LIAUDIES PASAKOSE SLYPI ŽMONIJOS PATIRTIS APIMANTI ŽMONIŲ SĄNTYKIŲ MODELIUS, ELGESIO NORMAS. REMDAMIESI KONKREČIAIS PAVYZDŽIAIS PAAIŠKINKITE, KUO LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKOSE APRAŠYTA ŽMONIJOS PRAEITIS AKTUALI XXIa. ŽMOGUI. Yra planas ir visas išdėstymas.

Lietuvių kalba  Analizės   (3 psl., 16,06 kB)

Referatas sociolingvistikai. Aptariami kalbines nuostatas ir kalbos prestižą lemiantys veiksniai. 1. Įvadas 2. Įžanga 3. Kas yra kalbinės nuostatos? 4. Kalbos prestižo sąvoka 5. Kas lemia kalbų prestižą ir formuoja kalbines nuostatas? 6. Kodėl svarbu kurti kalbos įvaizdį? 7. Kalbos normos ir jos prestižas 8. Lietuvių kalbos prestižas 9. Išvados 10. Literatūros sąrašas

Lietuvių kalba  Referatai   (12 psl., 16,31 kB)

Uždaviniai 1. Išsiaškinti kas yra Akcinės bandrovės reorganizavimas ir kokiai būdais jį galima atlikti. 2. Kaip vyksta ir kokios sąlygos įeina į akcinės bendrovės reorganizavimą.

Ekonomika  Referatai   (6 psl., 22,7 kB)

Civilinės teisės referatas. Apie palikimo atsiradimo sąlygas, paveldėjimo laikotarpį, reikalingus dokumentus ir sąlygas. Todėl mano tikslas - šiame referate apžvelgti esminius klausimus apie paveldėjimą. Šiame referate bandysiu sužinoti: 1. Kur ir kada atsiranda palikimas? 2. Kas yra palikimo paveldėtojai? 3. Kaip ir per kokį laiko tarpą reikia užregistruoti palikimą? 4. Kokiomis sąlygomis sudaromas testamentas? 5. Kas yra testamentinė išskirtinė?

Teisė  Konspektai   (14 psl., 36,51 kB)

"Kalba.lt" parengtas išsamus planas su komentarais, skirtas ruoštis kalbėjimo įskaitai.

Lietuvių kalba  2011 m. įskaitų kalbėjimo temos   (1 psl., 9,19 kB)

Streso samprata. Stresas, jo įtaka sveikatai. Stresų priežastys, požymiai, įveikimas. Metodų parinkimas priklausomai nuo temos, besimokančiųjų amžiaus, žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų. Praktikinė pamoka.Pamoka skirta labiau atsipalaidavimui ir streso įveikimui. Kovai su juo.

Etika  Paruoštukės   (6 psl., 28,05 kB)

Lietuvoje kasmet nukenčia apie 10 tūkstančių žmonių, kurie apsinuodija. Dauguma nelaimingo atsitikimo liudininkai nemoka teikti pirmosios pagalbos ir greitai organizuoti medicinos pagalbos nukentėjusiam. Dėl to didelė žmonių dalis miršta taip ir nesulaukę pirmosios medicinos pagalbos. Išbėgame į darbą ir nė nesusimąstydami prie lovos ar virtuvės spintelėje paliekame migdomųjų, antidepresantų arba kitų iš pažiūros nepavojingų vaistų. Vaikai, likę vieni ir spintelėse ieškodami paslėptų saldainių, susigundo spalvotomis, kartais net saldžiu sluoksniu apvilktomis tabletėmis. Įvyksta baisiausia – vaikas apsinuodija. Tačiau daug dažniau vaistų perdozuoja suaugusieji. Prisižiūrėję reklamų apie „stebuklingus“ peršalimą gydančius vaistus ar kita, juos maišo ar net vartoja dvigubomis dozėmis.

Medicina  Referatai   (8 psl., 1,08 MB)

