai. Man atmintyje labiausiai įstrigo vienas apdovanojimas, kurio metu buvo apdovanotos dvi moterys už tai, jog padėjo priimti gimdymą vidurį miesto ant šaligatvio.

Lietuvių kalba  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 9,94 kB)

2. LITERATŪRA. 14. Apie Lietuvos partizanų karą ir jų tragišką likimą sukurta nemažai liaudies dainų. Kodėl? Kokios jos? Iliustruokite savo aiškinimą konkrečiais pavyzdžiais.

Lietuvių kalba  2012 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 5,06 kB)

Viesoji politika. viesosios politikos samprata ir struktura, viesosios politikos rusys.Viešosios politikos įgyvendinimo modelių tipai.Viešosios politikos vertinimas. Lietuvos narystė Europos sąjungoje ir jos įtaka viešosios politikos įgyvendinimui. Literaturos sarasas

Komunikacijos  Kursiniai darbai   (14 psl., 28,72 kB)

verslo planas, tikrai geras,visi skaičiavimai pateikti. Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė vaidina labai svarbų vaidmenį ekonominiame bei socialiniame gyvenime ir yra labiausiai specializuota aprangos gamyboje lyginant su kitomis ES narėmis. Statistikos departamento parduotos produkcijos (moteriškų sportinių kostiumų) rinkos struktūros duomenys rodo, kad lietuviškų gaminių populiarumas šalyje didėja. Tai – pagrindinis veiksnys lėmęs pasirinktos produkcijos gamybą. UAB „Sporto laisvė“ pasirinkta veikla - moteriškų sportinių džemperių bei sportinių kelnių gamyba. Įmonė pradės savo veiklą nuo 2008 – 01 - 02. Įmonė nuomosis patalpas: Gėlių g. 12, Avyžieniuose, Vilniaus rajone. 2007 m. lapkričio 25 d. bendrovė registruojama VĮ Registrų centre Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriuje. Įmonę valdys keturi akcininkai, kurie valdo po 1000 akcijų, vienos nominali vertė – 92 Lt. Bendrovės direktorė – Liveta Ražanauskienė

Vadyba  Kursiniai darbai   (87 psl., 293,93 kB)

Lietuvos užsienio prekybos krypčių kaitos tendencijos 1990 - 1997m. Bendri Lietuvos tarptautinės prekybos pokyčiai. Eksporto kryptys ir jų kaita. Importo kryptys ir jų kaitos tendencijos. (APIMTIS 10PSL)

Ekonomika  Straipsniai   (69,77 kB)

Dabar smarkiai pasikeitė transporto vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi. Praeityje transportas tiktai padėdavo gamybinių šalies ūkio šakų veikloje,o dabar jis tapo pagrindiniu jų vystymosi ir augimo veiksniu. Tai yra visiškai nauja transporto funkcija visų išsivysčiusių šalių ekonominiame gyvenime. Lietuvoje transportas sukuria maždaug 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimais pranašumais bei geografine šalies padėtimi. Didžiulę reikšmę ekonominiame vystymesi lemia nuolat dedėjantis pasaulyje darbo pasiskirstimas, kurio rezultatas yra kooperacijos didėjimas kiekvienoje ekonominės veiklos sferoje ir tarp šių sferų. Ši kooperacija nenutrūkstamai siejasi su transporto darbu. (APIMTIS 11PSL)

Ekonomika  Referatai   (12,19 kB)

Mažeikių geografinė padėtis,visi ežerai,upės,jų ilgiai,nuotraukos,gyventojai,ju tankumas,plotas. Mažeikiai – šiaurės Lietuvos miestas, įsikūręs prie Ventos, lygioje pelkėtoje vietoje, atokiau nuo kitų didesnių Lietuvos miestų. Miestas įsikūręs 10 kilometrų nuo LatvijosJuodeikių kaimo vietoje. Veikia kompresorių gamykla, elektrotechnikos įmonė, avalynės ir baldų fabrikai, pieno įmonė. Naujausi Mažeikių mikrorajonai: Kalnėnai, Naftininkų, Ventos, Tirkšlių. Dabar Mažeikių rajone veikia 52 biudžetinės kultūros įstaigos: 19 kaimo kultūros namų, Savivaldybės kultūros centras, Viešoji biblioteka Respublikos sienos ir yra šiauriausias rajonas Lietuvoje, išsidėstęs drėgnose, pelkėtose žemėse. Mažeikių vardo istorija.

