Teenager spends most of their money on clothes, CD, and going out. How do you usually spend your cash? What is your attitude towards saving? How much is your shopping influence by advertisements on TV, radio, newspapers, and magazine?

Anglų kalba  Kalbėjimo temos   (8,28 kB)

Birštonas. Druskininkai. Neringa. Palanga. Anykščiai. Ignalina.

Vokiečių kalba  Referatai   (7 psl., 1,19 MB)

Anglu kalbos prezentacija apie nedarbo lygį ir infliaciją.

Anglų kalba  Projektai   (23 psl., 373,36 kB)

Rašinys apie vaikystę anglų kalba.

Anglų kalba  Kalbėjimo temos   (1 psl., 2,9 kB)

Poindustrinė epocha pirmą sykį informaciją įvardijo kaip vieną iš svarbiausių išteklių, pagrindinį gamybos produktą ir pagrindinę prekę. Per šimtmečius nusistovėję visuomenėje procesai radikaliai kinta – jie tapo orientuoti į informaciją, jos panaudojimą. Žmonija įžengė į informacini amžių kuriame žinios darys vis didesnę įtaką visoms gyvenimo sritims. Sparčiai plečiantis informacinių sistemų kūrimo galimybėms keičiasi daugelio žmogaus veiklos sričių darbo aplinka. Technologijų plėtra turi įtakos programinės įrangos kūrimo procesams, naujų metodų paieškai, skirtai informacijai ir žinioms kaupti, skleisti, valdyti. Informacijos supratimas siejamas su veiklos kompiuterizavimo procesais, naujomis technikos rūšimis, informacijos apdorojimo, saugojimo ir perdavimo technologijomis. Tačiau norint suprasti ir išsiaiškinti informacinių technologijų svarbą reikia suprasti paties apibrėžimo reikšmę ir informacinių technologijų evoliuciją. Būtent šiuos klausimus aš ir bandysiu apžvelgti savo darbe. Informacinių technologijų samprata Nėra universalaus informacinių technologijų apibrėžimo, nes jų turinys ir netgi esmė nuolat kinta priklausomai nuo epochos ir pačios ir pačios technologijos ar technologijų sudedamųjų dalių. Informacinės technologijos apima įrangą bei taisykles, kuriomis remiantis informacija gaunama, apdorojama, saugoma bei perduodama. Trumpai galima apibrėžti, jog IT yra informacijos įrašymo, saugojimo bei pateikimo techninės galimybės bei tvarka. IT neišvengiamai taikomos vykdant sandėrius, aprūpinant vadovus informacija, fiksuojant duomenis, darant sprendimus ir atliekant vis daugiau įvairių užduočių biuruose, gamyklose, bankuose, prekybos centruose, namuose ir daugelyje kitų vietų. Tačiau šiais laikais informacijos apdorojimo neįsivaizduojame be kompiuterių, taigi kalbant apie šiuolaikines IT paprastai turima omenyje kompiuterines informacines technologijas Informacinių technologijų raida Informacija – tai žinios, kurias galima perduoti, priimti ir įsiminti. Jutimo organai (regos, klausos, lytėjimo ir kiti) informaciją iš aplinkos perduoda į smegenis , o šios ją apdoroja ir kontroliuoja tolesnius mūsų veiksmus. Taip mes suvokiame aplinką, kurioje gyvename, įgyjame įgūdžių ir patirties. Netgi paprasčiausi vienaląsčiai gyvūnai geba justi aplinkos veiksnius (pavyzdžiui, šviesą, maistą) ir į juos reaguoti. Tobulesnės sandaros būtybės gali ne tik instinktyviai reaguoti į aplinką, bet ir apdoroti ar įsiminti informaciją. štai paukščiai, pastebėję vanago šešėlį, tuojau sprunka į krūmus, voverės rudenį paslepia maistą ir žiemą, bado metu, jį atsikasa. Tai padeda išgyventi gamtoje. Kai kuriuos gyvūnus įmanoma išmokyti apdoroti ir dar sudėtingesnę informaciją: išdresiravus šunį jis gali lengvai atlikti įvairias komandas, beždžionės išmoksta naudotis įvairiais įrankiais ir t.t. O žmogus, kitaip negu kitos būtybės, dar ir sąmoningai mąsto. Tačiau ir jis netapo toks iš karto. Per ilgą evoliucijos raidą ištobulėjo jo smegenys, todėl apdorojo daugiau informacijos. Taip žmogus pradėjo vartoti primityviausius įrankius, palaipsniui perėjo prie sudėtingesnių ir sudėtingesnių ir pagaliau tapo tokiu, kokį mes dabar visi matome. Pirmykštės bendruomenės nariai dar neturėjo savo kalbos. Jie buvo tarsi izoliuoti vieni nuo kitų. Savo nuotaiką, idėjas perduodavo sutartiniais judesiais ir riksmais. Tačiau, vis dėlto, tai buvo jau protaujanti asmenybė. Eidami į medžioklę jie suplanuodavo kaip greičiau ir saugiau pagauti žvėrį, nepasiklysti miškuose. Ilgainiui žmonės pradėjo tarti vis ilgesnius skiemenis ir taip atsirado kalba. Tai labai pakeitė jų gyvenimą. Žodžiais buvo galima išreikšti viską: savo būseną, jausmus, mintis ir t.t. Žmonės turimą informaciją perduodavo draugams, vaikams, anūkams. Taip žinios keliavo iš vieno pasaulio krašto į kitą, iš kartos į kartą, tačiau kada nors vis tiek užsimiršdavo. Todėl pirmykščiai žmonės pradėjo informaciją užrašinėti molinėse plytelėse, iškalti akmenyse. Tada raštas dar nebuvo toks tobulas kaip dabar. Buvo piešiami įvairūs simboliai ir gyvūnai. Vėliau simboliai tapo vis įvairesni ir sudėtingesni – taip atsirado raštas. Sparčiausiai jis tobulėjo išsivysčiusiose civilizacijose. Maždaug prieš 4000m. egiptiečiai tekstus pradėjo rašyti ant papiruso. Tačiau tuo metu juos galėjo įsigyti tik turtingiausi žmonės, nors ir patys dar nelabai mokėjo skaityti. Atsiradus vis daugiau raštingų žmonių, knygų skaičius ėmė didėti. Maždaug III a. pr. Kr. Aleksandrijoje (Egipte) buvo įkurta viena pirmųjų pasaulio bibliotekų. Pasiuntiniai keliaudavo po pasaulio kraštus ir supirkinėdavo pergamento ritinius ir rankraščius. Prasidėjo didelių informacijos kiekių kaupimas ir saugojimas. Vėliau įvairiose šalyse buvo išrastas būdas popieriui gaminti. Kinijoje jį pradėta naudoti apie 105m., Japonijoje 610 m., Arabijoje 701 m. Popierius tapo patogiausia ir pigiausia priemonė ant ko rašyti, todėl greitai išplito. O knygų paklausa ir toliau kilo, todėl J. Gutenbergas 1438m. išrado spausdinimo mašiną, kuri paskatino raštingumo plitimą ir mokslo pažangą. Buvo galima pigiai ir greitai spausdinti raštus. Knygos tapo prieinamos visiems. Pradėjo eiti spauda. Bet šis informacijos perdavimo būdas buvo lėtas, nes reikėjo gabenti (pervežti) patį informacijos užrašą. Žmonės gaudavo pasenusią informaciją. Norint skubiai pranešti apie pavojų dar buvo kuriami laužai arba vykstama į kitą gyvenvietę, nes mokslas dar nebuvo tiek pažengęs, kad būtų galima labai greitai pasiųsti žinutę. Informacijos perteikimo greitis ir tikslumas įvairiais atstumais iš esmės labiausiai pasikeitė XIX a. 1837m. amerikietis S. Morzė išrado telegrafo aparatą. Juo buvo galima greitai pasiųsti informaciją įvairiais atstumais. Telegrafo kabeliai buvo nutiesti tarp didžiųjų pasaulio miestų. O 1839m. atsirado ir Vilniuje. Tačiau norint juo naudotis reikėjo mokėti Morzės abėcėlę, kuri sudaryta iš taškų ir brūkšnių. Šis būdas yra gana keblus, nes galima greitai susipainioti. Norėdamas to išvengti amerikietis A.G.Belas 1837m. išrado telefoną. Juo buvo galima greitai perduoti garsą iš vieno telefono aparato į kitą. Visa tai labai pagreitino informacijos perdavimą, nes nebereikėjo rašyti laiškų ir laukti kol jie pasieks adresatą , tapo įmanoma labai greitai susisiekti su tolimomis gyvenvietėmis. Vėliau pradėta ieškoti būdų kaip informaciją perduoti be telefono ar telegrafo laidų. Informacijos mainai ir toliau tobulėjo. mainų kanalas 1895 m. rusų mokslininkas A.Popovas sukūrė pirmąjį radijo imtuvą. O 1901 m. perduotas signalas iš Europos į Ameriką. Radijo bangos galėjo sklisti erdvėje, joms nebereikėjo kabelių kaip telefonui ar telegrafui. Iš radijo stoties transliuojamų laidų galėjo klausytis daug gyventojų. Sekantis tobulėjimo etapas buvo ieškoti būdų kaip perduoti vaizdą. Teoriškai ši galimybė jau buvo pagrįsta XIX amžiaus 8 – 9 dešimtmetyje, bet niekaip nerasta būdų kaip tai padaryti. Pirmuosius optinius mechaninius prietaisus vaizdui suskaidyti elementais 1884 m. sukūrė P. Nipkovas (Vokietija). 1907 m. B. Rozingas (Rusija) sukūrė prietaisų kurie tapo dabartinės televizorių sistemos pagrindu. Maždaug po 30 metų labiausiai išsivysčiusiose šalyse pradėtos transliuoti reguliarios televizijos laidos. Gyventojai galėjo ne tik girdėti garsą, kaip per radiją, bet ir matyti vaizdą. Prasidėjo filmų, televizijos laidų kūrimas. Informacijos perdavimas toli pažengė į priekį. Tačiau žmogus stengėsi automatizuoti ne tik fizikinį bet ir protinį darbą – informacijos apdorojimą. Šiam tikslui ir buvo pradėta kurti elektronines skaičiavimo mašinas. Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Kinijoje ir Japonijoje prieš keletą metų iki Kristaus gimimo jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padarytiiš karoliukų, pritvirtintų prie specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicijaatitkdavo tam tikrą skaičių. Vienas iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių 1642 metais sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis. Šį įrenginį, pavadintą”Paskalina”, sudarė ratukai,ant kurių buvo užrašyti skaičiai nuo 0 iki 9. Apsisukęs vieną kartą, ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaičių.Paskalio taikytas surištųjų ratukų metodas tapo beveik visų mechaninių skaičiuotuvų, sukurtų per vėlesnius 3 šimtmečius pagrindu . Pagrindinė “Paskalinos” yda – labai sudėtingas įvairių operacijų, išskyrus sudėti, atlikimas. Pirmąją mašiną, kuria lengvai atliekami visi keturi aritmetikos veiksmai, 1673 metais sukūrė vokietis G.V.Leibnicas . Šis mechaninis kalkuliatorius sudėtį atlikdavo kaip ir “Paskalina”, tačiau jo konstrukcijoje Leibnicas pirmą kartą pritaikė judančią dalį (karunėlę). Vis dėlto jį išgarsino ne jo sukurtas kalkuliatorius, o diferencialinis ir integralinis skaičiavimas. Leibnicas taip pat ištyrė dvejetainę skaičiavimo sistemą, plačiai taikomą ir šiuolaikiniuose kompiuteriuose. Anglų matematikas Č.Babidžas, sugalvojęs 2 reikšmingiausias mechanines skaičiavimo mašinas. Pirmąją mašiną , skirtą matematinių lentelių sudarimui ir tikrinimui (skaičiuojant skaičių skirtumą), sukūrė 1822m.Ji vadinosi skirtumine mašina. 