ALGORITMU vadinama baigtinė nuoseklių veiksmų seka, kurią procesorius turi atlikti su pradiniais duomenimis, kad gautų uždavinio sprendinį. Priklausomai nuo to, kas sprendžia uždavinį (kas yra uždavinio sprendimo procesorius), algoritmas gali būti pateikiamas įvairiai: -kompiuterio mikroprocesoriui algoritmą reikia pateikti mašinine kalba (dvejetainis, aštuntainis arba šešioliktainis kodai), nes tik tokią kalbą supranta mikroprocesorius; -žmogui, esančiam procesoriaus vaidmenyje, algoritmą galima pateikti daugelyje formų: -teksto forma, t.y, programos , parašytos pseudo kodu, arba bet kuria, algoritmine kalba (paskalis, fortranas,..., asembleris, mašininė kalba); -grafine forma, t.y, blok-schemos arba struktūrogramos pavidalu. Pirmiausia išsiaškinkime, kodėl pradėjom kalbėti apie žmogų kaip procesorių. Reikia priminti, kad kompiuteris pats dar nėra išsprendęs nei vieno uždavinio, o sprendžia uždavinį tik tuomet, kai žmogus sudaro to uždavinio sprendimo ALGORITMĄ ir jį užkoduoja (parašo programą) taip, kad būtų “aišku” kompiuteriui. Tagi, žmogus paprastai k u r i a uždavinio sprendimo algoritmą, o kompiuteris tik v y k d o sukurtą ir patikrintą algoritmą. Pateiksime tekstinės algoritmo formos pavyzdį, parodydami algoritmą dviejų sveikų skaičių bendro didžiausio daliklio radimui. Bendru atveju, minėtam uždaviniui galima parašyti visą eilę algoritmų, mes pateiksime Euklido pasiulytą variantą, naudojant atėmimo veiksmą. 1.2. Žodinis algoritmas 1. Pradžia 2. Užrašyti du sveikus teigiamus skaičius M ir N 3. Nustatyti, kuris iš užrašytųjų skaičių yra didesnis.Didesnįjį skaičių pavadinti TURiniu, o mažesnįjį - ATĖminiu 4. Rasti TURinio ir ATĖminio skirtumą (SKIR=TUR-ATĖ ) 5. Patikrinti ar skirtumas nelygus nuliui ( SKIR<>0 ?) 5.1. Jeigu TAIP (SKIR<>0), eiti į 6 punktą 5.2. Jeigu NE (SKIR=0), eiti į 11 punktą 6. Patikrinti ar gautas SKIRtumas didesnis už buvusį ATĖminį (SKIR>ATĖ ?) 6.1. Jei TAIP, eiti į 7 punktą 6.2. Jei NE, eiti į 8 punktą 7. Naujam TURiniui priskirti buvusiojo SKIRtumo reikšmę ir eiti į 9 punktą 8. Naujam TURiniui priskirti buvusiojo ATĖminio reikšmę, o naujajam ATĖminiui priskirti buvusio SKIRtumo reikšmę. 9. Rasti naują SKIRtumo reikšmę 10. Eiti į 5 punktą 11. Bendru didžiausiu dalikliu (BDD) pavadinti paskutiniojo skirtumo veiksmo ATĖminį (BDD=ATĖ) 12. Atsakymas: Dviejų sveikų skaičių M= ir N= bendras didžiausias daliklis BDD= 13. Pabaiga Kūrimo ir tikrinimo procese naudotina informatyviausia - grafinė algoritmo forma, pvz., algoritmo blokinė schema. 1.3. Algoritmo blokinės schemos elementai Atskirus algoritmo veiksmus (veiksmų grupes) grafiškai priimta vaizduoti skirtingomis geometrinėmis figūromis vadinamomis blokais. Projektuojant arba analizuojant algoritmo blok-schemą nustatoma sprendimo proceso valdymo perdavimo, iš vieno bloko į kitą, tvarka. Kiekvienam algoritmui privalu turėti pradžios ir pabaigos blokus. Valdymo procesas prasideda PRADŽIOS bloke , nuosekliai praeina visus algoritmo blokus ir bagiasi PABAIGOS bloke. Priimta tuos blokus vaizduoti tam tikrų matmenų ovalais, su juose įrašytais žodžiais PRADŽIA ir PABAIGA (kaip parodyta pav.1). Kiekvieną bloką rėminanti linija kairiajame viršutiniame kampe privalo būti trūki, čia įrašomas bloko numeris. Visi blokai numeruojami pradedant pradžios ir baigiant pabaigos bloku. PASTABA. Kadangi PRADŽIOS ir PABAIGOS blokai yra unikalūs, tai jų numeracija nebūtina. Paprastai sprendimą (algoritmą) sudaro nuosekli veiksmų kompozicija, todėl pageidautina ir blokus numeruoti pagal valdymo perdavimo eigą . Nesudėtingame algoritme, kai jo blokinė schema telpa į vieną lapą, blokus numeruojame sveikais skaičiais. Jeigu algoritmas sudėtingas ir jam pavaizduoti reikia kelių lapų, tai bloko numeracija gali turėti kelias dalis, atskirtas taškais: pvz. -2.12 (lapo numeris.bloko numeris). Santakos blokus (paprastai tai atitinkamo spindulio apskritimai, kurių viduje nurodytas vardas) įvardinti taip pat galima skaičiais, bet galima ir raidėmis. Pav. 1. Algoritmo blokinės schemos grafinio vaizdavimo elementai Aritmetinių ir loginių veksmų blokas vaizduojamas stačiakampiu, su jame įrašytais aritmetinių (loginių) išraiškų sakiniais (pav.1. -2 blokas). Sąlygos tikrinimo blokui vaizduoti naudojama rombo forma (4-blokas) , jo viduje įrašoma tikrinama sąlyga. Informacijos įvedimo/išvedimo blokui panaudota lygiagretainio forma, kur įvedami/išvedami duomenys užrašomi skliaustuose. Įvedimo bloko kairiojoje pusėje įrašomas požymis IN, išvedimo bloke-požymis OUT (8-BLOKAS). Kreipimosi į paprogramę blokas turi stačiakampio su dvigubom šoninėm linijom formą, jame nurodoma, kuriai paprogramei bus perduodamas valdymas. Visi algoritmo blokai tarpusavyje sujungiami taip vadinamomis valdymo linijomis, kurios gali būti tik vertikalios arba tik horizontalios.Valdymo krypčiai nurodyti valdymo linijos užsibaigia rodyklėmis. PASTABA. Jeigu valdymas perduodamas į dešinę arba žemyn, linijos gale rodyklės nebūtinos. Išskyrus blokus, kuriuose vienaip ar kitaip tikrinama sąlyga, valdymo linijos į bloką patenka tik iš viršaus, išeina tik iš apačios. Į sąlygos tikrinimo blokus valdymas gali patekti tik iš viršaus, išeiti - tik per šonus. Išimtį sudaro tik FOR ciklo parametro modifikavimo ir sąlygos tikrinimo blokas (pav.1- 5 blokas), kur šalia pagrindinio įėjimo viršuje, kairėje pusėje yra dar modifikuoto parametro įėjimas. Valdymo linijos gali sueiti į vieną vietą, ji žymima apskritimu ir vadinama sąntakos bloku. Apskritimo viduje gali būti nurodyta sąntakos žymė (pav1.-α). Į sąntaką valdymo linijos gali įėiti ir išėiti iš bet kurios pusės, tačiau keliama sąlyga-įėjimai gali būti keli, išėjimas tik vienas. Kai algoritmo schema gaunasi sudėtinga, neimanoma išvengti valdymo linijų kryžiavimosi, tenka linijas nutraukti. Nutraukimo vietose dedamos ŽYMĖS, rodančios iš kur ateina nutrauktoji linija (iš kurio bloko) ir kur ji nueina toliau (į kurį bloką) (pav1. -6 ir 7 blokai).

