Čia aprašoma Simono Daukanto biografija, jo kūryba ir svarbiausi faktai. 11 skaidrių.

Lietuvių kalba  Analizės   (11 psl., 3,58 MB)

LDK valstybė XIII a.-XVI a. (11 klases kursas, A lygis) Kada susikūrė Lietuvos valstybė? Susikūrė XIII a. Apie 1236-1240 m. Vyko lietuviškų žemių vienijimas į vieną valstybę. Jas vienijo kunigaikštis Mindaugas, todėl jis ir laikomas valstybės įkūrėju. Daug klausimų ir atsakymų, 16 skaidrių.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (16 psl., 61,77 kB)

Lietuvos valstybės pradžia. Trumpa įžanga.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 10,02 kB)

Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos draudimo veiklą tiek teoriniu tiek praktiniu aspektu. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti Lietuvos draudimo veiklos analizę, nustatyti realias ir potencialias grėsmes bei pranašumus draudimo rinkoje. 2. Išanalizuoti Lietuvos draudimo rinkos ir draudimo rodiklių augimą bei nuosmukius per 2008m. – 2010m., bei einamuosiuos 2011 metus. Tyrimo metodai: Lietuvos draudimo įmonių duomenų analizė taikant horizontaliąją ir vertikaliąją analizes, draudimo rodiklių apskaičiavimas ir palyginimas

Finansai  Rašiniai   (26 psl., 257,91 kB)

Referatas apie nužudymų klasifikavimą. Su įvadu, išvadomis, turiniu, literatūros sąrašu. Nužudymas laikomas viena iš sunkiausių nusikaltimų formų. Juo atimama didžiausia žmogaus vertybė – jo gyvybė. Todėl jai apsaugoti būtinas itin tikslus reglamentavimas Baudžiamajame įstatyme. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 129 – 131 straipsniuose pateikia skirtingas nužudymų rūšis, tačiau joms paaiškinti ir atskirti vieną nuo kitos, reikalinga išsami analizė, kurią galima aptikti Lietuvos aukščiausiojo teismo senato nutarimuose bei mokslinėje teisės doktrinoje. Ši tema aktuali, kadangi norint atriboti nužudymo rūšis vieną nuo kitos, svarbu atskleisti požymius, kuriais remiantis veika kvalifikuojama pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Teisė  Referatai   (15 psl., 19,44 kB)

Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos neatskiriamos nuo pasaulio ekonomikos raidos tendencijų. Šiandien Lietuvai, tapusiai globalios ekonomikos dalimi, tiesioginę įtaką daro pasaulio ir Europos ekonomikos pokyčiai. Pastarieji dešimtmečiai ekonomikoje išsiskiria ypač dideliais globalizacijos tempais, konkurencijos didėjimu, naujų technologijų plėtra. Ekonominei situacijai Lietuvoje įtakos turi tiek išoriniai, tiek ir vidiniai veiksniai. Prie pagrindinių išorinių veiksnių priskirtini ekonomikos globalizacija, ES plėtra ir Lietuvos integracija į ES bei į jos bendrąją rinką, auganti konkurencija, sparti naujų technologijų raida.

Ekonomika  Referatai   (10 psl., 15,07 kB)

Kiekvienas Lietuvos prezidentas, valdęs Lietuvą, yra svarbus Lietuvos istorijai. A. Smetona, A. Stulginskis ir K. Grinius, kaip ir kiti Lietuvos prezidentai, vadovavo Lietuvai siekdami gerinti jos politinę bei karinę galią. Tačiau šie trys politikai paliko Lietuvos istorijoje gilų pėdsaką ir tikrai nuveikė daug sėkmingų darbų tvarkant ir stiprinant Lietuvos valstybę. Tema „Lietuvos tarpukario prezidentai“ domisi nemažai žymių dėstytojų, mokinių ar paprastų žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su istorija. Yra išleista nemažai knygų, tačiau mano referatas yra paremtas interneto informacija. Šioje pasirinktoje temoje apžvelgiama Lietuvos tarpukario prezidentų gyvenimo biografija, kelias į politinę valdžią, kokias galias turėjo prezidentai tarpukario laikotarpiu, kaip tos galios skiriasi nuo dabar Prezidento turimų galių. Bus aprašoma užsienio ir vidaus politika, pasitraukimo iš valdžios priežastys. Pagrindinis darbo tikslas – susipažinti ir išmokti apie Lietuvos tarpukario prezidentus. Sužinoti kokia įtaką padarė mūsų šaliai šie prezidentai. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dėstomųjų dalių. kiekviename yra aprašyta apie kiekvieną atskirai Lietuvos tarpukario prezidentą.