Geografija  Referatai   (235,44 kB)

Šiais metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas acquis įgyvendinimui, ypatingai administracinių gebėjimų stiprinimo srityje. Acquis įgyvendinimo priemonių planas (AIPP) apima detalius acquis įgyvendinančius institucijų plėtros planus visuose 29 skyriuose. Kiekviename sektoriuje suformuluotos funkcijos, kurias reikalauja vykdyti acquis, įvertinti atskirų institucijų stiprinimo poreikiai, išsamiai suplanuoti veiksmai ir finansiniai poreikiai, užtikrinantys, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos institucijos turėtų pakankamus administracinius gebėjimus įgyvendinti narystės ES įsipareigojimus. Acquis įgyvendinančių institucijų plėtros planų parengimas įgalino geriau įvertinti finansinius ir žmogiškųjų resursų poreikius visuose sektoriuose bei numatyti terminus priemonių įgyvendinimui. (APIMTIS 80PSL)

Politologija  Straipsniai   (118,06 kB)

Lietuvos užsienio prekybos krypčių kaitos tendencijos 1990 - 1997m. Bendri Lietuvos tarptautinės prekybos pokyčiai. Eksporto kryptys ir jų kaita. Importo kryptys ir jų kaitos tendencijos. (APIMTIS 10PSL)

Ekonomika  Straipsniai   (69,77 kB)

Dabar smarkiai pasikeitė transporto vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi. Praeityje transportas tiktai padėdavo gamybinių šalies ūkio šakų veikloje,o dabar jis tapo pagrindiniu jų vystymosi ir augimo veiksniu. Tai yra visiškai nauja transporto funkcija visų išsivysčiusių šalių ekonominiame gyvenime. Lietuvoje transportas sukuria maždaug 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimais pranašumais bei geografine šalies padėtimi. Didžiulę reikšmę ekonominiame vystymesi lemia nuolat dedėjantis pasaulyje darbo pasiskirstimas, kurio rezultatas yra kooperacijos didėjimas kiekvienoje ekonominės veiklos sferoje ir tarp šių sferų. Ši kooperacija nenutrūkstamai siejasi su transporto darbu. (APIMTIS 11PSL)

Ekonomika  Referatai   (12,19 kB)

1996 m. vasario 22 d. Nr. 13 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės įsakymas. ĮSAKAU: Nustatyti, kad individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės, fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus (APIMTIS 1PSL)

Apskaita  Kita   (4,82 kB)

Darbp tikslas Supažindinti mokinius su tarpukario Kaunu, jo istorija, tarpukario metais pastatytais pastatais. Dabartinio Kauno informacija Valstybė: Lietuva Savivaldybė: Kauno miesto savivaldybė Meras: Arvydas Garbaravičius Gyventojų (2006): 360 637 Plotas: 157 km² Gyventojų tankumas: 2319/km² Tarpukario Kauno istorija 1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės Taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus Lenkijai, Kaunas tapo Laikinąja sostine, svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 m. Kaune susirinko Steigiamasis Seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su centru sujungė tiltai per Nemuną bei Nerį.

Istorija  Pateiktys   (1,11 MB)