Informatika  Konspektai   (149,14 kB)

Sausos akys Mūsų akys yra nuolat drėkinamos tam tikro drėkinamojo sluoksnio - ašarų plėvelės, kuri saugo akis nuo įvairių infekcijų. Ragenoje atsiradus sausai vietelei, akys iš karto reaguoja į tai, lyg į svetimkūnį - parausta, bijo šviesos, dega. Vilniaus Antakalnio universitetinės ligoninės oftalmologė, medicinos mokslų daktarė Gražina Marė Petkūnienė teigia, kad kas penktam pacientui diagnozuojama vadinama sausos akies liga. Tai reiškia, kad žmogaus akys yra nepakankamai drėkinamos, būtent dėl ašarų plėvelės sutrikimo - nepakankamo drėgmės kiekio. Senstant akys sausėja savaime, tad dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių jau gali pajusti pirmus akių sausumo ligos požymius. 75 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių gerai žino, kas yra sausos akys. Tiems, kurie dirba su kompiuteriais, dažnai žiūri televizorių, dievina kompiuterinius žaidimus, akys sausėja dėl nepakankamo mirksėjimo. Normaliai žmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, o įsistebeilijus į ekraną mirksime daug rečiau. Kokie simptomai: • Sunku atsimerkti rytais • Jaučiamas skausmas mirkčiojant • Akys bijo šviesos • Mato tai geriau, tai blogiau • Akių niežėjimas • Nuolatinis akių skausmas • Sunkūs vokai Kodėl aky sausėja: • Vasarą akis sausina karštas oras, vėjas, dulkės, dūmai, oro kondicionieriai • Žiemos metu būtina saugotis šalčių, sausinančių akis, drėkinti patalpų orą. • Dėl įvairių vaistų • Širdies ligų Kaip gali atsirasti sauso akys: • Nešiojant kontaktinius lęšius • Įvairūs akių uždegimai • Kitos ligos taip pat gali būti akių sausėjimo priežastis Ką daryti jei akys sausėja: • Kuo daugiau mirksėti (akys bus drėkinamos natūraliai) • Naudoti akių lašus, kitaip vadinamais Dirbtinės ašaros(akys bus drėkinamos dirbtiniu būdu) Vadinama sausų akių liga - viena iš šio amžiaus nelaimių - yra sunkiai diagnozuojama, kadangi sausos akys būna ir sergant kitomis ligomis. Drauge su kitomis ligomis sausos akys vadinamos chroniška liga - sausų akių sindromu, praktiškai nepagydoma liga. Tad saugokite savo akis nuo sauso oro, dūmų, vėjo, drėkinkite kambarių orą, nepamirškite dirbtinių ašarų ir kuo dažniau mirksėkite.

Biologija  Paruoštukės   (4,5 kB)

