Kiaulininkystė Lietuvoje yra viena pagrindinių gyvulininkystės šakų. Bendrame mėsos gamybos balance kiauliena sudaro apie 40 proc., tiek pat suvartojama ir mėsos produktų. Šalyje kiaulių skerdžiama palyginti mažai: 2004 m. – 74 tūkst., 2005–2006 m. – 81 tūkst., 2007 m. – 62 tūkst., 2008 m. – apie 48 tūkst. Europos Sąjungos šalyse skerdžiamų kiaulių skaičius ženkliai skiriasi – Vokietijoje per mėnesį kiaulių paskerdžiama vidutiniškai 3,9 mln., Olandijoje – 1,1 mln., Danijoje – 1,4 mln. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertų duomenimis, pasaulyje kiaulienos gamyba didės. Jos apimtys neatsiejamos nuo technologinių kiaulienos gamybos ir perdirbimo procesų racionalizavimo, siekiant geriausių produkto savybių. Norint gaminti konkurencingus mėsos produktus, būtina ne tik pagerinti žaliavos kokybę, bet ir efektyviai valdyti technologinį procesą.

Inžinerija  Referatai   (32 psl., 808,42 kB)

Tarptautiniuose dokumentuose ir nacionaliniuose teisės šaltiniuose akcentuojama žmogaus teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas. Žmogaus egzistavimo aplinkoje egzistuoja įvairios prigimties pavojingi ir kenksmingi veiksniai, galintys sukelti traumas, sutrikdyti darbingumą arba pakenkti sveikatai. Vienas iš tokių veiksnių – elektra. Todėl elektros inžinerijos ir giminingų specialybių specialistams reikia žinoti apsaugos būdus. Šios disciplinos tikslas supažindinti apsaugos nuo elektros pavojingais ir kenksmingais veiksniais apsaugojimo jų būdais. Pavojingi ir kenksmingi dažniausiai yra elektros įrenginiai ir gamtos reiškiniai.

Darbo ir civilinė sauga  Kita   (31 psl., 108,41 kB)

Vitaminai – Pagal tirpumą vitaminai skirstomi j riebaluose tirpius (A, D, E ir K). Tirpumas suteikia vitaminams daugelį savybių ir lemia, kaip jie įsiurbiami ir transportuojami kraujo apytakoje, kur ir kaip jie kaupiami organizme ir kaip lengvai iš jo pašalinami. Riebaluose tirpūs vitaminai absorbuojami visada pasyviai ir turi būti pernešami maistinių lipidų. Riebaluose tirpūs vitaminai, kaip ir lipidai, gali būti kaupiami riebaliniuose audiniuose, o kadangi jie kaupiami, tai gali pasiekti toksinę koncentraciją. Riebaluose tirpūs vitaminai pašalinami su išmatomis enterohepatinės cirkuliacijos būdu.

Maistas, sveikata, higiena  Referatai   (16 psl., 30,63 kB)

Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegis mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti, todėl jo akys greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apie antakių lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvi taškeliai (skraidančios musytės). Žmogus blogai mato daiktus iš toli, vaikai skundžiasi, kad nemato, kas parašyta ant lentos

Medicina  Referatai   (12 psl., 76,14 kB)

Gripo istorija neatsiejamai susijusi su epidemijomis. Pirmą kartą gripas buvo paminėtas dar Hipokrato, tačiau jo istorija prasidėjo 1889 metais, kai buvo aprašyta pirmoji infekcijos epidemija. Pirmąjį smūgį gripas smogė 1918 metais, kai prasidėjo gripo pandemija “ispanka’, kuri tęsėsi 4 metus ir tada gripu persirgo 500 milijonų žmonių ir mirė apie 20 milijonų žmonių.