1830m. pradžioje Babidžas atskleidė didiulį šios mašinos trūkumą:mašina atlikdavo tik vieną užduotį. Jei reikėdavo atlikti kitokią skaičiavimo operaciją, tekdavo keisti visą mechanizmą. Todėl 1833m. jis nutarė sukurti universalią skaičiavimo mašiną ir pavadino ją “analizine mašina”. tai būtų buvusi pirmoji programuojama skaičiavimo mašina . Ją turėjo sudaryti aritmetinis įrenginys ir atmintis, tačiau realizuoti analizinę mašiną buvo labai problematiška – galiausiai ji būtų buvusi ne mažesnė už garvežį. Babidžo nuopelnas yra tas, kad jis pirmasis suprato, kad skaičiavimo mašiną turi sudaryti 5 pagrindiniai komponentai: 1) įvesties įrenginys informacijai įvesti; 2) atmintis skaičiams ir programinėms komandoms saugoti ; 3) aritmetinis įrenginys,vykdantis skaičiavimo procesą; 4) valdymo įrenginys programos vykdymui kontroliuoti ; 5) išvesties įrenginys skaičiavimo rezultatams išvesti . Holeritas 1890 metais laimėjęs efektyvaus gyventojų surašymo duomenų apdorojimo konkursą. Jis naudojo perfokortas . Kiekvienos jų dvylikoje eilių buvo galima pramušti po 20 skylučių , apibūdinančių tam tikrus asmens duomenis . Skaitant perfokortas ,pro jos skylutes pralysdavo metaliniai strypeliai, kurie liesdavo į vonelę supiltą gyvsidabrį . Strypeliams kaskart prisilietus, buvo sužadinama elektros srovė ir atitinkamas skaitiklis padidinamas vienetu . Holerito tabuliatorius tapo pirmąja skaičiavimo mašina, veikiančia ne mechaniniu procesų pagrindu. Ji pasirodė esanti labai efektyvi, ir tai leido įsteigti firmą, gaminančią tokius tabuliatorius . Nuo 1924 metų iki dabar ji vadinasi IBM (Internacional Business Machines) . 1934 metais Cūzė ėmė kurti universalią skaičiavimo mašiną . Paeksperimentavęs su dešimtaine skaičiavimo sistema, Cūzė vis dėlto pasirinko dvejetainę. 1936m. sukūrė skaičiavimo mašiną Z-1, kurioje buvo pritaikyti Bulio algebros principai (leidžią atlikti elementarius veiksmus su dvejetainiais skaičiais). Vėlesniame modelyje Z-2 vietoj mechaninių jungiklių jis panaudojo elektromechanines rėles, o informacijai įvesti pritaikė fotojuostą . 1944m. IBM firma pagamino gana galingą kompiuterį “Mark-1”, turintį apie 750 tukst.detalių . 1943m. pab. Anglijoje ėmė veikti didelė skaičiavimo mašina “Colossus-1”, skirta vokiečių šifrogramoms dešifruoti. 1945m. Amerikiečių inžinierius Džonas Moučlis ( Mauchly ) ir fizikas Prosperas Ekertas ( Eckert ) Pensilvanijos universitete sukonstravo elektroninę mašiną, skirtą balistikos (artilerijos) uždaviniams spręsti. Tai buvo ENIAC – Elektronic Numerical Intergrator, Analyser and Calculator (elektroninis skaitmeninis intergratorius, analizatorius ir skaičiuoklis). 1947m. Pirmą kartą panaudota operacinė sistema ( OS ) – programų rinkinys, leidžiantis automatiškai valdyti skaičiavimo procesą. 1948m. Amerikiečių inžinierius K. Šenonas išleido knygą “Informacijos perdavimo matematinė teorija”. 1952m. Matematikė G. Hoper ( Hopper ) sukūrė pirmąjį kompiliatorių, verčiantį simboline kalba parašytas programas į kompiuterio dvejetainius kodus. 1965m. T. Kurcas ( Kurtz ) ir Džonas Kemenis ( Kemeny) sukūrė paprastą programavimo kalbą Beisiką ( BASIC – Begginer’s All – purpose Symbolic Instruction Code ). 1976m. JAV sukurtas pirmasis asmeninis kompiuteris APPLE. Japonijoje ir JAV pradėti kurti elektroniniai žodynai. 1979– 1980 m. IBM firma pagamino pirmąjį asmeninį kompiuterį IBM PC. Kompiuterių tobulėjimo procesus galima būtų suskirstyti į kartas: 1 karta (1950m. ENIAC , EDSAC )-didelių matmenų ,menko patikimumo, galingų aušinimo įrenginių reikalaujančios ,todėl neekonomiškos lempinės mašinos. Jose pradėta naudoti programinė įranga ,saugoma mašinos atmintyje,pvz:operacinė sistema. Programuojama mašininiais kodais. Darbo greitis iki kelių dešimčių tūkst. operacijų per sekundę (op./s.) . 2 karta (1960m. IBM 1401)-tranzistorinės, patikimos, ekonomiškos, nedidelės mašinos. Išorinė atmintis realizuota magnetiniuose diskuose, informacijai išvesti panaudoti displėjai. Programuojama algoritminėmis kalbomis. Darbo greitis –iki 1 milij. Op./s. 3 karta (1964-1965m. IBM S/360 ,B2500)-mašinos , kuriose naudojamos mikroschemos, sukurtas pirmasis mikroprocesorius “Intel 4004” ,mikrokompiuteris PDP-8 ,pirmasis asmeninis kompiuteris "K“nbak" ” Buvo sukurtas grafinis manipuliatorius – pelė, darbo greitis-iki šimtų milij. op./s. 4 karta (1980m. CRAY1)- kompiuteriuose naudojamos didžiosios ir superdidžiosios integrinės mikroschemos, atsiranda globalieji telefoniniai ir kosminio ryšio kompiuterių tinklai, kompiuteriuose naudojami optiniai kompaktiniai diskai (CD-ROM) bei jų pagrindu sukurtos daugialypėsterpės –multimedija . 5karta (1990m. bendras JAV ir Japonijos projektas)-nauja architektūra, kuri pereina prie duomenų srauto principo ,manipuliuojančio su daugiau nei 500 lygiagrečiai veikiančių procesorių;labai aukšto lygio programavimo kalbų naudojimas; bendravimas operatoriaus kalba, darbo greitis didesnis nei 1 mlrd. op./s. Pramoninių asmeninių kompiuterių istorija prasidėjo 1971m. , kai du amerikieciai Džobsas ir Vozniakas garaže surinko kompiuterį , kurį pavadino “Apple” .Vaikinai įkūrė firmą , ir jau 1976m. rinkoje pasirodė pirmasis pramoninis asmeninio kompiuterio variantas “Apple-2” . populiariausi yra IBM Pcasmeniniai kompiuteriai .1981m. išleido asmeninį kompiuterį IBM PC ,kuris ir tapo pirmuoju populiariausiu profesiniu asmeniniu kompiuteriu . Pletojantis mokslui ir technikai , firmos IBM pirmtaką PC keitė kiti , tobulesni , modeliai:IBM PC/XT ,kuriame pirmą kartą įmontuotas kietasis 10MB atminties diskas ;IBM PC/AT, PS/2serijos modeliai 30 , 60 , 70 , 80 . Nuo 1993m. gaminamas kompiuteris su “Pentium”procesoriumi (AT/586).Pentiumsugeba vienu metu vykdyti keletą instrukcijų . Juos lengva sujungti lygiagrečiam darbui . 1995m.INTEL jau gamino Pentium ir Pentium Pro ,sudarytą iš maždaug 5,5 milijono tranzistorių ir turintįdviejų lugių vidinę spartinančiąją atmintį . Lietuvoje kompiuteriai pasirodė baigiantis šeštąjam dešimtmečiui . Jie buvolempiniai labai dideli ,nepatikimi ,be to sudėtinga ir brangi jų eksplotacija . 1954-1958m. Vilniauselektros skaitiklių gamykla gamino pirmąsias skaičiavimo mašinėles “Vilnius” su elektromagnetinėmis rėlėmis , 1963m. Vilniaus universitete ir Kauno politechnikos institute ėmė veikti kompiuteriai “Minsk-14” ,o nuo 1971m. –“Minsk-22” . 1964 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus kompiuterius “Rūta” . Vieni pirmųjų kompiuterius pradėjo naudoti mokymo tikslams 13 Šiaulių vidurinės mokytojai . 1986m. “Nuklonas “ pradėjo gaminti buitinius ir mokyklinius mikrokompiuterius BK 0010Š.Tais pačiais metais Kauno politechnikos institute kartu su Kauno radijo matavimų technikos MTI mokslininkais sukurtas pirmasis originalus lietuviškas asmeninis kompiuteris “Santaka” . Šiuo metu galima nusipirkti įvairių kompiuterių .Pagal dydį kompiuteriai skirstomi į kišeninius , nešiojamuosius ir stalinius arba kabinetinius . Kišeniniaikompiuteriai paprastai naudojami kokiai nors vienai programai vykdyti . Pvz. ,vieni kišeniniai kompiuteriai turi skaičiuotuvus su grafikų braižymo primonėmis ,kiti užrašų knygutės ar žodynelis . Nešiojamieji ir staliniai kompiuteriai išesmės skirisi vieni nuo kitų kaina ir displėjais (nešiojamųjų –plokščias , stalinių – vamzdinis ). Tobulinant dizainą , pastarasis skirtumas nyksta , tik lieka kainos skirtumas. Tačiau didžiausią perversmą ryšių technologijose padarė Interneto atsiradimas. Kad ir kaip keista, bet jis buvo kurtas ne tokiems tikslams kaip dabar naudojamas. JAV reikėjo patikimos kompiuterinės sistemos, kuri išliktų gyvybinga net branduolinio smūgio atveju, kai sunaikinus vieną valdymo centrą, jo valdymą perimtų kitas ir t.t. Tokia sistema įgavo pirmąjį veikiantį pavidalą 1969 m. ir vadinosi Arpanetas. 1971 m. per kompiuterių tinklą buvo pasiųsta pirmoji elektroninio pašto žinutė. Po poros metų R. Metkalfas sukūrė technologiją Elthernet, skirtą palaikyti ryšiui tarp atskirų kompiuterių, ir sukonstravo pirmąsias tinklo kortas. Vėliau, praėjus didžiausiam karo pavojui, rinkos jėgos išstūmė šią sistemą iš vyriausybės glėbio. Tačiau ji, kaip pagrindinis Interneto kamienas, veikė tik iki 1990m. Specialaus tinklinio protokolo TCP/IP sukūrimas žymi, jog atsirado Internetas. Tais pačiais 1990m. Šveicarijoje buvo sukurtas WWW (pasaulinio voratinklio) prototipas. Prasidėjo masinis Interneto serverių augimas. WWW dokumentai gali būti įvairiausių formų: tekstas, grafika, vaizdas (video), garsas (audio). Internetas stumia gyvenimą už senų fizikinių laiko ir erdvės ribų, įgalina klajoti po pasaulį neišeinant iš namų, susipažinti su naujais žmonėmis, keistis mokslinių tyrimų rezultatais su kolegomis visame pasaulyje, skaityti ką tik pasirodžiusius straipsnius ir t.t. Dešimtys milijardų skaičiais užkoduotų žodžių kasdien cirkuliuoja Internete. Informacinės technologijos plinta ir tobulėja neregėtu greičiu. Bet kokią informaciją galima paskleisti po pasaulį per dieną. Niekas nežino kokie ryšių tinklai seks po Interneto. Kiekvieną šimtmetį žmonės gaudavo vis daugiau informacijos. Prieš atsirandant raštui, žmonės pasitikėjo tik atmintimi. Prieš atsirandant telefonui, žmonės jautė malonumą rašyti laiškus ir juos gauti. Prieš atsirandant televizoriams ir kompiuteriams, žmonės daugiau bendravo, buvo glaudesni šeimos ir kaimynų santykiai. Televizija pririšo žmones prie namų, izoliavo vienus nuo kitų. . Jau dabar kai kurie geriau pažįsta televizijos serialų žvaigždes nei savo kaimynus. Užuot tiesiogiai pareiškę užuojautą nelaimės atveju, žmonės tai daro per laikraščius, o kitose šalyse – elektroniniu paštu ar faksu. Išvados Taigi visi matome kaip sparčiai šiuo metu plinta informacinės technologijos. Nuo pirmųjų raštų, rašytų ant papiruso, iki spausdinimo mašinos išradimo praėjo net 3400 metų. O dabar viskas tobulėja milžinišku greičiu. Todėl XXI amžius tikriausiai bus kompiuterių ir ryšių, informacinių technologijų revoliucijų amžius. Mes prie to artėjame ir sunku įsivaizduoti, kur ateinančios informacinės technologijos mus nuves.