Stanislovas Narutavičius 1862 m. rugsėjo 2 d. gimė Telšių apskr. Brevikų dvare, kuris nuo senovės laikų priklausė senai Žemaičių bajorų giminei Noručiams (1413 m., Horodlės aktų metu gavę herbą, pavardę pakeitė į Narutowicz). Stanislovo tėvas, Jonas Narutavičius, 1863 m. sukilimo dalyvis, Telšių pavieto rinktas teisėjas galėjo didžiuotis savo sūnumis: vyresnysis klojo pamatus Lietuvos nepriklausomybei, jaunesnysis – Gabrielius (1865–1922) – tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu (šias pareigas ėjo tik kelias dienas – buvo nušautas). Studijuodamas Liepojos gimnazijoje, vėliau – teisę Peterburgo Universitete, Stanislovas kiekvieną vasarą grįždavo gimtinėn, užrašinėdavo tautosaką, platino lietuviškas knygeles, pats rašė į laikraščius, 1890 m. – vienas „Tygodnik Powszechny“ leidėjų. 1905 m. dalyvavo revoliucijoje ir Didžiajame Vilniaus Seime; čia S. Narutavičius pasiūlė dvarininkų žemes išdalinti mažažemiams ir bežemiams – toks dvarininko pasiūlymas nustebino Seimo dalyvius. S. Narutavičius – vienas iš 1917 m. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos organizatorių ir dalyvių. Pasak istoriko dr. Algimanto Liekio, jis dar organizacinio komiteto posėdyje pasiūlė rezoliuciją, kad „svarbiausias tikslas – nepriklausoma Lietuvos valstybė etnografinėse ribose“. Todėl nenuostabu, kad kaip Lietuvos Tarybos narys, jis nepritarė nei 1917 m. gruodžio 11 d., nei 1918 m. sausio mėnesį svarstytiems Lietuvos nepriklausomybės akto projektams, kuriuose buvo numatyti įsipareigojimai Vokietijai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, S. Narutavičius grįžo į savo ūkį; nuolat buvo renkamas į Telšių apskrities tarybą. 1932 m. gruodžio 31 d. Stanislovas Narutavičius nusišovė Kaune, jo palaikai buvo palaidoti senuose šeimos kapuose.

Istorija  Rašiniai   (2,46 kB)

Augustinas gimęs 1883 metais, miręs 1942 metais buvo pirmasis Lietuvos Ministras pirmininkas pasižymėjąs, kaip NEMOKĖJĘS PRALAIMĖTI POLITIKAS. Tokia pravardę jis gavo nebe reikalo. Užsibrėžtų tikslų jis niekada nemesdavo, viską baigdavo iki galo. Galbūt, dėl to, jam ir drovumo netrūko, juk apie save, kaip prisidėjusi prie Lietuvos nepriklausomybės jis atsiliepė taip : „Be manęs nei vienai dienai nebūtų atsiradusi nepriklausoma Lietuva“. AUGUSTINO VALDEMARO PAREIGOS: Vadovavo I ir XIV Ministrų kabinetams, taip pat buvo užsienio reikalų ministras. Trisdešimt trys mėnesiai (1926 gruodis– 1929 rugsėjis), kuriuos Voldemaras praleido ministro pirmininko poste, drauge eidamas ir užsienio reikalų ministro pareigas, paliko prieštaringą istorinį pėdsaką. Neginčytina tai, kad jo vadovaujamai vyriausybei pavyko pasiekti reikšmingų užsienio politikos laimėjimų, kurių Lietuvai iki tol nebuvo pavykę pasiekti: konkordato su Vatikanu (1927) pasirašymas, Vilniaus bylos iškėlimas Tautų Sąjungoje (1927), sutarties su Vokietija, pripažįstančios Lietuvai Klaipėdos kraštą, sudarymas (1928), įskaitant keletą itin naudingų su šia šalimi ekonominių susitarimų, prekybos sutarties su Anglija, laidavusios palankią rinką Lietuvos eksportui Didžiojoje Britanijoje, sudarymas (1928). Antra vertus, sulig lietuvių istoriografijoje nusistovėjusiais vertinimais, Augustinui Voldemarui paprastai yra priskiriama daugybė labai nesimpatiškų būdo bruožų, tarsi patvirtinančių jo aiškiai išreikštas diktatūrines ambicijas. Įsigalėjusi nuomonė, esą jeigu ne Smetonos „minkštas autoritarizmas“, Voldemaras Lietuvą būtų atvedęs į „kietą fašizmą“. Jis labai gerai apie save atsiliepė. Tokiomis frazėmis, kaip: „Pasaulyje niekas nežino, kas yra Lietuva, bet visi žino, kas yra Voldemaras“, arba „: „Be manęs nei vienai dienai nebūtų atsiradusi nepriklausoma Lietuva“,- galbūt todėl, kai kurie jį laiko nelabai maloniu žmogumi.