Medicina  Referatai   (7 psl., 19,71 kB)

1)Kaulą sudarantys audiniai. Kaulinis,skaidulinis ir purusis,kremzlinis,riebalinis,retikulinis,nervinis,kraujas. 2)Pagal vystymąsi,sandarą ir funkciją kaulų jungtys skirstomos į: a)nepertraukiamos arba tiesioginės-sinartozės;b)pertraukiamos arba tiesioginės-diartozės;c)pusiau sąnarys-sinfizė. 3)Iš ko sudarytas sąnarys? a)sąnariniai paviršiai.Juos dengia hialinė kremzlė;b)sąnarinė kapsulė.Ji gaubia besijungiančius sąnarinius paviršius;c)sąnarinė ertmė.Ji yra tarp sąnarinių paviršių ir kapsulės;d)sąnariniai priklausiniai.Tai įvairūs papildomi dariniai tiek pačiame sąnaryje,tiek aplink jį.Jie yra:1)diskai ir meniskai.Diskai apvalūs,o meniskai pusmėnulio formos;2)raiščiai;3)sąnarinės lūpos.Jos kaip sąnarinių paviršių tęsinys;4)raumenų sausgyslės.Jos tvirtina sąnarius ir lemia jų kryptį,judesį. 4)Sąnarių klasifikacija: a)vienaašiai sąnariai;b)dviašiai sąnariai;c)daugiaašiai sąnariai. 5)Kokie yra daugiaašiai sąnariai? a)rutulinis sąnarys;b)riešutinis sąnarys;c)plokščias sąnarys 6)Kokie sąnariai sudaro alkūnės sąnarį? a)žąstinis alkūnkaulio sąnarys;b)žastinis stipinkaulio sąnarys;c)proksimalinis stipininis sąnarys. 7)Kas sudaro raumenį? Raumuo yra organas,kurį sudaro pluoštai skersaruožių raumeninių skaidulų,sujungtų jungiamuoju audiniu. 8)Kokia yra pagalbiniai raumenų įtaisai? a)sausgyslės;b)raumens fascija;c)skaidulinės ir tepalinės sausgyslių makštys;d)tepaliniai maišeliai;e)raumeninis skridinys;f)sezamoidiniai kaulai. 9)Kur yra sezamoidiniai kaulai ir kokią funkciją jie atlieka? Sezamoidiniai kaulai atsiranda sausgyslių gilumoje,arčiau jų prisitvirtinimo vietos.Jie padidina prisitvirtinimo prie kaulo kampą ir kartu raumens jėgos petį. 10)Kuo skiriasi paprastieji raumenys nuo sudėtinių? Paprastieji raumenys sudaryti iš vieno pilvelio ir dviejų sausgyslių,o sudėtiniai turi keletą pilvelių ir sausgyslių. 11)Pagal funkciją raumenys skirstomi: a)lenkiamieji;b)tiesiamieji;c)pritraukiamieji;d)atitraukiamieji;e)sutraukiamieji;f)atgręžiamieji. 12)Ką vadiname raumenimis antagonistais ir sinergistais? Atskirus raumenis ar raumenų grupes,atliekančius priešingos krypties judesius,vadiname antagonistais.Raumenys,kurie atlieka bendrą darbą,tos pačios krypties judesį,t.y.išsidėstę vienoje ašies judėjimo pusėje,vadinami sinergistais. 13)Kas sudaro kraujo apytakos sistemą? Širdis ir kraujagyslių sistema. 14)Arterijos skirstomos į: a)magistralines;b)ekstraorganines-jos eina nuo magistralinės iki organo;c)intraorganines-išsišakoja pačiuose organuose;d)šalutines-jos eina šalia magistralinių arterijų. 15)Kokia yra anastomozių funkcija? Jos yra svarbus organizmo prisitaikymo prie žalojančio aplinkos poveikio reiškinys. 16)Kokia yra šalutinių arterijų reikšmė? Esant reikalui,jos išsiplečia ir padeda magistralinei arterijai organus aprūpinti krauju arba visiškai pavaduoja pagrindinį kamieną. 17)Iš ko sudaryta kraujagyslių sienelė? a)vidinę sienelę sudaro vienasluoksnis plokščias epitelis-endotelis;b)vidurinis sluoksnis-raumeninis,jį sudaro lygiojo raumeninio audinio ląstelės;c)išorinį sluoksnį sudaro purusis jungiamasis audinys-adventicija. 18)Širdies topografija. Ji yra priekinio tarpuplaučio apatinėje dalyje,ant diafragmos sausgyslinio centro,tarp abiejų krūtinplėvės ertmių,apsupta širdplėvės ir fiksuota stambiųjų kraujagyslių. 19)Kokie sluoksniai sudaro širdies sienelę? a)vidinis-endokardas,iškloja visas širdies ertmes taip pat sudaro vožtuvus;b)vidurinis-miokardas,sudarytas iš širdies skersaruožio raumeninio audinio;c)išorinis-epikardas-tai uždaras maišas,kuris dengia širdį iš visų pusių. 20)Kur,kokie yra vožtuvai ir kokią funkciją jie atlieka? Buriniai vožtuvai yra skilveliuose-dešiniajame triburis,kairiajame dviburis.Skilveliams susitraukiant,vožtuvai uždaro prieširdines skilvelių angas ir neleidžia kraujui grįžti į prieširdžius.Pusmėnuliniai vožtuvai yra aortos ir plaučių kamieno angose.Kai jų kraštai susiglaudžia,kraujas negali grįžti iš stambiųjų kraujagyslių atgal į skilvelius. 21)Kokie mazgai sudaro laidžiosios sistemos kompleksą? a)sinusinis prieširdžio mazgas;b)prieširdinis skilvelio mazgas;c)prieširdinis skilvelio pluoštelis;d)dvi Hiso kojytės;e)Purkinje skaidulos.PASTABA:mazgas yra a) ir b),o kiti yra pluoštai ir skaidulos.Neištryniau,nes bus naudinga žinoti 22)Į kokia pagrindines dalis dalijama aorta? a)kylančioji aorta;b)aortos lankas;c)nusileidžiančioji aorta. 23)Kokios didžiosios arterijos sudaro nusileidžiančiąją aortą? a)krūtinės aorta;b)pilvo aorta;c)vidaus organų arterijos;d)dešinioji bendroji klubo arterija;e)kairioji bendroji klubo arterija. 24)Kokios arterijos prasideda nuo kylančiosios aortos? a)dešinioji vainikinė arterija;b)kairioji vainikinė arterija. 25)Kokios arterijos sudaro bendrąją miego arteriją? a)išorinė miego arterija ir jos šakos;b)vidinė miego arterija ir jos šakos. 26)Kokios pagrindinės arterijos sudaro aortos lanką? a)žasto ir galvos kamienas;b)kairioji bendroji miego arterija;c)kairioji paraktinė arterija. 27)Kokios yra didžiosios venos? a)apatinė tuščioji vena;b)viršutinė tuščioji vena. 28)Kokie venų baseinai sudaro didįjį kraujo apytakos ratą? a)širdies baseinas;b)viršutinės tuščiosios venos baseinas;c)apatinės tuščiosios venos baseinas. 29)Viršutinės tuščiosios venos baseiną sudaro: a)žastinės galvos venos (jos yra 2);b)galvos ir kaklo venos (stambiausia šios srities vena yra vidinė jungo vena,kurią sudaro veidinė vena,užžandinė vena).