Informatika  Referatai   (16,64 kB)

Informacijos gauname paprasčiausiai kalbėdamiesi su draugais, žiūrėdami televizorių, skaitydami, ją teikiame kitiems išsakydami savo samprotavimus, aptardami įvykius, rašydami laiškus ar žinutes. Net žvilgsnis pro langą mums suteikia tam tikros informacijos. Apibrėžti informacijos sąvoką nėra lengva. Pirmiausia todėl, kad ji abstrakti, pirminė, vartojama daugėliui kitų savokų apibūdinti. Antra, informacijos turinys daugiareikšmis, įgyjantis įvairiausių prasmių. INFORMACIJA – tai žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžių arba žiniasklaidos priemonėmis: perspaudą, radiją, televiziją, kiną, kompiuterių tinklus. Ji kilusi iš lotynų kalbos žodžio informatio , reiškiančio “iškaiškinimmas, pranešimas, pavaizdavimas”. Šitaip informacija nusakoma daugėlyje populiarių knygų, enciklopedijų. Tai konkretesnė apibrėžtis, ji pabrėžia žmogaus atliekamą intelektinį darbą – žinių skleidimą. Informacija apibrėžiama per žinias, tačiau informacija nėra visiškai tas pats, kas ir žinios. Kompiuteriuose saugomą ir apdorojamą informaciją vadiname duomenimis. Svarbi sąvoka – informacijos vertė. Ji priklauso nuo žmogaus požiūrio, t.y. esti subjektyvi: kas vienam atrodo labai svarbu, kitam tai gali būti nereikšminga. Žmogus informacijos vertę sieja su įgyjamu naujų žinių kiekiu. Vertiname tokią informaciją, kuri sako ką nors nauja, dar mums nežinoma, kai ji pradeda spręsti iškilusius klausimus, problemas. Informacija – sudėtingas pasaulio reiškinys. Labiausiai mums rūpi klausimas, iš kur gauti informacijos, kaip ją atrinkti, pertvarkyti, panaudoti, kaip perteikti, paskleisti kitiems. Taigi, mus domina atkyvi informacija, -tokia, kuri atsiranda bendraujant ir kuri reikalinga žmonių ryšiams palaikyti. Informacija ir komunikacija – du neatsiejami dalykai, glūdintys pačioje gyvenimo ir viso pasaulio egzistencijos esmėje. Kiekvienas individas sąveikauja su aplinka, o kiekviena sąveika tam tikru požiūriu yra individų ryšys bei keitimasis informacija. Ryšiai tarp žmonių turi ypatingą prasmę ir nusakomi komunikacijos sąvoka. Kadangi informacija įvairi, tai ir jos savybių gali būti labai daug. Būdingiausios: 1. Informacijos pokyčiai ( senėjimas, nuvertėjimas ) laikui bėgant. 2. Informacijai netinka adityvumo ( sudėties ) principas, t.y. jei gauname tą pačią informaciją iš dviejų šaltinių, jos nebus dvigubai daugiau. 3. Informacijai netinka komutatyvumo ( perstatymo ) principas, t.y. jei apdorojame informaciją A, o paskui – informaciją B, tai gauti rezultatai gali nesutapti su rezultatais, gautais, jei pirma apdorotume informaciją B, po to – A. 4. Informacijos turinys nepriklauso nuo jos saugojimo būdų (laikmenų ), taip pat nuo pateikimo formos. Informacija gyvuoja pagal tam tikrus dėsnius – esminius sąryšius, glaudžiai susijusius su informacijos savybėmis. Dažniausiai kalbama apie tris dėsnius: informacijos kiekio augimą, senėjimą ir sklaidą. Informacija sparčiai gausėja. Kasdien pasaulyje išleidžiami tūkstančiai laikraščių, žurnalų, knygų, per radiją, televiziją nuolat transliuojamos žinios, įvykių apžvalgos, kompiuterių tinklais siunčiami laiškai, vyksta diskusijos. Informacija sensta: ji atsiranda, būna ir pranyksta. Dažnai ne visai sunyksta, o tampa bazinėmis žiniomis kitai pakopai. Dauguma žinių bėgant laikui tampa nereikalingos, praranda savo vertę. Tačiau, mokslinei informacijai tai ne visuomet būdinga, - nors prabėgo daug laiko, iki šiol nepaseno nei Archimedo, nei Niutono dėsniai. Informacijos sklaidos dėsnį 1934 metais suformulavo anglų mokslininkas S. Bredfordas. Jis nagrinėjo mokslinę literatūrą ir pastebėjo, kad tik 50% straipsnių, kuriuose aptariamos elektrotechnikos problemos, buvo publikuoti specialiuosiuose tos mokslo šakos žulnaluose. Kiti 25% straipsnių buvo išspausdinti įvairių kitų mokslo šakų žurnaluose, likusieji 25% buvo pateikti daugelyje kitų žurnalų. Paaiškėjo, kad panašiai yra ir su kitomis temomis – informacija išsisklaido, maždaug tik pusė jos paskelbiama toms temoms skirtuose leidiniuose. Mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą, apdorojimą, daugiausia pasitelkus kompiuterį, vadinamas informatika. Terminu “informatika”, pradėtu vartoti prieš trejetą dešimtmečių įvairiose šalyse, buvo įvardytas mokslas, susijęs su informacija. Prancūzijos akademija 1966m. patvirtino terminą “informatique”, kuris atitiko anglišką terminą ”computer science” ( kompiuterių mokslas, tiksliau – skaičiavimai kompiuteriu ) . Vokietijoje apie 1968m. prigijo terminas “Informatik”, nusakantis informacijos tvarkymą panaudojant kompiuterius. Beveik tuo pat metu šį terminą ėmė vartoti rusai ( informatika ), lenkai ( informatyka ), ispanai ( informatica ), italai ( informatica ), austrai ( Informatik ). Lietuvoje informatikos terminas ypač paplito nuo 1986m., kai bendrojo lavinimo mokyklose atsirado toks kursas. Iki tol šį terminą vartojo bibliotekininkai. Lietuvoje dar vartojamas žodis “kompiuterija” – juo apibūdinamas grynai praktinis darbas su kompiuteriu. Tačiau informatikos terminas apima ir teorinį , ir praktinį darbo su informacija pobūdį, taip pat ir kimpiuterių taikymą. Informatikos raida Metai Įvykiai 1945 1947 1948 1952 1965 1976 1979– 1980 1981 1981 1986 1989 1996– 1997 Amerikiečių inžinierius Džonas Moučlis ( Mauchly ) ir fizikas Prosperas Ekertas ( Eckert ) Pensilvanijos universitete sukonstravo elekroninę mašiną, skirtą balistikos (artilerijos ) uždaviniams spręsti. Tai buvo ENIAC – Elektronic Numerical Intergrator, Analyser and Calculator (elektroninis skaitmeninis intergratorius, analizatorius ir skaičiuoklis). Pirmą kartą panaudota operacinė sistema ( OS ) – programų rinkinys, leidžiantis automatiškai valdyti skaičiavimo procesą. Amerikiečių inžinierius K. Šenonas išleido knygą “Informacijos perdavimo matematinė teorija”. Matematikė G. Hoper ( Hopper ) sukūrė pirmąjį kompiliatorių, verčiantį simboline kalba parašytas programas į kompiuterio dvejetainius kodus. T. Kurcas ( Kurtz ) ir Džonas Kemenis ( Kemeny) sukūrė paprastą programavimo kalbą Beisiką ( BASIC – Begginer’s All – purpose Symbolic Instruction Code ). JAV sukurtas pirmasis asmeninis kompiuteris APPLE. Japonijoje ir JAV pradėti kurti elektroniniai žodynai. IBM firma pagamino pirmąjį asmeninį kompiuterį IBM PC. Lietuvoje įkurta neakyvaizdinė Jaunųjų programuotojų mokykla. Informatikos kursas pradėtas mokyti visose Lietuvos mokyklose. Pradėtos organizuoti tarptautinės moksleivių informatikos olimpiados. Lietuvoje vykdomas mokyklų kompiuterizavimo projektas: visos vidurinės mokyklos gauna bent po vieną kompiuterį su išversta į lietuvių kalbą įranga ( OS/2 operacinė sistema ). Informacija klasifikuojama pagal tai,kas, koks šaltinis perduoda informaciją. Šiuo požiūriu skiriamos penkios informacijos rūšys: 1. Elementarioji – tai seniausia ir paprasčiausia informacijos rūšis. 2. Genetinė – sudėtinga informacijos rūšis, kurią tiria atskiras mokslas genetika. 3. Biologinė informacija. Ji reikalinga gyvojo organizmo egzistencijai, išlikimui bei giminės pratęsimui. 4. Semaninė, arba socialinė informacija. Tai informacija, kurią skleidžia bei vartoja žmogus arba visuomenė. 5. Kompiuterinė informacija. Jos šaltinis yra žmogaus sukurtas prietaisas. Ši informacija reikalinga žmogui, jis kuria ją ir ja naudojasi. Pagal tai, kokia informacija saugoma laikmenose ( bet kuri priemonė – materialus daiktas – informacijai saugoti, pvz., knyga, kasetė, diskelis, vaizdajuostė ), kaip ji apdorojama, skiriamos keturios bendriausios rūšys: tekstinė, skaitmeninė, vaizdinė, garsinė. Tekstinę informaciją sudaro įvairiausi tekstai, skaitmeninę – skaičiai, matematinės formulės, vaizdinę – schemos, piešiniai, paveikslai, garsinę – muzikos įrašai, kalbų tekstai, įvairūs natūralūs ar dirbtini garsai. Informacijos šaltiniu vadiname tai, iš ko gauname informacijos. Šie šaltiniai skirstomi į tris bendriausias grupes: 1. Gamtos reiškiniai ( saulės šviesa, miško ošimas, griaustinis ). 