Lietuvių kalba  Referatai   (11 psl., 24,67 kB)

Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km). Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km. Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną. XIV a. Lietuva buvo didžiausia valstybė Europoje: į ją įėjo dabartinė Baltarusijos ir Ukrainos teritorija, dalis Lenkijos ir Rusijos. 1569 m. Liublino unija Lietuva susijungė su Lenkija, suformuodama naują valstybę – Abiejų Tautų Respubliką, kuri gyvavo daugiau kaip 200 metų, kol kaimyninės šalys 1795 m. galutinai pasidalijo jos teritoriją. Lietuva atkūrė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., tačiau 1940 m., Antrojo Pasaulinio karo pradžioje, buvo okupuota TSRS ir vėliau hitlerinės Vokietijos. Vokietijai karą pralaimint, Lietuvą antrą kartą okupavo TSRS. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti visišką valstybės suverenitetą.

Darbo ir civilinė sauga  Kita   (19 psl., 487,21 kB)

Lietuva, nors ir maža šalis, bet gali didžiuotis savo meno kūrėjais. Šiandien norėčiau pakalbėti apie Vaizduojamo meno kūrėjus. Šio meno kūriniams būdingi sąlygiški tikrovės vaizdai. Tai kuriniai kuriuos galime net tik pamatyti, pajausti, bet ir paliesti. Jie neturi praktinės, buitinės paskirties. Terminas „dailė“ šiais laikais darosi per siauras apibrėžti gausius šiuolaikinio meno reiškinius ir dėl to daug kur jis pakeičiamas platesne „vaizduojamojo meno“ sąvoka. Taigi savo kalboje stengsiuosi paaiškinti kas yra vaizduojamasis menas, kuo jis naudingas ir papasakoti apie kelis Lietuvos garsiausius kūrėjus.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (2 psl., 8,74 kB)

Einamoji sąskaita kartu su kapitalo ir finansine sąskaita įeina į Lietuvos mokėjimų balansą. Lietuvos bankas apibrėžia mokėjimų balansą kaip „statistinę ataskaitą, į kurią įtraukiamos šalies atitinkamo laikotarpio ekonominės operacijos su likusiu pasauliu“. Mokėjimų balansas sudaromas dvigubo įrašo principu: kiekviena operacija į mokėjimų balansą įrašoma du kartus - vieno straipsnio kredite, o kitame straipsnyje tokia pati operacija rašoma debete. Visos ekonominės operacijos, kurios didina pinigų pritekėjimą į Lietuvą, Lietuvos mokėjimų sąskaitose bus užrašytos kaip kreditas ir įrašytos su pliuso ženklu, o pinigų nutekėjimas iš Lietuvos bus parodytas kaip debetas ir užrašytas su minus ženklu. (Nėra išvadų ir literatūros sąrašo)

Sociologija  Namų darbai   (8 psl., 30,3 kB)

Henrikas Radauskas-pirmojo pasaulinio karo metu su šeima pasitraukė iš Lietuvos į Rusiją, vėliau emigravo į JAV.Pergyvenęs du pasaulinius karus,pasitraukimą iš Lietuvos, pirmųjų emigracijos metų sunkumus poetas šių įvykių beveik neužfiksasvo eilėraščiuose.Didžioji dalis kūrybos parašyta ir išleista JAV, kur ir mirė. Pirmąjį išeivijoje išleido eilėraščių rinkinį“Strėlė danguje“.Šiame rinkinyje atskleidžiamas žmogaus likimas svetimoje erdvėje.Būnant toli nuo gimtojo krašto žmogus lieka vienas , todėl jis gali pasitikėti vien tik savimi („Aš laikausi pats už savęs/einuPer pasaulio gatves“) ir kiti 4 rašytojai...

Lietuvių kalba  Kalbėjimo temos   (1 psl., 5,6 kB)

Referato rasymo taisykles

Kita  Pagalbinė medžiaga   (2 psl., 8,69 kB)

"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 7,6 kB)

Ar negresia lietuvių kalbai prūsų kalbos likimas

Lietuvių kalba  Referatai   (1 psl., 8,99 kB)

Demo versija gali naudotis kiekvienas vartotojas neatsižvelgiant į naršyklę. Užtikrinant saugumą bankas prašo kliento identifikavimo, patvirtinančio PIN kodo bei slaptažodžio.