1. Kas yra mitozė? a) haploidinių ląastelių susidarymas; b) lytinių, diploidinių ląstelių susidarymas; c) nelytinių, diploidinių chromosomų rinkinį turinčių ląstelių susidarymas; d) nelytinių arba lytinių ląstelių susidarymas. 2. Kokios yra mitozės fazės? a) profazė,metafazė,anafazė, telofazė; b) mifazė,anufazė,tilifazė, interfazė; c) alifazė, metalizė, interfazė, tefonazė; d) profalizė, metalizė, telefolizė, interfazė. 3. Kas įvyksta pirmoje fazėje? (skč. 1) a) sutrukinėja branduolio apvalkalas, išriškėja chromosomos, jos sudvigubėja, baigia formuotis dalijimosi vepstė; b) išnyksta dalijimosi verpstė,aplink dukterines chromosomas susidaro branduolio apvalkalas,susidaro branduolėliai, gilėja citoplazmą dalijanti sąsmauka; c) dalijimosi verpstės siūlai prisijungia prie chromosomų centromerų. Tą pačią chromosomą vienas siūlas traukia į vieną, o kitas į kitą pusę; d) chromosomos juda, kol galiausiai išsidėsto metafizinėje plokštumoje. 4. Kas įvyksta antroje fazėje? (skč. 2) a) sutrukinėja branduolio apvalkalas, išriškėja chromosomos, jos sudvigubėja, baigia formuotis dalijimosi vepstė; b) dalijimosi verpstės siūlai prisijungia prie chromosomų centromerų. Tą pačią chromosomą vienas siūlas traukia į vieną, o kitas į kitą pusę; c) vyksta interfazė; d) vyksta kariokinezė. 5. Kas įvyksta trečioje fazėje? (skč. 3) a) išnyksta dalijimosi verpstė,aplink dukterines chromosomas susidaro branduolio apvalkalas; b) sudvigubėjusios chromosomos chromatidės atsiskiria per jas jungusią centromerą, susidaro dvi dukterinės chromosomos. Vyksta citokinezė; c) vyksta interfazė; d) vyksta kariokinezė. 6. Kas įvyksta ketvirtoje fazeje? (skč. 4) a) dalijimosi verpstės siūlai prisijungia prie chromosomų centromerų; b) chromosomos juda, kol galiausiai išsidėsto metafizinėje plokštumoje; c) vyksta interfazė; d) išnyksta dalijimosi verpstė,aplink dukterines chromosomas susidaro branduolio apvalkalas,susidaro branduolėliai, gilėja citoplazmą dalijanti sąsmauka; 7. Kuo šiuo dauginimosi būdu dukterinė ląstelė panaši į motininę? a) Šios ląstelės neturi panašumų; b) identiškos; turi tiek pat ir tokių pačių chromosomų; c) turi viena chromosoma mažiau, nei motininė ląstelė; d) turi viena chromosoma daugiau, nei motininė ląstelė. 8. Ką žymi raidė „a“? a) chromosomą; b) DNR; c) branduolio apvalkalą; d) centromerą. 9.Kodėl trečioje ir ketvirtoje fazėje nebesimato, to ką žymi raidė „a“? a) suyra; b) užgožia chromosomos; c) užgožia citoplazma; d) išsiplėčia iki ląstelės dydžio. 10. Kaip vadinasi laikotarpis kai ląstelė rengiasi dalytis? a) interfazė; b) kariokinezė; c) citokinezė; d) antifazė. 11. Kurioje fazėje vyksta DNR replikacija? a) interfazėje; b) kariokinezėje; c) citokinezėje; d) antifazėje. 12. Kas vyksta, kai DNR replikuoja? a) DNR skyla pusiau; b) DNR padvigubėja; c) DNR išsiskaido į keturias dalis; d) DNR susitraukia. 13. Iki kada gaminasi DNR kopija? a) interfazės metu iki mitozės; b) profazės metu iki metafazės; c) metafazės metu iki cikonizės; d) nuo kariokinezės iki telofazės. 14. Kuris teiginys apie DNR neteisingas? a) tai genetinės informacijos nešiklis, saugantis ir perduodantis kitoms kartoms b) saugoma informacija apie DNR sintezę; c) transportuoja aminorūgštis į ribosomas; d) saugo informaciją apie aminorūgsčių seką baltymuose. 15. Kurie organizmai dauginasi nelytiniu būdu? a) tik pirmuonys; b) tik daugialąsčiai; c) hidra, ungurys, drugelis; d) pirmuonys, bakterijos, vienaląsčiai. 16. Kokie yra nelytinio dauginimosi pranašumai? a) palikuonys skiriasi nuo tėvų; b) gerai prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų; c) palikuonys trumpiau gyvena nei tevai; d) greit pasidaugina, nereikia eikvoti energijos ieškant partnerio. 17. Koks yra pilnas DNR pavadinimas? a) ribonukleorūgštis; b) deoksiribonukleorūgštis; c) monoribonukleorūkštis; d) diribonukleorūgštis. 18. Kuris teiginys apie mitozę yra neteisingas? a) dauginimuisi reikalingas tik vienas tėvinis organizmas; b) palikuonys identiški motininiai ląstelei; c) reikalingas apvaisinimas prieš dalijantis; d) efektivus tada, kai aplinka nekinta. 19. Koks yra trūkumas mitozės dauginimosi būdu? a) palikuonys identiški tėviniam individui, todėl jiems būdingi tie patys trūkumai; b) lėtai dauginasi; c) reikia daug energijos; d) reikia šilumos. 20. Kai susidaro dvi naujos dukterinės ląstelės, kokį chromosomų rinkinį jos turi? a) monoploidini; b) diploidini; c) haploidini; d) poliploidini.

Biologija  Testai   (17,43 kB)