2. Informacija, gaunama tiesiai iš žmonių bendravimo, pvz., mokinio ir mokytojo pokalbis. 3. Informacija, gaunama iš dokumento, pvz., skaitant knygą, žiūrint filmą, klausantis radijo įrašo. Informacija įgyja prasmę tik tuomet, kai vartojama: vieni ją perduoda, kiti gauna. Šitaip vyksta informacijos mainai – aktyvus procesas, kuriameturi dalyvauti bent du dalyviai: informacijos siuntėjas ir jos gavėjas. Kad mainai galėtų vykti, tarp siuntėjo ir gavėjo turi būti tam tikra terpė – mainų kanalas. Mainų sąvoka artima komunikacijai, tik pastarosios dalyviai – vien žmonės, o mainuose gali dalyvauti bet kas. Svarbu suvokti, kokie veiksmai gali būti atliekami su informacija. Dažniausiai minimi penki veiksmai – informacijos procesai: kaupimas, saugojimas, apdorojimas, perdavimas, paieška. Visi jie labai reikšmingi visuomenės gyvenime. Kiekvienas jų turi savo istoriją: ilgainiui kito šiame procese naudojamos priemonės ir metodai. Informacija perduodama pranešimu – konkrečia jo išraiška. Pranešimas siunčiamas tam tikru signalu. Jų gali būti įvairiausių: kalba, raštas, šviesa, radijo bangos, elektros srove, o ši – vėl garsu. Pranešimai siunčiami tik tokiais signalais, kuriuos gali priimti gavėjas.perduodami pranešimai koduojami. Kodavimas – tai vienos abėcėlės ženklų keitimas kitos abėcėlės ženklais. Kodavimas reikalingas tam, kad pranešimas būtų perduodamas kuo tiksliau, kad jis būtų kuo mažiau iškraipomas, kad jį suprastų gavėjas ir kad būtų galima persiųsti pasirinktu mainų kanalu. Koduojant dvejetainiais simboliais ( tai aktualu kompiuteriams ), iš n dvejetainių simbolių galima sudaryti 2n skirtingų kombinacijų, t.y. galima užkoduoti abėcėlę, turinčią ne daugiau kaip 2n ženklų. Informacija – abstrakti sąvoka. Tačiau mums rūpiją išmatuoti. Vienas matavimo būdų – nežinojimo mažinimas. Informacijos kiekis, kurį duoda vienas iš dviejų vienodai tikėtinų atsakymų į klausimą, pvz., “taip” arba ”ne”, vadinamas bitu. Jis taip pat yra kompiuterio mažiausias matavimo vienetas. Aštuoni bitai subaro vieną baitą. Kompiuteris gali būti puikus žmogaus pagalbininkas kaupiant, saugojant, apdorojant, perduodant ar ieškant informacijos. Tačiau ir patiems reikia išsiugdyti tam tikrus darbo su informacija įgūdžius:atskirti esminę informaciją nuo perkeltinės, greitai ją įvertinti, mokėti naudotis įvairiomis informacinės technilogijos priemonėmis. Kompiuteryje esančią bei juo apdorojamą informaciją įprasta vadinti duomenimis. Sakoma, kad į kompiuterį įvedame ir iš jo gauname duomenis, o ne informaciją, nes kompiuteryje informacija susijusi su konkrečiu vaizdavimu – kodavimu. Vadinasi, konkretesniems dalykams išreikšti vartojame duomenų sąvoką, abstraktesnius – vadinti INFORMACIJA.

Informatika  Referatai   (11,23 kB)

Introduction Enduring several border changes, Soviet deportations, a massacre of its Jewish population, and German and Polish repatriations during and after World War II, Lithuania has maintained a fairly stable percentage of ethnic Lithuanians (from 79.3% in 1959 to 83.5% in 2002). Lithuania's citizenship law and the Constitution meet international and OSCE standards, guaranteeing universal human and civil rights. In Lithuania like in other East and Central European countries, the demographic development during the last 10 years has been highly specific. During the last 10 years (1997-2007) Lithuania has lost 7.5% of its population. During every of these years, the number of emigrants exceeded the number immigrating and the number of deaths exceeded the births. At the start of year 2004, Lithuania’s population numbered 3,445,900. The population losses are only partially offset by immigrants, principally from Russia, Belarus and Ukraine. In 1992 – 1998, population of Lithuania dropped by 45 000 reaching 3 702 000 in early 1999. During this period emigration was responsible for the decrease by 40 700 people. The average of people per 1 square kilometer is 51.8 (2007). The highest population per 1 square km. is in centre of republic – it reaches 50 or more. Also in West and in Vilnius municipality same situation. In East population reaches less or more than 20 people. Population by sex and age Since the early 1990s, the new trends of all demographic processes – fertility, mortality, and migration – have significantly altered the age structure of the population. Since 1992, the proportion of elderly people has been clearly on the rise. During 1992–1999, the share of population aged 65 and over increased from 11.3% to 13.4%, while the share of children aged 0–14 dropped from 22.6% to 19.8%. The 15–64 age group experienced minor changes over the period, and in 1999, comprised 67% Due to the country’s swift industrialization and urbanization, the demographic transition had been proceeding at a high speed culminating in its final stage, and had resulted in a rapid population ageing. From the table we can see that in 2006 were more people than in 2007. It depends of people emigration and less immigration. Also we can see that always it was more females than males. In total, males - ~158 0000 females - ~180 0000. Population by ethnic groups During the Soviet period Lithuania, in contrast to the neighboring Baltic countries, preserved its ethnic homogeneity. According to 1989 census data, shortly before the regaining of independence, Lithuanians constituted 79.6%, Russians 9.4% and Poles 7.0% of the population. The emigration of Slavic population, notably Russians, to the East, of the Jewish population to the West, and return of Lithuanians from the former USSR in the early 1990s have further increased the share of ethnic Lithuanians, who accounted for 81.6% of the total population at the beginning of 1997. Among the Baltic States, Lithuania has the most homogeneous population. According to the census conducted in 2001, 83.45% of the population identified themselves as Lithuanians, 6.74% as Poles, 6.31% as Russians, 1.23% as Belarusian's, and 2.27% as members of other ethnic groups. Such a high percentage of ethnic Lithuanians might be influenced by the fact that in the early 1990s, the newly established government of Lithuania decided to grant citizenship to anyone who lived in Lithuania and who wished to have Lithuanian citizenship. Thus a number of people might have been assimilated

Geografija  Referatai   (11,86 kB)

Introduction Enduring several border changes, Soviet deportations, a massacre of its Jewish population, and German and Polish repatriations during and after World War II, Lithuania has maintained a fairly stable percentage of ethnic Lithuanians (from 79.3% in 1959 to 83.5% in 2002). Lithuania's citizenship law and the Constitution meet international and OSCE standards, guaranteeing universal human and civil rights. In Lithuania like in other East and Central European countries, the demographic development during the last 10 years has been highly specific. During the last 10 years (1997-2007) Lithuania has lost 7.5% of its population. During every of these years, the number of emigrants exceeded the number immigrating and the number of deaths exceeded the births. At the start of year 2004, Lithuania's population numbered 3,445,900. The population losses are only partially offset by immigrants, principally from Russia, Belarus and Ukraine. Population by age and sex Since the early 1990s, the new trends of all demographic processes – fertility, mortality, and migration – have significantly altered the age structure of the population. Since 1992, the proportion of elderly people has been clearly on the rise. During 1992–1999, the share of population aged 65 and over increased from 11.3% to 13.4%, while the share of children aged 0–14 dropped from 22.6% to 19.8%. The 15–64 age group experienced minor changes over the period, and in 1999, comprised 67%