Biologija  Paruoštukės   (10,15 kB)

Eurostrategija “Sveikata visiems XXIa." Gyventojų sveikatos rodikliai. Gyventojų sergamumo rodikliai. Gyventojų mirtingumo rodikliai. Atmosferos oras ir sveikata. Mobilūs atmosferos oro taršos šaltiniai. Teršalų poveikis sveikatai. Oro apsaugos priemonės. Vandens užterštumas ir gyventojų sveikata. Dirvožemio kokybė ir sveikata. Aplinkos ir sveikatos monitoringo sistema. Aplinkos saugos programos. Medicinos atliekų tvarkymas. Vaikų sveikata. Rūkymas. Alkoholis. Narkomanija. Globos namų auklėtiniai. Maistas ir sveikata. Apsinuodijimai maistu. Jų profilaktika. Profesinė sveikata. Kompiuteriai ir sveikata. Žalingų veiksnių įtaka žmogui.

Maistas, sveikata, higiena  Konspektai   (62 psl., 152,01 kB)

Tipas chordata (chordiniai). Potipis akrania (bekaukuoliai). Klasė galvachordžiai. Potipis vertebrata (stuburiniai). Klasė kremzlinės žuvys (chondrichthyes). Klasė kaulinės žuvys (osteichthyes). Sausumos stuburiniai – keturkojai – tetrapoda. Klasė varliagyviai amphibia. Tikrieji sausumos stuburiniai amniotai (ropliai, paukščiai, žinduoliai). Klasė reptilia (ropliai). Klasė aves (paukščiai). Klasė mamalia (žinduoliai). Žemesnieji žinduoliai.