Administravimas  Pateiktys   (8 psl., 26,97 kB)

Pagal Europos Sąjungos Paukščių ir Buveinių Direktyvas saugomos ir Lietuvoje sutinkamos gyvūnų rūšys ir jų apsaugos bei naudojimo ypatumai. Lithuanian species included into EU Habitat and Bird Directives and their national and international conservation status (APIMTIS 19PSL)

Biologija  Pagalbinė medžiaga   (42,05 kB)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2002, Nr. 112-4967) 1 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarką (pridedama). 2. Pavesti Finansų ministerijai parengti ir patvirtinti gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo formą ir pildymo tvarką. (APIMTIS 2PSL)

Apskaita  Kita   (6,37 kB)

2003 07 25 redakcija- 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 Šis Įstatymas nustato ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, ūkininkų ūkių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, veikiančių per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio ūkio subjektų, veikiančių per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, užsienio ūkio subjektų, kurių atstovybės yra Lietuvos Respublikoje, atitinkamai veiklai, nuolatinei buveinei ar atstovybei priskirtino turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. (APIMTIS 12 PSL)

Apskaita  Pagalbinė medžiaga   (24,27 kB)

Algirdas — tėvo Gedimino politikos tęsėjas Rytuose. Čia jis užkariavo Smolenską, įsitvirtino Kijeve (1363 m.), siekė įkurti atskirą bažnytinę metropoliją stačiatikiams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, kur buvo paplitęs šis tikėjimas. Jo įtaka buvo jaučiama kaimyninėse Naugardo ir Pskovo kunigaikštystėse. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdų išsiplėtimas į Rytus suformavo ir didžiavalstybinius Lietuvos valstybės siekius. 1358 m. derybose su Vokietijos imperatoriumi ir Čekijos karaliumi Karoliu IV Lietuva pareikalavo senųjų baltų žemių, kurias užgrobė kryžiuočiai, siekė, kad būtų pripažinta teisė į visos Rusios užkariavimą. Šią programą Algirdas bandė realizuoti 1368, 1370, 1372 m. žygiais prieš stiprėjančią Maskvos kunigaikštystę. Lietuvos užkariavimai Rytuose kartu buvo sudėtinė kovos prieš kryžiuočius dalis. Tik Algirdui valdant rusų kunigaikščių pajėgos buvo įjungiamos į pastovią kovą prieš vokiečių riterius. Sėkminga Algirdo Rytų politika užtikrino ir vakarinių sienų gynybą. Kad Lietuva atlaikė kryžiuočių spaudimą, nemažas Algirdo nuopelnas.

Istorija  Konspektai   (2,97 kB)

Gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune tarnautojų šeimoje. Tėvas - Ignas Adamkavičius, Nepriklausomybės kovų savanoris, vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos mokyklos vadovų, vėliau - Kauno geležinkelio stoties policijos viršininkas. Motina dirbo Susisiekimo ministerijoje. Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją.Vokietijoje V. Adamkus baigė lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universitete, Gamtos mokslų fakultete.1949 m. atvyko į JAV. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau - braižytoju vienoje inžinerijos firmoje.JAV lietuvių visuomenės veikėjas,ekologas. Mokydamasis Kauno Aušros gimnazijoje dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime(Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys;su kitais leido ir redagavo pogrindinį laikraštį Jaunime,budėk!).1957-58 lietuvių studentų organizacijos Santara centro vadybos pirmininkas.1958-65 Santaros-Šviesos federacijos vicepirmininkas,1966-68 pirmininkas.Nuo 1961 beveik 25 metus Margučio radijo laidų vadovas.JAV LB tarybos narys(1961-64),centro vadybos vicepirmininkas.V.Adamkus su kitais rengė akcijas prieš Lietuvos sovietinę okupaciją,vadovaudamas JAV lietuvių jaunimo delegacijoms įteikė peticijų dėl Lietuvos laisvinimo JAV it JT aukščiausiasiems pareigūnams.Aštuntojo dešimtmečio pradžioje V. Adamkus pakviestas dirbti į kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją - Aplinkos apsaugos agentūrą. Vadovavo aplinkos apsaugos mokslinio tyrimo centrui, vėliau paskirtas penktojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus pavaduotoju .1981 m. tapo šio regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi. Valdas Adamkus aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje. 1958 - 1965 m. buvo "Santaros-Šviesos" federacijos - liberalios krypties išeivijos visuomeninės organizacijos, paskelbusios šūkį "Veidu į Lietuvą" - vicepirmininkas, o 1967 m. išrinktas šios organizacijos pirmininku.Gyvendamas Jungtinėse Valstijose, rengė protesto prieš Lietuvos okupaciją akcijas, organizavo įvairias peticijas. 1961 - 1964 m. - Amerikos lietuvių bendruomenės (LB) tarybos narys, Centro Valdybos vicepirmininkas, Amerikos lietuvių tarybos (ALT) narys.Valdas Adamkus buvo aktyvus sporto renginių dalyvis ir organizatorius. 1948 m. Vokietijoje įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyse laimėjo du aukso ir du sidabro medalius. 1951 m. įsteigė JAV lietuvių akademinį sporto klubą "Lituanica". Pasaulio lietuvių žaidynių, įvykusių 1983 m., organizacinio komiteto pirmininkas. 1970-81 JAV 5 (didžiausio) gamtos apsaugos regiono viceadministratorius,1981-97 administratorius valdytojas. Daug prisidėjo prie D.Ežerų išvalymo. Nuo 1972 JAV derybų su SSRS dėl gamtos apsaugos delegacijos narys ir nuolatinės JAV delegacijos pirmininkas,vykdant JAV-SSRS ekologijos bendradarbiavimo programas(tos pareigos leido jam kasmet, o kartais keletą kartų per metus lankytis okupuotoje Lietuvoje). Skatino ir rėmė vandenvalos įrenginių statybą, aplinkosaugos monitoringo plėtojimą, padėjo Baltijos šalių aplinkosaugos institucijoms apsirūpinti moksline literatūra, prietaisais bei programine įranga. Būdamas JAV paramos Baltijos šalims aplinkosaugos srityje koordinatoriumi, organizavo Lietuvos mokslo įstaigų atstovų stažuotes JAV, padėjo Vilniaus universiteto bibliotekai įsigyti naujausią mokslinę literatūrą. 1983-97 buvo JAV paramos Baltijos šalims aplinkos apsaugos srities koordinatorius.1983 ir 1991 (šios vyko jau Lietuvoje) Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas,1984-89 buvo Š.Amerikos lietuvių sporto sąjungos pirmininkas.Nuo 1988 įsitraukė į Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą: rėmė Sąjūdį,buvo vienas VDU atkūrimo iniciatorių,Lietuvos aplinkosaugininkams 1991 įsteigė kesmetinę (Daktaro V.Adamkaus) premiją,1994-98 Lietuvos gamtos fondo pirmininkas.1996 dalyvavo LR seimo rinkimų kompanijoje,telkė nuosaikiųjų vidurio jėgų bloką.1996 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos seimo rinkimų kampanijoje, telkdamas nuosaikiąsias vidurio politines jėgas.

Istorija  Rašiniai   (11,98 kB)

Toks žmogus buvo Mindaugas. Mindaugas suprato, kad tikru valdovu jis nebus nepašalinęs pačių galingiausių žemių kunigaikščių. Juos šalinant kilo didelis vidaus karas. Mindaugo priešai rėmėsi žemaičiais, kuriuos palaikė Livonijos ordinas, Rygos vyskupas ir Haličo kunigaikštis. Ieškodamas išeities, Mindaugas susitarė su Livonijos ordinu. Ordinas padėjo jam apsikrikštyti (1251 m.) ir apsivainikuoti karaliumi (1253 m.), bet Mindaugas turėjo užleisti ordinui Žemaitiją (1253 m.). Lietuvos karalystė tapo pripažinta tarptautiniu mastu, tačiau kartu iškilo pavojus, kad vokiečiai pavergs žemaičius. Žemaičių pergalė prie Durbės (1260 m.) šį pavojų pašalino, bet Mindaugui sukėlė naujų keblumų. Žemaičiai reikalavo, kad Mindaugas paimtų juos savo valdžion ir stotų vadovauti kovai prieš vokiečius. Žemaičius palaikė ir Lietuvos karalystės visuomenė. Šitaip spaudžiamas Mindaugas priėmė žemaičių pasiūlymus ir 1261 m. ėmė kariauti su Livonija. Stodamas į šį karą, jis stengėsi neprarasti savo krikščioniškojo valdovo padėties, nes nuo to parėjo Lietuvos tarptautinis pripažinimas. Visiems įtikti buvo sunku, mat kryžiuočiai skelbė, kad Mindaugas atsivertė į pagonybę, o žemaičiai buvo griežtai nusistatę prieš krikščionybę. Be nedidelių laimėjimų, kova prieš Livoniją apčiuopiamų rezultatų nedavė. Šioje sudėtingoje situacijoje Mindaugą 1263 m. nužudė sąmokslininkai. Sostą užgrobė jiems vadovavęs Treniota. Treniota grąžino pagonybę, ir Lietuva vėl tapo politiškai izoliuota. Vis dėlto svarbiausias Mindaugo pasiekimas išliko:Lietuvos valstybė gyvavo toliau.