Geografija  Pateiktys   (391,83 kB)

Nipponia nippon Endangered Until the late 1800s, this ibis nested over a huge area of mainland Asia and Japan. With the cutting of pine woodlands, where it nested, and the use of pesticides in rice paddies and marshlands, which were its feeding grounds, the bird's numbers declined drastically. It is now designated in Japan as a Special Bird for Protection, and in Korea as National Treasure No. 198. It also has full legal protection in the former USSR. Currently, there are about 40 birds in the wild which survive in South Shaanxi, China. The Sacred Ibis (Threskiornis aethiopicus) is a species of wading bird of the ibis family, Threskiornithidae, which breeds in sub-Saharan Africa, SE Iraq and formerly in Egypt, where it was venerated and often mummified as a symbol of the god Thoth. It has also been introduced into France, Italy, Spain, United States (S.Florida) and Australia. The bird nests in tree colonies, often with other large wading birds such as herons. It builds a stick nest often in a Baobab and lays 2-3 eggs. The Sacred Ibis occurs in marshy wetlands and mud flats, both inland and on the coast. It will also visit cultivation and rubbish dumps. It feeds on various fish, frogs and other water creatures, as well as insects. An adult individual is 68 cm long with all-white body plumage apart from dark plumes on the rump. The bald head and neck, thick curved bill and legs are black. The white wings show a black rear border in flight. Sexes are similar, but juveniles have dirty white plumage, a smaller bill and some feathering on the neck. This bird is usually silent, but occasionally makes some croaking noises. The introduced and rapidly growing populations in southern Europe are seen as a potential problem, since these large predators can devastate breeding colonies of species such as terns. They also compete successfully for nest sites with Cattle and Little Egrets. The adaptable Ibises supplement their diet by feeding at rubbish tips, which helps them to survive the winter in these temperate regions. The Sacred Ibis is one of the species to which the Agreement on the Conservation of African-Eurasian Migratory Waterbirds (AEWA) applies.

Biologija  Pateiktys   (1,49 MB)

Introduction Companies that earn a profit can do one of three things: pay that profit out to shareholders, reinvest it in the business through expansion, debt reduction or share repurchases, or both. When a portion of the profit is paid out to shareholders, the payment is known as a dividend.(http://beginnersinvest.about.com/od/dividendsdrips1/a/aa040904.htm) In English Wikipedia is written that dividends are payments made by a corporation to its shareholder members. It is the portion of corporate profits paid out to stockholders. (http://en.wikipedia.org/wiki/Dividend) Then you want to make a financial decision, you have to look at dividend policy and what rise it will make to ceiling‘s stock‘s value, and, how it will suit shareholders needs. A company's dividend policy is the company's usual practice when deciding how big a dividend payment to make. Dividend policy may be explicitly stated, or investors may infer it from the dividend payments a company has made in the past. If a company states a dividend policy it usually takes the form of a target pay-out ratio. If a company has not stated a dividend policy then investors will infer it. (http://moneyterms.co.uk/dividend-policy/). Work purpose: In this work we will try to look over what is dividend, dividends types and dividend policy. Work tasks: • Understand what is dividend and find out dividends types; • Find out what are dividend paying methods; • Find out what is dividend policy and find out its types; • Establish basic dividend policy theoretical propositions, their differences; • Look over what dividend policy types are used in practical. . 2. Types of dividends "Money For Nothing" is not only the title of a song by Dire Straits in the '80s, but also the feeling many investors get when they receive a dividend. All you have to do is buy shares in the right company and you'll receive some of its earnings. ( http://www.investopedia.com/articles/stocks/07/dividend_implications.asp ). Dividends can be payed in cash or stock. 2.1. Cash In the majority of cases dividends are issued on a cash basis. For example, if a shareholder holds 1,000 shares and the per share dividend is $1, the investor will receive a check for $1,000 (http://www.mysmp.com/fundamental-analysis/dividends.html). In Investopedia is written that a cash dividend is a payment made by a company out of its earnings to investors in the form of cash (check or electronic transfer). This transfers economic value from the company to the shareholders instead of the company using the money for operations. Cash dividends is that receivers of cash dividends must pay tax on the value of the distribution, lowering its final value. Cash dividends are beneficial, however, in that they provide shareholders with regular income on their investment along with exposure to capital appreciation. (http://www.investopedia.com/ask/answers/05/stockcashdividend.asp). English Wikipedia gives such a definicion of cash dividends : are those paid out in the form of a check. Such dividends are a form of investment income and are usually taxable to the recipient in the year they are paid. This is the most common method of sharing corporate profits with the shareholders of the company. For each share owned, a declared amount of money is distributed. Thus, if a person owns 100 shares and the cash dividend is $0.50 per share, the person will be issued a check for 50 dollars. (http://en.wikipedia.org/wiki/Dividend).

Ekonomika  Referatai   (28,85 kB)

Interest in wildlife was an important part of the conservation movement of the late 19th century. Although wildlife did not have the economic importance of other resources such as timber, forage, and water, nor did it capture the public's attention as much as efforts to preserve scenic waterfalls or geysers, wildlife (especially big game) was perhaps the most endangered resource of that period. Buffalo, deer, and elk were almost eliminated from the West and predator species (wolf, bear, and cougars) were becoming rare. Upperclass reformers such as George Bird Grinnell, founder of Field and Stream magazine, and Theodore Roosevelt, a co-founder of the Boone and Crockett Club, were alarmed by the fate of big game in the Western States. When Roosevelt sponsored Gifford Pinchot for membership in the club, Pinchot was able to expand the notion of forest conservation to embrace the cause of big game protection. Yet, when the newly created Federal forest reserves were transferred from the Department of the Interior to the Department of Agriculture in 1905, Gifford Pinchot as head of the Forest Services apparently did not see much of a relationship between national forest administration and wildlife. His emphasis on timber resources set the future tone of the agency. Moreover, the agency had to be cautious about regulating game animals and birds on the forest reserves (which were renamed national forests in 1907), for fear of trampling States' rights and giving its western critics reason to disband the reserves. The policy of the Forest Service was to "cooperate with the game wardens of the State or Territory in which they serve ..." according to the first book of directives issued by the agency in 1905 (The Use Book). Two years later, a provision in the Agricultural Appropriations Act of 1907 made it a law that "hereafter officials of the Forest Service shall, in all ways that are practicable, aid in the enforcement of the laws of the States or Territories with regard to ... the protection of fish and game."

Anglų kalba  Rašiniai   (107,11 kB)

Start of ISM The predecessor of ISM was the Business Training Centre, a well-known executive training institution in Lithuania. It was founded in 1995 by the Norwegian School of Management BI and Kaunas University of Technology. ISM University of Management and Economics was established in Kaunas in 1999 as the first privately owned institution of management education in Lithuania. The main founders of ISM are the Norwegian School of Management BI, the largest business school in Europe, and the Innovation Norway (former Norwegian Industrial and Regional Development Fund). ISM today • Campuses in Vilnius and Kaunas • More than 1700 students • International Quality Accreditation (IQA) • European Credit Transfer Label (ECTS label) • ISM Bachelor and Master Business and Management programmes have been accredited and awarded the highest assessment by the team of international experts invited by the Centre for Quality Assessment in Higher Education. • All levels of university studies: doctoral, executive education and training, graduate, undergraduate • 2 research departments – Department of Intellectual Capital and Business Competence and Department of Organisational Economics and Strategy • Professors from across the globe • Exchange programmes with universities in more than 20 different countries KAUNAS UNIVERSITY OF MEDICINE Kaunas University of Medicine is the largest institution of medical education and training in Lithuania. Its history goes back to 1919, when by the decision of Kaunas Medical Society the Higher Medical Courses had been established, which developed into the Faculty of Medicine of Kaunas University in 1922. Later on in 1950 the of Medicine was transformed into Kaunas Medical Institute, which in turn was reorganized into Kaunas Medical Academy in 1989. In 1998 Kaunas Medical Academy by the decision of Lithuanian Parliament was renamed in to Kaunas University of Medicine. Kaunas University of Medicine is an autonomous university type medical institution finansed by the State. The governing body of the Academy is the Academic Council, the executive function being assigned to the Rectorate. Kaunas University of Medicine has 5 faculties: the Faculty of Medicine, the Faculty of Stomatology, the Faculty of Pharmacy, the Faculty of Nursing, the Faculty of Public Health.

Anglų kalba  Referatai   (295,9 kB)