Biologija  Konspektai   (7 psl., 37,13 kB)

Apvaisintas žmogaus kiaušinėlis dalijasi lyg paprasčiausia didelė ląstelė. Kiaušinėlis turi pakankamai dalijimui ir kitai gyvybinei veiklai būtinų medžiagų, tad embrioninio vystymosi pradžioje ląstelėms augti nereikia, pakanka sudvigubinti DNR ir mitoziškai pasidalinti, sudvigubinti ir pasidalinti... Toks mitozinis ląstelės dalijimasis, kai interfazėje ląstelės neauga, vadinama skilimu. Skylant susidarančios blastomerai vis smulkėja.

Biologija  Konspektai   (9 psl., 23,17 kB)

Eukariotinėms ląstelėms išlaikyti formą ir suderintai kryptingai judėti padeda sudėtingas baltyminių siūlų tinklas, vadinamas citoskeletu. Citoskeletas yra labai kislus - kai kurios jo dalys gali labai sparčiai susidaryti ar suirti, prisitaikydamos prie ląstelės poreikių. Citoskeletą galima taip pat pagrįstai vadinti "citomuskulatūra", kadangi jo dėka ląstelė juda: ląstelės gali šliaužioti (pvz., audinių kultūroje), keisti savo formą ir atlikti mechaninį darbą (raumeninių ląstelių susitraukimas), keisdamos savo formą formuoti besivystantį gemalą.

Biologija  Konspektai   (5 psl., 13,66 kB)

Eukariotinėms ląstelėms išlaikyti formą ir suderintai kryptingai judėti padeda sudėtingas baltyminių siūlų tinklas, vadinamas citoskeletu. Citoskeletas yra labai kislus - kai kurios jo dalys gali labai sparčiai susidaryti ar suirti, prisitaikydamos prie ląstelės poreikių. Citoskeletą galima taip pat pagrįstai vadinti "citomuskulatūra", kadangi jo dėka ląstelė juda: ląstelės gali šliaužioti (pvz., audinių kultūroje), keisti savo formą ir atlikti mechaninį darbą (raumeninių ląstelių susitraukimas), keisdamos savo formą formuoti besivystantį gemalą.

Biologija  Konspektai   (5 psl., 13,66 kB)

Visos gyvos ląstelės yra jaudrios - jų plazminės membranos elektriškai reaguoja į dirginimus. Šią savybę ląstelių membranoms suteikia membranose esantys transportiniai baltymai - siurbliai ir kanalai [Žiūrėkite 03 skyrių]. Ši savybė ryškiausiai išreikšta nervinėse ir raumeninėse ląstelėse. Šioms ląstelėms jaudrumas leidžia atlikti jų funkcijas. Elektriški reiškiniai neuronų membranose būtini informacijai apdoroti ir perduoti, o raumeninėms atneša signalą, kada susitraukti.

Biologija  Konspektai   (8 psl., 22,45 kB)

Iš skylančios zigotos susidarančios ląstelės neprisitaikiusios jokioms specifinėms funkcijoms atlikti. Vėliau, gemalui sudėtingėjant, ląstelės ima specializuotis tam tikroms funkcijoms atlikti. Vienos ląstelės tampa epitelinėmis ląstelėmis, kitos - raumeninėmis, ir t.t. Prisitaikydamos ląstelėse ima gaminti citoskeletinius baltymus, kurie keičia ląstelės formą, suteikia reikiamą tvirtumą, sudaro viduląstelines gabenimo sistemas, reikalingus fermentus bei signalus priimančius receptorinius baltymus.

Biologija  Konspektai   (6 psl., 22,01 kB)

Kvėpavimo organuose vyksta dujų apykaita. Deguonis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, būtina audinių ląstelėms gyvuoti. Deguonis patenka į organizmą iš išorės, ląstelėse vyksta oksidacijos procesai ir išsiskiria organizmui reikalinga energija. Tuomet susidaro anglies dvideginis, kuris šalinamas lauk.

Biologija  Referatai   (8 psl., 36,77 kB)

Gimdos mioma - gėrybinis gimdos lygiųjų raumenų navikas, kurio augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Tiriant moteris vyresnes nei 30 metų, gimdos >mioma nustatyta 15-17 procentų tiriamųjų. Remiantis užsienio šaltiniais - gimdos miomos sudaro 30 procentų visų ginekologinių susirgimų. Gimdos mioma santykinai retai nustatoma 20-30 metų amžiaus moterims, tačiau susirgimo rizika labai padidėja 35-40 metų moterims.