Istorija  Konspektai   (3,27 kB)

Lietuviai Mažojoje Lietuvoje Nuo Šešupės žemupio į pietvakarius driekiasi Mažosios Lietuvos žemė. Ankstyviausias šaltinis, minintis Mažosios Lietuvos vardą, yra Simono Grunau „Prūsijos kronika“ (1510 – 1530). Joje rašoma, kad Vaidevučio vyriausiojo sūnaus kraštas Mažąja Lietuva vadinamas. Juo rėmėsi ir kitos „Prūsijos kronikos“ (1573 – 1582) autorius Lukas Davidas. Jis patikslino, kad Didžiosios ir Mažosios Lietuvos žemės šliejasi prie Nemuno. Mažoji Lietuva dar buvo vadinama Prūsų Lietuva. Šį pavadinimą vienas iš pirmųjų pavartojo Teodoras lepneris savo knygoje „Prūsų lietuvis“. Jis turėjo galvoje tą Prūsijos valstybės dalį, „kur lietuvių kalba ypač vartojama“. Beveik 700 metų vokiečių jungą kentusi Mažoji Lietuva amžiams lieka mums brangi, nes ilgą laiką išsaugojo lietuvybę. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvnikais. Dar apie 1260m. taip save vadino visi lietuvių krašto gyventojai (Pskovo ir Novgorodo metraščiai tuomet rašė litovnik, litovniki, nes taip, lietuvininkas, save girdėjo vadinant lietuvius). Lietuvio vardas atsirado vėliau. Beveik iki XXa. pradžios Mažojoje Lietuvoje išlikęs lietuvininko vardas patvirtina, kad iki Vokiečių ordino okupacijos, kai lietuvių žemės buvo padalintos į dvi dalis, čia gyveno lietuvių, o ne prūsų , kaip kai kas mano, gentys. Archeologų radiniai (virvelinė keramika, laiviniai kovos kirviai) iš III tūkstantmečio p. m. e. rodo, kad prie Baltijos jūros baltai (vardą baltai 1845 metais pasiūlė vokiečių kalbininkas G. H. Neselmanas) gyveno nuo seno. Mažąją Lietuvą sudarė vakarinės lietuvių žemės – Skaluva ir Nadruva. Nėra vieningos nuomonės dėl XVI a. į Mažosios Lietuvos sąvoką įėjusios Sembos: vieni mano, kad tai sulietuvėjusių prūsų, kiti – vakarinių lietuvių žemė. Iš 1339m. kryžiuočių dokumento matyti, kad jie skyrė sembus ir prūsus, o Dublino kodekso „Pasaulio pradžios aprašymas“ autorius, 1255m. dalyvavęs puolant Sembą, konstatavo, kad ji tęsiasi į šiaurę nuo Prūsijos – taigi sembų nelaikė prūsais. Vyskupo Polenco 1524m. įsakymu bažnytinės apeigos turėjo būti atliekamos vietinėmis Prūsijos valstybės kalbomis. Semboje jos vyko lietuviškai. M. Strijkovskis savo kronikoje (XVI a. pab.) rašo pats girdėjęs Semboje, kaip ir apie Įsrutį, Ragainę, kaimiečius žemaitiškai (t.y. lietuviškai) šnekant. Mažosios Lietuvos kultūros centras - Karaliaučius Karaliaučius – didžiausias Rytų Prūsijos miestas, buvusi jos sostinė, iki XIX a. vidurio – Mažosios Lietuvos kultūros centras. Išsidėstęs abipus Priegliaus, netoli jo žiočių. Karaliaučius turėjo tokius rajonus: senamiesčio (tarp pilies tvenkinio ir Priegliaus), Šteindamo (į š. v. Nuo senamiesčio), Tragheimo (į š.), Lėbenichto (į r.), Zakheimo (į pr., už Lėbenichto), Knypavos (į p., Priegliaus sala), Priemiesčio (į p. nuo Knypavos).