Lietuviškas maistas: tradicijų ir pokyčių sankryžoje Petras Rimantas Venskutonis Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, Maisto produktų technologijos katedros vedėjas. Gimė 1953 m. Kaišiadoryse. Maisto produktų inžinieriaus technologo specialybę įgijo KTU 1976 m., Kijevo maisto pramonės institute apsigynė disertaciją 1986 m. Mokslinio darbo sritis  natūralių maisto priedų chemija ir technologija. Paskelbė per 200 mokslinių darbų. Tradicinis maistas, nacionaliniai mitybos ypatumai yra būdingi kiekvienai pasaulio valstybei, tautai ar netgi etninei grupei. Iš kitos pusės, sparčios globalizacijos, ekonominės integracijos ir gyventojų migracijos sąlygomis maistas bei mitybos įpročiai kinta. Karu su tradiciniais nacionaliniais maisto apibūdinimais vartotojų lūpose vis dažniau skamba tokie terminai, kaip “greitas maistas”, “hamburgeris”, ”pica”, “traškučiai” ir kt. Tokiems pokyčiams poveikį taip pat turi didelį mokslo ir technologijų vystymasis, žemės ūkio ir maisto pramonės industrializavimas, prekybos geografijos išsiplėtimas. Kokie pagrindiniai tradicinio lietuviško maisto atributai? Tai  tikriausiai, natūralumas, geras (pilnas, natūralus) skonis ir aromatas, labai ribotas maisto priedų naudojimas. Visi šie atributai kuria teigiamą lietuviškų maisto produktų įvaizdį. Atkūrus nepriklausomybę 1991 m., vyko spartūs pokyčiai. “Geležinės sienos” likvidavimas ir spartus integravimasis į Europos erdvę yra bene svarbiausi tokių pokyčių veiksniai. Vis tik, šiuo metu dar galime tvirtinti, kad Lietuvoje tebegaminami tradiciniai lietuviški maisto produktai. Ypač tai pasakytina apie tradicinius duonos, mėsos ir pieno gaminius. Per pastarąjį dešimtmetį vyko tiek teigiami, tiek ir neigiami maisto gamybos ir vartojimo pokyčiai. Žymiai pagerėjo padėtis maisto saugos valdymo ir užtikrinimo srityje, įdiegiamos šiuolaikiškos technologijos, plečiasi eksportas į vakarų valstybes. Vienas iš pagrindinių tradicinio lietuviškojo maisto natūralumo priešų yra įvairūs ekonominiai veiksniai. Naudojant vien tradicines, natūralias žaliavas gana sunku konkuruoti laisvojoje rinkoje, nes tokios žaliavos yra dažniausia brangios. Todėl, ypač mėsos gaminių sudėtyje, vis daugiau naudojama pigesnių netradicinių žaliavų (sojų produktų, kitos kilmės baltymų koncentratų) bei sintetinių maisto priedų (fosfatų, nitritų ir kt.). Apibendrinat galima teigti, kad Lietuvoje vyksta sudėtingi žemės ūkio, maisto pramonės, viešojo maitinimo ir mitybos pokyčiai. Reikia pripažinti, kad jie nėra tradicinio lietuviško maisto naudai. Ar lietuviškas maistas visiškai praras savo pozicijas? Parodys ateitis. Reikia tikėtis, kad geroji lietuviško maisto tradicija visada turės savo pozicijas ne tik Lietuvoje, bet ir išsikovos tam tikrą nišą ir kitose valstybėse. Lithuanian food: on the crossroad of traditions and changes Petras Rimantas Venskutonis Professor of Kaunas University of Technology (KTU), Head of Department of Food Technology. Born in 1953 in Kaišiadorys. Diploma of Food Engineer obtained in 1976 from KTU, PhD in 1986 from Kiev Institute of Food Industry. Research area  chemistry and technology of natural food additives. Published more that 200 research papers. Traditional food, national dietary habits are characteristic to every country, nationality or even ethnic group. On the other hand, under conditions of a rapid globalization, economical integration and migration of the population food and nutrition undergo considerable changes. Together with traditional national food attributes more and more frequently consumers use in their everyday life such terms as “fast food”, “hamburger”, “pizza”, “chips”, etc. Development of science and technology, industrialization of agriculture and food production, expansion or trade geography also cause quite rapid changes in food production and dietary habits of the population. The above-mentioned processes are also characteristic to Lithuania which has had deep national food and dietary traditions. The influence increased after reestablishment of independence in 1991. Abolishment of “iron curtain” and integration into the EU are the most important factors for all these changes. What are the most characteristic features of the Lithuanian food? Most likely, it is “naturalness”, good flavor, and limited use of food additives. Both, positive and negative changes can be observed in food production and dietary habits in Lithuania. Improvements in hygienic conditions, application of modern equipment and technologies, expansion of the market are very positive developments, while the use of non-traditional, often inferior quality raw materials, synthetic food additives can be regarded as a negative side of the story. Anyway, in the course of unavoidable changes it can be expected that good traditions of Lithuanian food will be preserved inside the country and moreover will find their niche in other places of the world.

Anglų kalba  Rašiniai   (5,48 kB)

• Good things come in small packages. Here's a trick for staying satisfied without consuming large portions: Chop high-calorie foods like cheese and chocolate into smaller pieces. It will seem like you're getting more than you actually are. • Don't give up dips. If you love creamy dips and sauces, don't cut them out of your diet completely. Just use low-fat sour cream and mayo instead of the full-fat stuff. • Get water-wise. Make a habit of reaching for a glass of water instead of a high-calorie snack. It will help your overall health as well as your waistline. Add some zest with a twist of lemon or lime. • Herb it up. Stock up your spice rack, and start growing a small herb garden in your kitchen window. Spices and herbs add fantastic flavor to foods without adding fat or calories. • Slim down your soup. Make a big batch of soup and refrigerate it before you eat it. As it cools, the fat will rise to the top. Skim it off the surface for reduced fat content. • Doggie-bag that dinner. At restaurants, ask the server to put half your entrée in a doggie bag before bringing it to your table. Putting the food away before you start your meal will help you practice portion control. • Listen to your cravings. If you're craving something sweet, eat something sweet - just opt for a healthier nosh, like fruit, instead of a high-calorie one. The same goes for crunchy cravings - for example, try air-popped popcorn with soy sauce instead of high-fat tortilla chips. It's just smart substitution! • Ease your way into produce. If you're new to eating lots of fruits and veggies, start slowly. Just add them to the foods you already enjoy. Pile veggies on top of your sandwiches, or add fruit to your cereal. • Look for high-fat hints. Want an easy way to identify high-calorie entrees? Keep an eye out for these words: au gratin, parmigiana, tempura, alfredo, creamy and carbonara, and enjoy them in moderation. • Don't multitask while you eat. If you're working, reading or watching TV while you eat, you won't be paying attention to what's going into your mouth - and you won't be enjoying every bite. Every time you sit down for a meal, sit down. Chew slowly and pay attention to flavors and textures. You'll enjoy your food more and eat less. • Taste something new. Broaden your food repertoire - you may find you like more healthy foods than you knew. Try a new fruit or vegetable (ever had jicama, plantain, bok choy, starfruit or papaya?). • Leave something on your plate at every meal. One bite of bagel, half your sandwich, the bun from your burger. See if you feel satisfied eating just a bit less. • Get to know your portion sizes. It's easy to underestimate how much you're eating. Don't just estimate things - make sure. Ask how much is in a serving, read the fine print on labels, measure your food. And learn portion equivalents: One serving of pasta, for instance, should be around the size of a tennis ball. • Make a healthy substitution. Learn to swap healthier foods for their less-healthful counterparts. Find a substitution that works for you: Use skim milk instead of whole milk; make up a batch of brownie mix with applesauce instead of oil; try a whole-grain bread instead of white. • Bring lunch to work. Packing lunch will help you control your portion sizes. It also provides a good alternative to restaurants and fast-food joints, where making healthy choices every day can be challenging (not to mention expensive). • Have some dessert. You don't have to deny yourself all the time. Have a treat that brings you pleasure, but this time enjoy it guilt-free - be sure you're practicing portion control, and compensate for your indulgence by exercising a little more or by skipping your afternoon snack. • Ask for what you need. Tell your mother-in-law you don't want seconds. Ask your sweetie to stop bringing you chocolates. Speak up for the salad bar when your coworkers are picking a restaurant for lunch. Whatever you need to do to succeed at weight loss, ask for it. Make yourself a priority and assert yourself.

Anglų kalba  Pagalbinė medžiaga   (5,97 kB)

I have a computer as well. I need my computer for doing my homework or just for spending my free time. I use programs such us Microsoft Word, Excel, Win amp, Nero and so on. I spend few hours a day working on a computer. But sometimes (if I have a lot of to do) I spend almost all day working on a computer. If I have free time, sometimes I spend it playing computer games. But it isn’t very often. My favorite computer games are the following: X, X, X and others. It is interesting question about advantages and disadvantages of having a computer at home or at school. The main disadvantage of computers is that staring at a screen for long periods of time can be damaging to eyes, and sitting on a chair for hours at a time is certainly not healthy. Secondly, computers distract from social interactions such as conversation. Also, people can be inclined to become anti-social and stay at home in front of their computers for ages. Finally, the most persuasive argument against the using computers is that more and more are done by computers and less are done by people. That means that not only unemployment is increasing, but people become lazier not even to do anything, but to think as well. However, the advantages of computers are numerous, such us undeniable educational benefits, especially for children. School subjects become more interesting when they are presented on a computer screen. Moreover, computers can be fun with a seemingly endless variety of games which can be played on computers. In addition, computers are valuable to any business, making life easier and saving time by being capable of storing and retrieving vast amounts of information at the touch of button. Furthermore, personal can see as the using of computers increases powers of concentration. To sum it up, I must say that computer is a thing, which helps us to do our life much easier. So it means that we shouldn’t make it more important than our life or friends.

Anglų kalba  Kalbėjimo temos   (3,35 kB)

The Romans were the people from a city called Rome in what is now Italy. Rome was the greatest city of its time. At one time it had nearly one million people living there. About 1,800 years ago Rome was the centre of a big empire. For a long time the Romans believed in many different gods and goddesses.For example like Saturn, Minerva, Mars, Venus, Ceres and so on. They thought they were all part of a family and people told stories or myths about them. Each gods or goddess looked after different people or things. The Romans traded goods throughout their Empire. By importing goods from other countries they raised their standard of living and were able to have many luxuries. They used their network of roads and also waterways to transport goods from one country to another. The Romans imported silver from Great Britain, silk from China, cotton from Egypt and so on. Without trades and businesses, the Romans were lovers of entertainment. People went to one of the big theatres in Rome to watch plays. They went to the Hippodrome to see the chariot racing, too. The Colosseum in Rome could seat up to 50,000 people and was the largest amphitheatre in the Empire. It was here that people gathered to see the fights between gladiators, slaves, prisoners and wild animals like lions. Roman clothes were made of wool, spun into cloth by the women of the family. Later on the richer people had slaves to do this work for them. If you could afford to buy clothes, you could buy linen, cotton or silk, which was brought to Rome from other parts of the Empire. Washing clothes was difficult because the Romans did not have washing machines or soap powder. The Romans did not eat huge meals. Their main food was pottage. Pottage is a kind of thick stew made from wheat, millet or corn. Sometimes they would add cooked meat, offal or a sauce made out of wine. Food for the common people consisted of wheat or barley, olive oil.

Anglų kalba  Rašiniai   (3,87 kB)

The house of my dreams My house would have a large,bright kitchen where i could sit quietly at a wooden table admiring the view of the garden through the window.My living room would be simple,with basic furniture like a long soft sofa and two large armchairs.It would also have a fireplace so i could keep warm on cold windy nights.There would also be several wooden bookcases full of books to keep me company.My bedroom would have a four-poster bed with a white linen bed cover and the walls would be painted a soothing pale blue. It would be a small wooden cottage surrounded by neat green lawn stretching all the way down to a river.There would be colourful flowers gently swaying in the cool breeze and an orchard at the back of the house with trees full of sweet and juicy oranges,apples and pears. If i could choose,I would live in a house just like this with its beautiful natural surroundings and peaceful atmosphere. Imagine waking up to the sound of birds singing in the trees outside and warm sunlight shining through your bedroom window.This is what I dream of when I imagine my ideal house.