Medicina  Kursiniai darbai   (5,12 kB)

Virškinimo sistemos funkcijos: 1. sekrecinė – virškinimo liaukos išskiria virškinimo sultis, turinčias daug fermentų, mineralinių medžiagų 2. motorinė – susitraukiant lygiesiems raumenims. Maisto turinys smulkinamas, gerai sumaišomas su virškinimo sultimis ir pernešamas virškinimo trakto kanalu. 3. rezorbcinė – galutiniai maisto medžiagų hidrolizės produktai, vanduo, mineralinės medžiagos, vitaminai rezorbuojami per epitelines ląsteles ir pernešami į limfą ir kraują.

Medicina  Konspektai   (6,01 kB)

Virusas (lot. virus – nuodingas) neląstelinės sandaros mikroorganizmas, maža dalelė, užkrečianti gyvuosius organizmus. Virusai yra ląstelių parazitai, taigi jie gali daugintis tik įsibrovę į ląstelę ir perimdami jos kontrolę, nes neturi savaiminio dauginimosi mechanizmo. Terminas virusas dažniausiai nusako dalelytes, kurios užkrečia eukariotus (daugialąsčius organizmus ir dalį vienaląsčių. Žodis virusas kilo iš lotyniško virus, reiškiančio nuodus ir kitas žalingas medžiagas.

Biologija  Referatai   (6,48 kB)

Vitamynai – biologiškai aktyvios medžiagos. Trūkstant, atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų, smarkiai veikiama medžiagų apykaitą - avitaminozė. Vitaminai dalyvauja susidarant fermentams. Vitaminai patenka į organizmą su augaliniu ir gyvuliniu maistu. Kad būtų patogiau, jie žymimi lotynų abėcėlės raidėmis: A, B, C, D ir t. t.

Kita  Referatai   (4,77 kB)

Fizinis aktyvumas yra labai svarbus gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą bei mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Judėjimo aktyvumo ir jo įtakos fizinei būklei masiniai tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3 – 4 val. Šios normos laikosi tik 9 – 16 proc. vaikų.

Kita  Referatai   (6,38 kB)

Kas yra joga? Žodis „Joga“ kildinamas iš Sanskrito šaknies „yug“, kuri reiškia „sujungti ar suvienyti“. Šiame kontekste turima omenyje proto ir kūno vienybė, individualios žmogaus sąmonės susiliejimas su Visatos universaliąja. Hatha joga vadinama ypatinga teorinių doktrinų ir fizinių praktikų sistema, vystanti gyvybinę energiją (prana) ir jos tėkmę žmogaus kūne. Sakoma, kad šios įgimtos gyvybinės energijos koncentravimas ir gebėjimas sustabdyti nuolatinį jos nuotėkį, pažadina kūne slypinčias energijas, psichines ir dvasines galias.

Sportas  Referatai   (22,22 kB)

Pasaulyje didėja sergamumas plaučių ligomis. Įvairūs gyvenimo veiksniai veikdami žmogų gal sukelt įvairias kvėpavimo takų ir organų ligas. Vienos ligos yra lengvai išgydomos kitoms reikalingas specifinis gydymas, o dar trečioms negalime padėti niekuo. Sirgdamas žmogus patiria daug nepatogumų. Juk plaučiai yra mūsų gyvybinis organas, jeigu jų nebūtų, nebūtų ir mūsų.

Medicina  Kursiniai darbai   (14,73 kB)

20 amžiaus antrosios pusės technikos stebuklas – kompiuteris. Jis pateikia glaustą informaciją, daug žinių, aprėpia viso pasaulio erdvę... Be abejo, tai žmogaus proto kūrinys. Baisiausias šiuolaikinių kompiuterių inžinierių frankenšteinų košmaras – ateitis, kai kompiuterių pagrindu gyvuojantys organizmai gali tapti pranašesniais už žmones. Kompiuteris verčia mus gyventi sparčiau.

Informatika  Referatai   (11,03 kB)

Testas, pasitikrinti biologijos 9 klasės kurso žinias. 1. Kam reikalinga kraujotakos sistema? a) Kad dideliame organizme medžiagos būtų išnešiotos po visą kūną; b) Kad palaikytų šilumą kūne; c) Kad pašalintų nereikalingas medžiagas iš kūno; d) Kraujotakos sistema yra nereikalinga; 2. Kad medžiagos būtų išnešiojamos po visą organizmą, kraujotakos sistemai būtina indų sistema.