Istorija  Referatai   (8,27 kB)

Turbūt daugeliui žmonių yra gerai žinoma patarlė: „Sutinka pagal išvaizdą, išlydi pagal protą“. Šį pasakymą galime taikyti ir valstybės apibūdinimui bei jos įvaizdžio nusakymui. Išvaizda – tai šalies gražiausi objektai: miestai, statulos, gamtovaizdis, valstybės „protas“ – tai joje vyraujanti kultūra bei žmonių pasaulėvoka. Žinoma, Lietuva yra tokia šalis, kuri išsiskiria savo kultūra bei tradicijomis. Taigi koks turėtų būti mūsų tėvynes, Lietuvos, įvaizdis?

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 4,1 kB)

Reta, nepakankamai ištirta rūšis. Perėjimo metu sutinkama šlapiose krūmuotose pievose, tarpinio tipo pelkėse, paupėse, paežerėse. Kai kur peri kultūrinėse pievose ar dirvonuose. Šiltomis žiemomis gali neišskristi iš Lietuvos. Lietuvoje peri negausiai: iki šiol surasta apie 10 šios rūšies lizdų. Rūšiai būdingi kas 5 – 7 metus ar dar rečiau pasikartojantys daugiamečiai gausos svyravimo ciklai, kai balinės pelėdos stebimos visose joms tinkamose buveinėse. Peri ant žemės, pilna dėtis yra 3-10 kiaušinių. Peri nuo antrojo kiaušinio, todėl vienos vados jauniklių amžius skiriasi. Maždaug 2 savaičių jaunikliai palieka lizdą ir slapstosi žolėse prie jo. Pelėdos minta peliniais graužikais, paukščiais, varlėmis, vabzdžiais. Nemažai jų lizdų ir vadų sunaikina pavasariniai žolės gaisrai, varniniai paukščiai, šeškai, lapės, mangutai. Svarbu išsaugoti šių pelėdų perėjimo vietas ir jose reguliuoti plėšrūnų skaičių.

Biologija  Rašiniai   (11,07 kB)

Atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ne iš karto pripažino užsienio valstybės. Tam nemažai kliudė SSRS, davusi suprasti pasauliui, jog atkurtos Lietuvos Respublikos pripažinimas būtų kišimasis į SSRS vidaus reikalus. Didžiųjų valstybių vadovai neslėpė, jog šiuo klausimu yra atsargūs ir vengia konflikto su SSRS. JAV prezidentas Dž. Bušas pareiškė, kad JAV pripažins Lietuvos nepriklausomybę tada, kai jos Vyriausybė pradės vykdyti valdžią savo teritorijoje.

Istorija  Konspektai   (1 psl., 2,37 kB)

Trumpas Lietuvos istorijos datų rinkinys nuo 1009 metų iki 1990 metų.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (1 psl., 5,49 kB)

Pernai mūsų šalies ekonomika pastebimai pagerino savo konkurencinį pajėgumą. Tai rodo Pasaulio ekonomikos forumo naujausi reitingai, kuriuos balandžio 8 dieną Vilniuje vykusio Lietuvos pramonininkų konfederacijos išplėstinio tarybos posėdžio dalyviams pristatė Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta.

Istorija  Pagalbinė medžiaga   (1,65 kB)

Testas. 1.Kada susikūrė SSRS? a)1924m.sausio mėn. b)1923m.gruodžio mėn. c)1922m.gruodžio mėn. d)1922m.spalio mėn. 2.Kada sukurta Italijos fašistinė valstybė? a)1928m. b)1929m. c)1927m. d)1930m.

Istorija  Testai   (2,15 kB)

15 klausimų testas apie trečiąjį Antrojo Pasaulinio karo etapą. 1. Antrojo pasaulinio karo trečiasis etapas vyko: a) 1935-1937m. b) 1937-1939m. c) 1939-1941m. d) 1941-1943m. e) 1943-1945m. f) 1945-1947m.

Istorija  Testai   (2,18 kB)

Rašomasis darbas 3 kl. Viduramžiai Europoje ir Lietuvoje. 1.Viduramžiais cechai: a) gynė nuvaromų nuo žemės valstiečių interesus., b) mažino tarp amatininkų konkurenciją., c) organizavo samdomųjų darbininkų profsąjungas, d) skatino pirklių jungimąsi į kompanijas.

Istorija  Testai   (3,2 kB)