Anglų kalba  Rašiniai   (3,33 kB)

The weather in Lithuania is different from the weather in England. England climate is better than Lithuania climate. Why? Because the sea keeps the island warm in winter and makes the air cool in summer. Lithuanian coasts are being bathed by the sea too, but it is only in the west part of the country. The weather changes in England very often and it can‘t be the same kind of weather for a long time. In spring sunshine and showers follow each other. In spring the weather is generally mild but sometimes they get cold days. In Lithuania spring weather is similar but it is rarely raining and sun is shining almost everyday. Summers are not so cold as on the continent and warm days in autumn are beautiful in England. Lithuanian summer is usually very hot. The temperature is above 300 C. In autumn is usually rainning and blowing cold wind. England winter has all sorts of weather. Sometimes it rains and sometimes it snows. It is never so cold in winter as on the continent and there is not much snow. Winter in Lithuania is often cold and there is a lot of snow. Also there is fog and frost. I think weather in boths countries is very similar and it is better than in Australia, Africa or in Antarctica.

Anglų kalba  Rašiniai   (3,02 kB)

I looked at the clock. It was a quarter to twelve. This could not be a visitor at so late an hour. A patient evidently, and possibly an all-night sitting. With a wry face I went out into the hall and opened the door. To my astonishment it was Sherlock Holmes who stood upon my step. "Ah, Watson," said he, "I hoped that I might not be too late to catch you." "My dear fellow, pray come in." "You look surprised, and no wonder! Relieved, too, I fancy! Hum! You still smoke the Arcadia mixture of your bachelor days, then! There's no mistaking that fluffy ash upon your coat. It's easy to tell that you have been accustomed to wear a uniform, Watson. You'll never pass as a pure-bred civilian as long as you keep that habit of carrying your handkerchief in your sleeve. Could you put me up to-night?" "With pleasure." "You told me that you had bachelor quarters for one, and I see that you have no gentleman visitor at present. Your hat-stand proclaims as much." "I shall be delighted if you will stay." "Thank you. I'll fill the vacant peg then. Sorry to see that you've had the British workman in the house. He's a token of evil. Not the drains, I hope?" "No, the gas." "Ah! He has left two nail-marks from his boot upon your linoleum just where the light strikes it. No, thank you, I had some supper at Waterloo, but I'll smoke a pipe with you with pleasure." I handed him my pouch, and he seated himself opposite to me and smoked for some time in silence. I was well aware that nothing but business of importance would have brought him to me at such an hour, so I waited patiently until he should come round to it. "I see that you are professionally rather busy just now," said he, glancing very keenly across at me. "Yes, I've had a busy day," I answered. "It may seem very foolish in your eyes" I added, "but really I don't know how you deduced it."

Anglų kalba  Pagalbinė medžiaga   (27,11 kB)

The second and third had been patiently occupied upon a subject which he had recently made his hobby- the music of the Middle Ages. But when, for the fourth time, after pushing back our chairs from breakfast we saw the greasy, heavy brown swirl still drifting past us and condensing in oily drops upon the window-panes, my comrade's impatient and active nature could endure this drab existence no longer. He paced restlessly about our sitting-room in a fever of suppressed energy, biting his nails, tapping the furniture, and chafing against inaction. "Nothing of interest in the paper, Watson?" he said. I was aware that by anything of interest, Holmes meant anything of criminal interest. There was the news of a revolution, of a possible war, and of an impending change of government; but these did not come within the horizon of my companion. I could see nothing recorded in the shape of crime which was not commonplace and futile. Holmes groaned and resumed his restless meanderings. "The London criminal is certainly a dull fellow," said he in the querulous voice of the sportsman whose game has failed him. "Look out of this window, Watson. See how the figures loom up, are dimly seen, and then blend once more into the cloud-bank. The thief or the murderer could roam London on such a day as the tiger does the jungle, unseen until he pounces, and then evident only to his victim." "There have," said I, "been numerous petty thefts." Holmes snorted his contempt. "This great and sombre stage is set for something more worthy than that," said he. "It is fortunate for this community that I am not a criminal." "It is, indeed!" said I heartily. "Suppose that I were Brooks or Woodhouse, or any of the fifty men who have good reason for taking my life, how long could I survive against my own pursuit? A summons, a bogus appointment, and all would be over. It is well they don't have days of fog in the Latin countries- the countries of assassination. By Jove! here comes something at last to break our dead monotony." It was the maid with a telegram. Holmes tore it open and burst out laughing. "Well, well! What next?" said he. "Brother Mycroft is coming round." "Why not?" I asked. "Why not? It is as if you met a tram-car coming down a country lane. Mycroft has his rails and he runs on them. His Pall Mall lodgings, the Diogenes Club, Whitehall- that is his cycle. Once, and only once, he has been here. What upheaval can possibly have derailed him?" "Does he not explain?" Holmes handed me his brother's telegram. - Must see you over Cadogan West. Coming at once. MYCROFT. - "Cadogan West? I have heard the name." "It recalls nothing to my mind. But that Mycroft should break out in this erratic fashion! A planet might as well leave its orbit. By the way, do you know what Mycroft is?"

Anglų kalba  Pagalbinė medžiaga   (40,63 kB)

Unhealthy stress is called Distress. Distress is unhealthy because it can cause all sorts of health problems such as anxiety attacks or high blood pressure. There are two different kinds of stressors, an internal stressor and an External stressor. An internal stressor is self-generated stress.

Anglų kalba  Kalbėjimo temos   (5,88 kB)

When you get a phone call and other party says ‘’hello’’, often you recognize the voice. Visual impressions, tastes, and smells are also coded in LM. If encoding is proper, in the case we need that information most probably we will be able to use it. 2. Storage. Some information is almost certainly lost from storage, particularly when there is a disruption of the processes that consolidate new memories. The biological locus of consolidation includes the hippocampus and amygdala, brain structures located below the cerebral cortex. Direct evidence of storage loss comes from people who receive electroconvulsive therapy to alleviate severe depresion. In such cases, the patient loses some memory for events that occurred in the months prior to shock, but not for earlier events. These memory losses are unlikely to be due to retrieval failures, because if the shock disrupted retrieval then all memories should be affected,not just the recent ones. 3. Retrieval. Many cases of forgetting from LM result from a loss of access to the information rather than from a loss of the information itself. That is, poor memory often reflects a retrieval failure rather than a storage failure. Trying to retrieve an item from LM is like trying to find a book in a large library. Failure to find the book doesn’t necessarily mean it is not there; you may be looking in the wrong place, or it may simply be misfiled and therefore inaccessible. There are a lot of evidence for retrieval failures. For example, you cannot recall a specific name or date during the exam, and you remember it just after the exam. Another example is ‘’tip-of-the-tongue’’experience in which a particular word lies tantalizingly outside our ability to recall it. We may feel quite tormented until a search of memory finally retrieves the correct word. The better the retrieval cues, the better our memory. Retrieval failures are less likely to happen when the items are organized during encoding and when the context at retrieval is similar to that at encoding. Retrieval processes can also be disrupted by emotional factors. Among the factors that can impair retrieval, the most important is interference. The essence of it: if we associate different items with the same cue, when we retrieve one of the items, the other items may become active and intefere with our recovery of the target. For example, if your friend Dan moves and you finally learn his new phone number, you will find it difficult to retrieve the old number. They interfere.

Anglų kalba  Konspektai   (5,37 kB)

Hormonal control At puberty – roughly ages 11 to 14 – hormone changes produce the bodily changes that serve to distinguish males from females. The general idea is that endocrine glands manufacture hormones (chemical messengers), which travel through the bloodstream to target organs. The basic scheme is simple: by way of hormones, the hypothalamus directs the pituitary, which in turn directs the gonads – the ovaries and the testes. The hormones produced by the gonads – estrogen, progesterone, and androgen – are called sex hormones. These hormones are responsible for the body changes at puberty. In girls, estrogen causes the development of breasts, the changes in the distribution of body fat that results in a more feminine form, and the maturation of the female genitals. In boys, testosterone (a kind of androgen) is responsible for the sudden growth of facial, underarm, and pubic hair; it also causes a deepening of the voice, the development of muscles that lead to a more masculine form, and the growth of the external genitals. In other species, sexual arousal is closely tied to variations in hormonal levels; in humans, however, hormones play less of a role. Neural Control In humans, some of the neural mechanisms involved are at the level of spinal cord. But the organ most responsible for the regulation of sexual arousal and behavior is the brain. Early Experiences Experience has little influence on the mating behavior of lower mammals – inexperienced rats will copulate as efficiently as experienced ones – but it is a major determinant of the sexual behavior of higher mammals. Monkeys raised in partial isolation (in separate wire cages, where they can see other monkeys but cannot have contact with them) are usually unable to copulate at maturity. These monkeys have social or affectional problems: even in nonsexual situations, they are unable to relate to other monkeys. Apparently, normal heterosexual behavior in primates depends also on an affectional bond between two members of the opposite sex. Clinical observations of human infants suggest certain parallels. They develop their first feelings of trust and affection through a loving relationship with the mother. This basic trust is a prerequisite for satisfactory interactions with peers. And affectionate relationship with other youngsters of both sexes lay the groundwork for the intimacy required for the intimacy for sexual relationships among adults. Cultural Influences Unlike that of other primates, human sexual behavior is strongly determined by culture. Every society places some restrictions on sexual behavior. Incest (sexual relations within the family), for example, is prohibited by almost all cultures. Sexual activity among children, homosexuality, masturbation, premarital sex – are permitted in varying degrees by different societies. Although western society is becoming increasingly permissive about premarital sex, men and women still differ in their attitudes toward sex (the majority of women need emotional involvement). Homosexuality Someone is considered homosexual if they are sexually attracted primarily to members of the same sex. Sexual interactions with members of the same sex are not uncommon during childhood, but only a small percentage of people become exclusively homosexual as adults. Extensive interviews with homosexuals suggest that they do not differ from heterosexuals with regard to their identifications with parents of the opposite sex, or with regard to the nature of their first sexual encounter. For exclusive homosexuals, there may be a biological predisposition (hypothesis that homosexuals and heterosexuals may differ with respect to the hormones they were exposed to while still in the womb). EARLY SEXUAL DEVELOPMENT One needs to develop an appropriate gender identity - males need to think of themselves as males, and females as females. This development is quite complex and begins in the womb. Prenatal hormones For the first couple of months after conception, both sexes are identical in appearance. Between 2 and 3 months, a primitive gonad develops into testes (if XY) or into ovaries (if XX). They start producing sex hormones, which then control the development of internal reproduction structures and the external genitals. The critical hormone in genital development is androgen. If enough androgen is produced, the newborn will have male genitals; if there is insufficient androgen, the newborn will have female genitals, even if it is genetically male. After the genitals, androgen begins to masculinize the brain. Hormones versus Environment In cases in which hormonal imbalances result in hermaphrodites (individuals born with both male and female tissue), the assigned label and the sex role in which the individual is raised seem to have greater influence on gender identity than do the individual’s genes and hormones.