Istorija  Rašiniai   (9,52 kB)

Darbp tikslas Supažindinti mokinius su tarpukario Kaunu, jo istorija, tarpukario metais pastatytais pastatais. Dabartinio Kauno informacija Valstybė: Lietuva Savivaldybė: Kauno miesto savivaldybė Meras: Arvydas Garbaravičius Gyventojų (2006): 360 637 Plotas: 157 km² Gyventojų tankumas: 2319/km² Tarpukario Kauno istorija 1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės Taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus Lenkijai, Kaunas tapo Laikinąja sostine, svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 m. Kaune susirinko Steigiamasis Seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su centru sujungė tiltai per Nemuną bei Nerį.

Istorija  Pateiktys   (1,11 MB)

Stanislovas Narutavičius 1862 m. rugsėjo 2 d. gimė Telšių apskr. Brevikų dvare, kuris nuo senovės laikų priklausė senai Žemaičių bajorų giminei Noručiams (1413 m., Horodlės aktų metu gavę herbą, pavardę pakeitė į Narutowicz). Stanislovo tėvas, Jonas Narutavičius, 1863 m. sukilimo dalyvis, Telšių pavieto rinktas teisėjas galėjo didžiuotis savo sūnumis: vyresnysis klojo pamatus Lietuvos nepriklausomybei, jaunesnysis – Gabrielius (1865–1922) – tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu (šias pareigas ėjo tik kelias dienas – buvo nušautas). Studijuodamas Liepojos gimnazijoje, vėliau – teisę Peterburgo Universitete, Stanislovas kiekvieną vasarą grįždavo gimtinėn, užrašinėdavo tautosaką, platino lietuviškas knygeles, pats rašė į laikraščius, 1890 m. – vienas „Tygodnik Powszechny“ leidėjų. 1905 m. dalyvavo revoliucijoje ir Didžiajame Vilniaus Seime; čia S. Narutavičius pasiūlė dvarininkų žemes išdalinti mažažemiams ir bežemiams – toks dvarininko pasiūlymas nustebino Seimo dalyvius. S. Narutavičius – vienas iš 1917 m. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos organizatorių ir dalyvių. Pasak istoriko dr. Algimanto Liekio, jis dar organizacinio komiteto posėdyje pasiūlė rezoliuciją, kad „svarbiausias tikslas – nepriklausoma Lietuvos valstybė etnografinėse ribose“. Todėl nenuostabu, kad kaip Lietuvos Tarybos narys, jis nepritarė nei 1917 m. gruodžio 11 d., nei 1918 m. sausio mėnesį svarstytiems Lietuvos nepriklausomybės akto projektams, kuriuose buvo numatyti įsipareigojimai Vokietijai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, S. Narutavičius grįžo į savo ūkį; nuolat buvo renkamas į Telšių apskrities tarybą. 1932 m. gruodžio 31 d. Stanislovas Narutavičius nusišovė Kaune, jo palaikai buvo palaidoti senuose šeimos kapuose.

Istorija  Rašiniai   (2,46 kB)

Sausio 13-osios įvykiai pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeisti, 14 žuvo. Tai – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Macinkevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.

Istorija  Referatai   (3 psl., 121,46 kB)

Trumpai apžvelgėme nepriklausomos Lietuvos Respublikos prezidentų institucijos istoriją. Visi penki Lietuvos Respublikos prezidentai simbolizavo penkis skirtingus jos raidos etapus.

Istorija  Pateiktys   (12 psl., 2,38 MB)

1.1 Centrinės ir Rytų Europos apžvalga Iki 1999 m. pabaigos Centinės ir Rytų Europos šalyse personalinių kompiuterių skaičius išaugo iki 11,9 mln. vienetų. Įvertinus tai, kad 1996 m. pabaigoje šiose šalyse buvo apie 6,6 mln. personalinių kompiuterių, galima daryti išvadą, kad kiekvienais metais (tarp 1996 ir 1999) šis skaičius vidutiniškai didėjo 22% .