Gebėjimas įgyti kultūrą išsirutuliojo palengva. Žemesniųjų gyvūnų elgsena pagrįsta gana nelanksčiais refleksais. Ilgainiui šiuos refleksus vis labiau ėmė valdyti aukštesnieji nerviniai centrai. Aukštesniųjų centrų valdoma elgsena darosi vis įvairesnė, o mokymasis vis svarbesnis. Mokymasis mėgdžiojant atsirado vėliau, nes tam individas turi turėti sąvoką “aš” ir nors kiek suvokti, jog kito individo elgsena kažkuo panaši į jo paties. Tačiau aukštesnioji kultūra įmanoma tik vartojant kalbą. Kurdamas aukštesniąją kultūrą, žmogus sukūrė technologiją ir, kas svarbiau, naujas “dvasines” koncepcijas, tarp jų kosmologijas, kurios pakeitė jo požiūrį į pasaulį. Jos išaugo iš dvejopų biologinių šaknų - noro jaustis saugiam ir noro būti kažkieno globojamam bei iš smalsumo. Tokius poreikius turi ir kai kurie kiti gyvūnai, bet žmoguje jie pasireiškia visiškai kitaip. Poreikis jausti, kad visata jam draugiška arba bent gali būti pakreipta jam draugiška linkme, kuria kosmologijas, vadinamas religijomis. O smalsumo vedami mes plėtojame mokslines - empiriškai ir teoriškai pagrindžiamas kosmologijas. Grynasis mokslas plėtojamas vien iš smalsumo, bet jis greitai keičia technologijas. Ir atvirkščiai, technologijos pokyčiai akina mokslo raidą. Dėl to keičiasi mūsų požiūris, tarp kitko ir religinis, į pasaulį. Atsiradus mūsų protėviui Homo erectus, lemiamu žmogaus evoliucijos veiksniu tapo kultūra. Tačiau biologija kultūrą supranta kiek plačiau negu humanitariniai mokslai. Informacija iš vieno individo kitam perduodama dviem būdais. Pirmas būdas: tėvai perduoda vaikams informaciją slypinčią DNR. Ši informacija nulemia organizmo sandarą, taigi ir nervų sistemos struktūrą bei daugelį elgsenos ypatybių. Šios informacijos progresyvus kitimas vadinamas somatine evoliucija (kūno evoliucija). Antrasis būdas: informacija vienam individui perteikiama mokant, o kitam mėgdžiojant. Čia informacija perduodama iš vienos nervų sistemos į kitą. Tai, kas taip perduodama, biologai vadina kultūra (būtų galima vadinti ir tradicija). Kultūra apima ir naujų materialinių vertybių gamybą, ir nematerialines idėjines vertybes - magiją, religiją, mokslą, meną ir kt. Šios informacijos progresyvus kitimas vadinamas egzosomatine evoliucija- evoliucija už kūno ribų. Kultūros biologinis pamatas yra nervų sistemos tam tikros ypatybės, atsiradusios somatinės evoliucijos metu. Galime skirti šiuos evoliucijos etapus: a) elgsenos valdymą iš senesniųjų nervų sistemos dalių perima naujesnės ir “aukštesnės”; b) aukštesniems centrams ėmus valdyti elgseną, įgimtas elgesys vis labiau priklauso nuo gebėjimo mokytis, todėl jis darosi vis labiau kintamasis; c) glaudžiomis grupėmis gyvenantys gyvūnai prisitaiko prie grupės veiklos. Jaunieji, kad ir nesąmoningai, mokosi to, ką žino senesnieji, labiau patyrę nariai. Taip susikuria tradicijos; d) gyvūnai mokytis pradeda daugiau ar mažiau sąmoningai pamėgdžiodami kitus; e) susiformavus kalbai per ją galima perduoti daug daugiau informacijos nei be jos. Kultūra pasiekia naują lygį. Aukštesnieji nerviniai centrai vis labiau valdo elgesį Galūnių koordinacijos, šlapinimosi, kraujospūdžio reguliavimo ir kitų refleksų lankai eina per nugaros, o ne per galvos smegenis. Todėl atskyrus galvos smegenis nuo nugaros smegenų, šie refleksai turėtų likti kokie buvę. Tačiau tokie “atskirti” refleksai įvairiuose stuburiniuose labai skiriasi. Perpjovus nugaros smegenis po penktuoju kaklo slanksteliu (lieka kvėpavimo judesiai), regos signalai nebegali sukelti ar stabdyti judesių. Nebeįmanomi valingi judesiai ir valingos reakcijos. Be to, visus stuburiniu ištinka spinalinis šokas. Šoko metu nebeveikia daugelis refleksų, o likę labai susilpsta. Po kiek laiko refleksai gali atsikurti, bet tam reikia laiko (kiekvienam skirtingo). Varlės sinapsinis šokas trunka tik keletą minučių, šuns ir katės - keletą valandų. Žemesniųjų beždžionių sinapsinis šokas trunka ilgiau, o žmonių ir šimpanzių jis praeina tik po daugelio savaičių. Žmonių sinapsinis šokas pirmą kartą plačiai tirtas per Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet daugybei kareivių nugaros smegenis perkirsdavo kulkos ar skeveldros. Jie nebūtinai prarasdavo sąmonę, bet jiems staiga prapuldavo apatinės kūno dalies pojūčiai. Atrodydavo, kad nėra pusės kūno. Tinkamos slaugo dėka dauguma tokių sužeistųjų išgyveno, nors jie ir liko visiškai paralyžiuoti žemiau sužeistos vietos. Sinapsinis šokas sutrikdo nemažai funkcijų: susilaiko šlapimas ir išmatos, sausėja ir neretai gangrenuoja oda. Sinapsinio šoko priežastis tokia. Paprastai reflekso lanku nerviniai signalai per sinapses praeina sunkiai; sakoma, kad esti mažas sinapsinis laidumas. Tačiau nerviniai impulsai iš galvos smegenų palengvina impulsams reflekso lanku, t.y didina sinapsinį laidumą. Taip galvos smegenys valdo