Anglų kalba  Kalbėjimo temos   (5,17 kB)

SM is a intermediary (tarpininkas) storage between SeM and LM. One of its functions is in some way to process information and transmit it for further processing and storage. For this first of all is used encoding. Acoustic encoding is very common in SM and for a long time psychologists thought that was the only method of encoding. Evidence of its importance is documented by that show, for example, the letters T and C are more likely to be confused in SM than C and O, even when they are presented visually.Such results suggest that subjects are recoding the visual symbols to acoustic representations, thus explaining why the similar-sounding C and T are more easily confuced than the different-sounding C and O. There is ample evidence of visual and especially semantic encoding in SM as well. One of the most important aspects of SM is its limited capacity. It is 7 ± 2 elements for a wide variety of materials. There is a tremenduous amount of variation of what can be put into each of those seven bits. For example, we can hold seven numbers in our SM, but also7 words, 7 pictures, or sometimes even 7 sentences. In fact, the bits may be made considerably larger through the processes of chunking, by which we combine pieces of information together to allow them to take up less space in working memory. Another important process that occurs in SM is rehearsal, the temporary activation or recycling or information through memory. Rehearsal may be maintenance (holds information in SM long enough for it to be acted upon in some way) or elaborative (nuodugnus) rehearsal (helps transfer information to LM). Elaborative rehearsal relates information to other concepts already in LM and and develops new asociations between these concepts. The explanations offered for forgetting from SM generally cluster around two general phenomena. On the one hand forgetting is said to occur due to decay of the memory trace over time. The other class of explanations uses the consept of interference. Material is forgotten because other material that is similar is some way interferes by replacing or distorting it. Interference may be retroactive, which means it occurs after original leaning. And proactive, when interfering material comes first and hinder the learning of something else later. We use SM when we are thinking about something at the moment, solving problems (in this case information is retrieved from LM to SM). SM plays a role in understanding language. Findings suggest that we have a special memory system for processing language. A patient who has a defective memory span but normal language understanding has an impaired SM but an intact language memory. The special memory for language seems limited to relatively simple sentences. Once sentences become complex SM is brought in for help. When it come sto higher-level language processes like following a conversation or reading a text, SM appears to play a crucial role. When reading for understanding, often we must consciously relate new sentences to some prior material in the text.

Anglų kalba  Kalbėjimo temos   (5,64 kB)

It is clear why people enjoy shopping there. Everything on sale is under one roof, all the goods are displayed so that you can see them easily, and the customers can walk round and choose what they want. The store is divided into departments: clothes, toys, kitchen goods, sporting goods and so on. In some department stores there are escalators to take people to the different floors. In modern stores there are televisions and radios informing customers about things in the stores. There are video cameras installed in order to stop people from stealing things. Music produces the right atmosphere. In a department store you may find a lot of little things that you may want for the house. And if you are going to buy a birthday present for somebody, you may see one or two suitable things as you walk around.

Anglų kalba  Kalbėjimo temos   (2,59 kB)

There is lot of risky things, about which we do not know anything. And of course, we do not worry about it to much. We do not care, that loud noise has influence to color-blindness. We do not know how many harmful material we inhale with polluted air. We do not know what kind of chemical material was used to make ice-cream, which we eat, look so nice. At last, are you sure, that you know all diseases, which threaten to you? We run the risk, this way. Second group of risky things would be risk, about which we know and which we ignore. I am sure, that everybody knows about tabacco and lungs cancer. I am not sure, that everybody cares. It is maybe because these dangerous things, like smoking, crossing street not in pedestrian crossing, eating lot of junk food are quite invisible. If we could see how Tobacco damages our lungs in real-time through microscope - we won’t smoke. If we could see man, who dies in car accident near by us - we won’t cross street not in pedestrian crossing anymore. What can you say about junk food and heart diseases? Sure, they are related. But until you can not see this relationship with the naked eye - you’ll keep eating junk fund and run a risk to die. Third, and of course, most interesting group of dangerous things and actions - things, which we are worried about. We notice them. We are afraid of them. We thing, that we will decrease the level of risk by avoiding them. We discuss about them: what is less risky - plane, car or ship? We thing, that right decision will help us to save our lifes or make them longer. I am sure, that right decision about decreasing level of risk would be very simple. Less thinking about it. Do not make silly things, just less worry about safety, which is related with cars, ships, planes, youth wars in the streets, guns, chemical stuff in air, neutral power stations, falling asteroids, etc. Enjoy life. That’s best decision.

Anglų kalba  Pagalbinė medžiaga   (108,7 kB)

There is lot of risky things, about which we do not know anything. And of course, we do not worry about it to much. We do not care, that loud noise has influence to color-blindness. We do not know how many harmful material we inhale with polluted air. We do not know what kind of chemical material was used to make ice-cream, which we eat, look so nice. At last, are you sure, that you know all diseases, which threaten to you? We run the risk, this way. Second group of risky things would be risk, about which we know and which we ignore. I am sure, that everybody knows about tabacco and lungs cancer. I am not sure, that everybody cares. It is maybe because these dangerous things, like smoking, crossing street not in pedestrian crossing, eating lot of junk food are quite invisible. If we could see how Tobacco damages our lungs in real-time through microscope - we won’t smoke. If we could see man, who dies in car accident near by us - we won’t cross street not in pedestrian crossing anymore. What can you say about junk food and heart diseases? Sure, they are related. But until you can not see this relationship with the naked eye - you’ll keep eating junk fund and run a risk to die. Third, and of course, most interesting group of dangerous things and actions - things, which we are worried about. We notice them. We are afraid of them. We thing, that we will decrease the level of risk by avoiding them. We discuss about them: what is less risky - plane, car or ship? We thing, that right decision will help us to save our lifes or make them longer. I am sure, that right decision about decreasing level of risk would be very simple. Less thinking about it. Do not make silly things, just less worry about safety, which is related with cars, ships, planes, youth wars in the streets, guns, chemical stuff in air, neutral power stations, falling asteroids, etc. Enjoy life. That’s best decision.

Anglų kalba  Kalbėjimo temos   (3,2 kB)

Our telephone company made a survey about mobile phones in Lithuania. There are a lot of different mobile telephone‘s models. Actually it is very difficult to find a family without mobile phones. Here are some opinions: URTE. There are 3 mobile phones called 'Nokia' in her family. Why 'Nokia' ? in her opinion 'Nokia' is the highest quality mobile phone in Lithuania. She used her mobile phone to get in touch with her friends and parents. During the week she spent 7 hours on her mobile phone. LISA. There are 4 mobile phones in Lisa‘s family. Mobile phone is her best friend. During the week she spends 30 hours. She calls her friends, parents, who live in England. TOM. Tomas got a mobile phone as a birthday present, but he uses it not very often. He adores to talk to somebody lively. LUKAS. Lukas used his mobile phone at work. He is a manager. He also calls his friends. He spends 40 hours during a week on his mobile phone. Conclusion: Mobile phones are getting more and more popular in Lithuania. There are a lot of styles, colours mobile phones. Mobile phones have a lot of advantages: • It‘s very comfortable to use them; • You can get information, you need, very quickly; • You can get in touch with people all over the world; • Mobile phones are very fashionable; • New technologies...

Anglų kalba  Rašiniai   (3,18 kB)

Relationships Since long time ago people have known about relationships. At different stages of live we all feel love, anger, jealousy and so on… But we know that in adolescence relationships is one of the most important thing. Being a teenagers has never been easy. Because you usually fall in love for the first time at this age. When you love a boy or a girl, you don’t seem to notice the world around you, so often you forget your lessons or everyday chores. You don’t hear what your parents, friends or teachers say, so they become angry with you. Then you mostly say ‘You don’t understand me…’ When you split up with your boyfriend or girlfriend, you had thought that this relationship would last forever and now it’s over. In this situation teenagers shed tears and regret their action. Also, relationships become difficult between teenagers and parents. Young people always want to go out and come home late at night. Parents don’t trust and often there is a quarrel. Sometimes teenagers choose friends who aren’t very good. And later young people fall victims by this ‘friends’. Then they want to talk with their parents and it helps relationship to get better. So, I think, adolescence is a very difficult time. Teenagers don’t understand their actions and feelings. One moment they can be very friendly, later they can be angry…

Anglų kalba  Rašiniai   (2,66 kB)

There are four members in my family: I, my younger sister, my father and my mother. My father is 41 year old and he‘s working as a driver in Kaunas. I like him very much because he is very funny and communicative person, but also very strict father. My mother is 41 year old too. She is working as a barmen at the local pub. I like her for understanding and warm relationships between us. My little sisters name is Kamilė. She is five years younger than me. Our relationships is not so good as everybody expects, but we both love each other very much despite our neverending battles. We both are studying at the same school. Even if she is not so good at maths as I am, there is a lot of things I like the most of her. Now I am studying at Rukla Jonas Stanislauskas secondary school and graduating twelfth form. Today there is one thought that I can‘t get out of my mind. It is my second step after I graduate school. Today all my advertency is pointed to english lessons that‘s why I want to study philology of english language. This is the most interesting subject I have ever tought. Except that, dancing is one more hobby in my life. I have dreamed about since I was a little girl. Unfortunately my studies take a lot of time from me. But I hope that sometimes there will be an opportunity for me to remember the pleasure of dancing. Few years ago I found that reading books is also very interesting hobby for me. So there is a hope that it could be really interesting way to spend my free time. Some people think that I am self-confident and determined person. But only few of then know that the best features of my character is honesty, sensibility and sincerity. Sometimes I could be very persistent person and it is not always good. Boastful, sluggish and ambitious people are not my favourite type of persons character, so I am trying to keep away from them. That is the way I am :)

Anglų kalba  Rašiniai   (3,83 kB)