Biologija  Testai   (3,58 kB)

Muzika yra viena iš labiausiai kultūros globolizacijos plėtrai tinkančių formų, kadangi jos įspūdis nepriklauso nuo rašytinės ar žodinės kalbos tiesioginio poveikio. Ši forma leidžia peržengti kalbinius skirtumus be papildomų vertimo pastangų ir išlaidų. Negalima teigti, kad muzikos kultūrinėje interpretacijoje nėra kai kurių labai ryškių sunkumų, susijusių su muzikos kūrimo ir priėmimo vietinėmis ir tautinėmis tradicijomis.

Sociologija  Referatai   (15,33 kB)

Organizmo judesiai ir veiksmai, atsakant į įvairių dirgiklių poveikius, nėra chaotiški. Jie nuosekliai, tam tikru dėsningumu seka vieni paskui kitus. Nervų sistema atrenka ir filtruoja tai, kas individui reikšminga, slopina reakcijas į nereikšmingus įvykius. Atrankos, filtracijos, susitelkimo funkcijas vykdo dėmesys – savitas individo nervų sistemos mechanizmas, užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą.

Psichologija  Laboratoriniai darbai   (7,44 kB)

I PASKAITA. Psichologijos apibrėžimas, šakos, tyrimų sritys, tyrimų metodai. Psichologija - mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Mokslas apie sielą. Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi. Kodėl žmogus taip elgiasi?

Psichologija  Konspektai   (23,92 kB)

Kūno kultūros referatas apie tris ligas (miopija, skolioze, mitralinio vo=tuvo prolapsas), ju priežastis, komplikacijas ir kūno kultūros priemones, kurių reikia imtis arba vengti dėl susirgimo.

Sportas  Referatai   (7,22 kB)

Vienaląsčių organizmų atramos funkciją atlieka sienelė ir citoskeletas. Bakterijos - turi tvirtas sieneles, sudarytas iš baltymų, riebalų, vaškinių medžiagų, hemiceliuliozės, chitino. Dumbliai - atramą irgi sudaro sienelė. Grybai - susideda iš plonų gijų (hifų). Tai tvirtas apvalkalėlis, susidaręs iš grybinio chitino. Jos šakojasi ir sudaro grybieną (micelį).

Biologija  Konspektai   (2 psl., 6,9 kB)

Tai didelės apimties referatas - projektinis darbas, už kurį gavau 10. Darbe yra daug informacijos apie akies sandarą, aptartos dažniausiai pasiteikančios ligos, gydymo būdai, vaistai. Pabaigoje pateikti projektinio darbo rezultatai. Apie akis rašyti sugalvojome todėl, kad supažindintume skaitytojus su paveldėtomis ligomis, arba tokiomis kurios atsiranda pažeidus vieną ar kita akies obuolyje esančią dalį. Taip pat pačioms buvo įdomu daugiau sužinoti apie organą, be kurio kiekvienas sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą. Pradžioje nusprendėme skaitytojus supažindinti su akies sandara ir jos veikimu, po to plačiau aprašyti akių ligas. Po šios informacijos pateiksime vaistų sąrašą , kuris padeda pristabdyti arba išgydyti vieną ar kitą ligą. Gale rasite atliktą projektinį darbą.

Biologija  Referatai   (31 psl., 686,53 kB)

Neįgaliųjų socialinės integracijos ir ugdymo kaita Lietuvoje. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo problemos. Socialinių nuostatų į negalę formavimosi mechanizmai. Socialinė politika negaliai palengvinti. Neįgalumas ne tik asmens, bet ir visuomenės problema. Sociokultūrinė aplinka sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centre. Darbo centro veikla, siekiai ir tikslai. Švietimas – ugdymas. Muzikos terapija. Darbo terapija. Kineziterapija. Laisvalaikis, poilsis ir kultūrinė veikla. Socialinio darbuotojo ir šeimos bendradarbiavimo galimybės. Socialinis darbuotojas – tai pagelbstintis asmuo, besinaudojantis socialinio darbo žiniomis, vertybėmis ir įgūdžiais.

Socialinis darbas  Diplominiai darbai   (62 psl., 96,18 kB)