Informatika  Referatai   (428,79 kB)

ĮVADAS Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – vienas bene plačiausiai pasaulio mokesčių sistemoje naudojamų mokesčių. PVM yra toks mokestis, kuriuo apmokestinamas įvairių prekių tiekimas bei paslaugų teikimas. Šis mokestis yra vienas perspektyviausių. Jo pagalba surenkama nemažai lėšų į valstybės biudžetą. Lengvatiniu PVM tarifu laikomas PVM įstatyme nustatytas PVM tarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0 tarifą. PVM įstatyme yra nustatyti 2 lengvatiniai PVM tarifai – 5 ir 9 procentų PVM (9 procentų tarifas gyvenamųjų namų statybai, finansuojamai iš biudžetų ar valstybės lengvatinių kreditų ("socialinei statybai"). Reglamentavimas Europos Sąjungoje Europos Sąjungoje apmokestinimo PVM tvarka yra griežtai reglamentuota, atsižvelgiant į tai, kad šis mokestis, kaip vartojimo mokestis, turi esminės įtakos kuriant vidaus rinką be sienų. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis apmokestinimo PVM tvarką Europos Sąjungos mastu, yra 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos. Ši direktyva reglamentuoja praktiškai visus PVM taikymo aspektus. Reglamentavimas Lietuvoje PVM Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 1994 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymui Nr. I-345. Šis įstatymas galiojo iki 2002 m. birželio 30 dienos. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751, kuris įgyvendino visas pagrindines Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimą PVM nuostatas, tačiau į įstatymą nebuvo perkelti reikalavimai, kurių taikymas įmanomas tik Lietuvai esant Europos Sąjungos nare ir bendrosios rinkos dalimi. 2004 m. sausio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-1960 kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šis įstatymas galutinai perkėlė Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo PVM tvarką, nuostatas. Aktualią Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakciją galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų bazėje.

Ekonomika  Analizės   (12,55 kB)

Pirmoji Lietuvos Respublikos vyriausybė buvo suformuota 1990 m. kovo 17 d. Jos ministre pirmininke tapo Kazimiera Prunskienė. Ši vyriausybė vadinta koalicine, arba Santarvės vyriausybe – du trečdalius jos narių sudarė Sąjūdžio atstovai, vienas trečdalis – LKP. K. Prunskienės vyriausybei teko dirbti itin sunkiomis valstybės atkūrimo sąlygomis. Reikėjo sukurti naują valdymo sistemą. Įsteigtos naujos ministerijos: Susisiekimo, Energetikos, Pramonės, Statybos ir urbanistikos.

Istorija  Konspektai   (1 psl., 2,09 kB)

Testas iš 10 klasės vadovėlio 35 temos. 1. Kokį Lietuvos laikotarpį atspindi šis žemėlapis 2. Kada prasidėjo ir baigėsi šis laikotarpis? 3. Ką žymi 4 nr. pažymetos linijos? 4. Ką žymi 5 nr. pažymėtos linijos? 5. Kaip buvo vadinamos teritorijos žemėlapyje pažymėtos skaičiais 1, 2 ir 3? 6. Kokia apygarda pažymėta 6 nr. ?

Istorija  Testai   (0,91 kB)

15 klausimų testas apie antrąjį Antrojo Pasaulinio karo etapą. 1. Antrojo pasaulinio karo antrasis etapas truko: a) 1935-1937m. b) 1937-1939m. c) 1939-1941m. d) 1941-1943m. e) 1943-1945m. f) 1945-1947m.

Istorija  Testai   (1,93 kB)

The Advantages of Lithuania’s Integration into the European UnionThe integration into the European Union is one of the most crucial objectives of the Lithuania’s foreign policy. Beginning with 1989-1990, when the decision of the Baltic States to restore independence manifested itself, the largest Western states became interested in Lithuania, Latvia, and Estonia.

Anglų kalba  Pagalbinė medžiaga   (5,26 kB)