refleksų lankus. Perkirtus nugaros smegenis, tokių lengvinančių signalų iš galvos smegenų nebeateina, todėl refleksai nuslopinami; ištinka sinapsinis šokas. Tačiau praėjus tam tikram laikui, sinapsinis reflekso lanko laidumas padidėja ir refleksai vėl ima veikti. Didėjanti sinapsinio šoko trukmė, einant nuo varlės prie žmogaus, rodo vis didesnę aukštesniųjų nervinių centų svarbą, valdant elgseną. Stiprėjant tokiam valdymui, gyvūnai gali lanksčiau reaguoti į dirgiklius. Blusa paprastai sukelia šuniui kasymosi refleksą. Tačiau bėgančio šuns galvos smegenys gali atsisakyti praleisti šį dirgiklį, todėl panižus šuo nebūtinai sustoja ir ima kasytis. Jei taip nebūtų, netgi viena blusa nuolat stabdytų šuns veiksmus. Žmogaus šlapimo pūslė taip pat išsituština refleksiškai, bet ar leisti tai daryti, sprendžia aukštesnieji nerviniai centrai. Dar įdomesnis pavyzdys - kvėpavimas. Žmogus ir daugelis kitų žinduolių kvėpuoja automatiškai (refleksiškai). Aukštesnieji valingi galvos smegenų centrai gali kiek sulaikyti kvėpavimą, bet, kraujyje padaugėjus CO2, mes automatiškai įkvepiame. Tuo tarpu delfinai valingai kvėpuoja tik būdami vandens paviršiuje. Įkvėpimas po vandeniu - garantuota mirtis. Todėl delfinai nepakelia bendros narkozės - užmigdytas delfinas nustoja kvėpuoti ir uždūsta, nes nuslopinami valingieji smegenų centrai. Vis didėjančią aukštesniųjų centrų svarbą rodo ir štai kas. Spinalinei varlei (neturinčiai galvos smegenų) užlašinus ant pilvo lašelį rūgšties, ji ima kasytis užpakalinėmis kojomis tiksliai toje vietoje, kur graužia. Varlės nugaros smegenys pačios gauna ir perduoda informaciją apie dirgiklio vietą. Žmogui ir aukštesniosioms beždžionėms tokią informaciją teikia galvos smegenys. Todėl spinaliniai žmonės ir šimpanzės turi vadinamąjį bendrąjį refleksą, kurio neturi žemesnieji stuburiniai. Smarkiai sudirginus beveik bet kurią kūno dalį, prasideda refleksiniai pilvo raumenų traukuliai, sulenkiamos kojos, ištuštinama šlapimo pūslė. Nugaros smegenys “nebežino”, kur tas įkyrus dirgiklis, todėl reaguoja bendrai. Aukštesniųjų centrų atjungimas Perpjovus smegenis kiek auščiau, virš pailgųjų smegenų, medulla oblongata, gyvūno elgsena lieka sudėtingesnė. Tokie gyvūnai vadinami decerebruotais (be smegenų, iš lot. cerebrum - smegenys). Erzinantis dirgiklis sukelia pykčio ir įniršio požymius - gyvūnai pasišiaušia, kandžiojasi, grumiasi. Tačiau tie veiksmai nesujungti į prasmingą puolimą ar bėgimą. Decerebruoti gyvūnai, kaip ir spinaliniai, nepalaiko pastovios kūno temperatūros. Galima atjungti ir aukštesnes smegenų dalis. Žievė evoliuciniu požiūriu - naujausia smegenų dalis. Dekortikuoti (lot. cortex - žievė) šunys ir katės tupi ar vaikščioja, tvarkosi kailį, ryja maistą, palaiko pastovią kūno temperatūrą. Tačiau jie pamiršta visa, ką išmokę, nebesugeba išmokti ir ko nors iš naujo. Dekortikavimo padariniai tuo ryškesni, kuo tobulesnės smegenys. Triušius ir žiurkes žievės pašalinimas veikia kur kas mažiau negu kates ir šunis. Beždžionei pašalinus tik dalį žievės, tik kaktines skiltis, padariniai bus ryškesni negu pašalinus visą šuns galvos smegenų žievę. Įgimtas elgesys virsta išmoktu Tirdami žinduolius su vis labiau susiformavusiomis smegenimis, matome, kad jų elgesį vis labiau valdo aukštesnieji nerviniai centrai. Vis daugiau elgsenos elementų, kurie primityvesniems yra įgimti, jiems tenka išmokti. Nelaisvėje išauginta ūdra, patekusi į natūralią aplinką ir pirmą kart pamačiusi žuvis, ims nardyti ir jas gaudyti. Nepatyrusį jauną pavianą gąsdina lervos ir skorpionai, kuriais gamtoje pavianai minta, bet jis ėda nuodingas uogas, kurių vengia vyresnieji gentainiai. Aišku, kad pavianai turi perduodamas tradicijas, koks maistas tinka ir kaip su juo elgtis. Jauniklių priežiūra ir rūpinimasis jais yra įgimtas žemesniems gyvūnams, o beždžionėms tai iš dalies įgimta, o iš dalies išmokstama. Pirmagimę šimpanziukę motina prižiūri gana negrabiai, bet antrą augina jau kur kas labiau įgudusiai. Gamtoje jaunos beždžionių ir šimpanzių patelės išmoksta prižiūrėti jauniklius, žaisdamos su vyresniųjų patelių mažyliais. Galbūt todėl ir mergaitės taip žavisi lėlėmis. Atsiradus būtinybei išmokti tai, kas žemesniems gyvūnams įgimta, elgsena tapo gerokai įvairesnė. Mokymasis ir mėgdžiojimas Ankstyvas būdas mokytis - tai sekti vedlius. Pavianai, laukiniai arkliai ir kiti sambūriniai gyvūnai turi vedlius, būrio vadus, kurie nusprendžia kur ir kada turi eiti būrys. Laukinių arklių vedliu dažnai būna sena kumelė, o pavianų - senas patinas. Patyrę vedliai pažįsta aplinkines vietoves, žino, kur rasti maisto, vandens ir saugų prieglobstį. Jauniems gyvūnams reikia tik sekti paskui vedlį, ir jie greitai išmoksta, kur kas yra. Jiems nereikia patiems tyrinėti vietovės, kas nepatyrusiems būtų labai pavojinga. Mokėti mėgdžioti - sudėtingas dalykas. Tai gali daryti tik suvokęs, kad tas, kurį mėgdžioji, panašus į tave, o tam reikia turėti ir savęs sąvoką. Jei tu matai kitą, naudojantį lazdą, turi suprasti, kad jo ranka panaši į tavo ranką. To nesupratęs, liksi sau nereikšmingo įvykio liudininku. Pamėgdžioti elgseną, atrodo, sugeba tik kai kurie primatai. Gyvūnai, kurie lengvai išmoksta mėgdžioti, kartais taip išmokus naujus dalykus gali perduoda kitoms kartoms. Pavyzdžiui japoniškųjų makakų grupė turi savotiškų kaprizų maistui - vienoks maistas joms yra košeris, kitoks - nekošeris (hebr. kašer - tinkamas). Jaunos makakos linkusios nesilaikyti šių taisyklių, ir jų motinos už tai duoda joms pylos. Tačiau kartais jos vis tiek to naujo maisto neatsisako, ir ilgainiui visa grupė tą maistą ima pripažinti kaip košerį. Panašiai, viena makaka išrado naują technologiją. Pajūryje ji rado tyrinėtojų ant smėlio išbertus ryžius. Žinoma, valgyti smėlėtus ryžius neparanku. Tad ji ėmė berti juos į vandenį. Smėlis nusėdo, o ryžiai plūduriavo ir taip ji tais išvalytais ryžiais ir papietavo. Tai ėmė mėgdžioti ir kitos makakos, ir netrukus ši technologija tapo visos makakų grupės kultūros dalimi. Aukštesni kultūros lygiai Atsiradus kalbai, pasidarė galima perduoti daugiau informacijos negu be jos, ir kultūra pasiekė nepalyginti aukštesnį lygį. Tokioje aukštesnėje kultūroje galime įžvelgti du komponentus: 1) technologiją, įvairių įrankių kūrybą; 2) tai, ką humanitarai linkę vadinti dvasine kultūra - įvairias sąvokas tokių sričių kaip magijos, religijos, meno ir gamtos mokslų. Tos dvi kultūros šakos gana glaudžiai viena su kita susijusios, bet čia paranku, kad ir laikinai, jas išskirti. Technologija daugiausia pagrįsta dvasine kultūra, bet ji gyvenimą keičia ne mažiau, negu mes paprastai manome. Tai todėl, kad naujai sukurtais įrankiais ir technologinėmis koncepcijomis paprastai siekiame tų pačių tikslų, kurių siekia ir neprotingi gyvūnai. Ko anksčiau siekiame dantimis ir lazdomis, dabar siekiame automatiniais ginklais ir tolimo veikimo vandenilinėm raketom. Anksčiau susidomėję tiesiog žiūrėdavome, kaip kas bliauna ir šokinėja, o dabar tai stebime per palydovinę televiziją. Dėl tokių tikslų panašumo žmogaus socialinės struktūros pagrindas ir motyvacija per tuos kelis milijonus metų pasikeitė mažiau, negu daugelis mano ar norėtų manyti. Tačiau žmogaus kultūriniame bagaže pasirodė ir kai ko iš esmės naujo. Mūsų protėviai australopitekai neturėjo šamanų, kurių sielos skrieja į kitą pasaulį, ar ko nors panašaus į Euklido “Elementus”. Evoliucijoje tikrai naujos yra ne materialinės gėrybės, o abstrakčios koncepcijos. Žinoma, nėra ryškaus skirtumo tarp praktiškos technologijos ir abstrakčių koncepcijų. Abstrakčios koncepcijos sudaro sąlygas kurti technologiją, o technologijos pažanga įgalina formuoti naujas abstrakčias koncepcijas. Žmogaus kultūra - tai sistema. Mūsų pažiūras į pasaulį galėtume pavadinti kosmologijomis. Iki žmogaus kosmologijų nieks nekūrė. Tiesa, mūsų motyvai kosmologijoms kurti kiek panašūs į kitų žinduolių motyvacijas, bet žmoguje jie pasireiškia visiškai kitaip. 1. Žmogus trokšta paguodos, užtikrinimo, kad viskas gerai. Tačiau to siekia ir kiti primatai. 2. Žmogus žingeidus, bet smalsios ir žiurkės. Šios dvi biologinės savybės verčia mus ieškoti sau vietos visatoje, aiškintis, kas mes tokie ir kam gyvename. Žmonės nuolat bijo nežinomybės ir nesuvaldomų jėgų, ypač neišvengiamos mirties. Todėl žmogus nori tikėti, kad pasaulis ir prasmingas ir jam draugiškas. Tais motyvais sukurtos pasaulėžiūros vadinamos religijomis. Visokios pastangos atsikratyti religijų visuomet nesėkmingos, nes jausmai visuomet galingesni už logiką ar empirinius duomenis. Žmogus nori netik būti nuramintas, paguostas, bet ir patenkinti smalsumą. Kosmologijos, motyvuojamos smalsumu, vadinamos mokslinėmis. Žinoma, skirtumas tarp mokslinių ir religinių kosmologijų ne visuomet ryškus. Tai patvirtina antropinis principas, kuris mėgina mokslo priemonėmis parodyti, kad visata turi tikslą ir tas tikslas - žmogus. Čia į mokslinę kosmologiją įsiterpia religinė kosmologija. Dar ryškesnis mokslinių kosmologijų įsiterpimas į religiją. Mintis, kad dangaus kūnai juda pagal racionalias taisykles, paneigė ankstesnes kosmologijas, kurios teigė, kad pasaulis pilnas priešiškų ar palankių dvasių, kurias reikia permaldauti, palenkti dovanomis ar pataikavimu. Senovės actekai tikėjo, kad Saulė - ne fizinis kūnas, o dievas, reikalaująs kraujo, kad šviestų. Vedami tos minties, jie tam dievui kasmet paaukodavo 20 000 žmonių. Mums, tikintiems, kad Saulė - karštas dujų kamuolys, tokia religija atrodo nepatraukli. Organinės evoliucijos idėja pakeitė mūsų požiūrį į save ir kitus, o jei mes kada užmegztume ryšius su protingomis būtybėmis kitose planetose, mūsų vertybių samprata pakistų dar labiau.

Biologija  Konspektai   (11,59 kB)

Įžanga Pasirinkau projektą apie maisto produktus, kad sužinočiau apie konservantus, kurie žymimi E raide ant maisto produktų etikečių. Tikslas – sužinoti kas yra konservantai. Mano pasirinkta konkreti tema - natūralūs konservantai mėsoje Surinktą informaciją pateiksiu tekstiniame dokumente ir skaidrėse Uždaviniai: 1. Sukurti anketai klausimus apie maisto priedus ir apklausti žmones. 2. Surasti informaciją apie natūralius konservantus, jų žymėjimą. 3. Sužinoti, kokį poveikį daro žmogaus organizmui konservantai. Dėstymas Projektinės veiklos pradžioje sudarau veiksmų planą kuris padėtų pasiekti rezultatų. Bendra projekto tema –maisto priedai, konservantai. Informacijos daugiausiai ieškojau internete, raktiniai žodžiai „konservantai“, „konservantai mėsoje“. Darbą pradėjau nuo anketos klausimų apie maisto priedus kūrimo. Pateikiu anketos pavyzdį: Anketos pavyzdys (įrašykite atsakymus) 1 Ar žinai iš ko gaminamas maistas ? 2 Ar žinai iš kur jie gabenani? 3 Ar kiek ko yra medžiagų maiste ? 4 Ar žinai kokio senumo maistą duoda ? 5 Ar žinai kokių priedų yra maiste ? 6 Ar žinai kur gaminamas maistas ? 7 Ar žinai kaip vadinasi maisto priedai ? 8 Ar žinai kokie maisto priedai tinkami vartoti ? 9 Ar žinai kurie maisto priedai natūralūs ? 10 Ar žinai kiek hemikalų deda į maistą ? 11 Ar žinai kiek deda tikro maisto? Anketos rezultatai Aš sukuriau anketas, norėdamas sužinoti, ką kiti žmonės žino apie konservantus ir ar jiems įdomu apie konservantus maiste. 70% apklaustųjų atsakė, kad žino apie konservantus ir jų žalą organizmui. 30% apklaustųjų atsakė, kad nežino. Konservantai mėsoje Šiandien parduotuvių daugiau negu seniau. Dabar maisto produktai supakuoti gražiai. Tačiau nekiekvienas susimasto, kas dedama į mėsos gaminius. Bet yra žmonių, kuriems svarbu, kas dedama į maistą. Aš per projektų pamokas sužinojau, kas dedama į mėsos gaminius. Lietuvoje leidžiama vartoti 380 maisto priedų ir daug iš jų dedama į mėsos gaminius. Mano darbo tikslas išaiškinti kas yra konservantai ir koki poveikį jie daro žmogaus organizmui. Patariama vengti mėsos gaminių su nitratu tiems,.kurie serga migrena ir alergijomis.Geriausias maistas-tai šviežas maistas. Konservantai (E-200-299) – medžiagos, prailginančios maisto produkto vartojimo trukmę, apsaugo maisto produktus nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo. Konservantai naudojami: 1. Norint gyventojus aprūpinti kuo įvairesniais maisto produktais. 2. Išvengti greito maisto produktų gedimo.

Biologija  Namų darbai   (12,58 kB)

Įvadas Nedarbas – bene aktualiausia problema šių dienų žmogui. Daugelio nuomone, nedarbas galbūt ir mažėja, tačiau atlyginimai yra per maži. Bet, jeigu būtų mokamas aukštas užmokestis už darbą, tai įtakotų darbo vietų mažėjimą ir nedarbo lygio kilimą mūsų šalyje. Tačiau nedarbo lygis priklauso ne tik nuo darbo užmokesčio, bet ir nuo kitų daugybės veiksnių, kurie bus ištirti darbe. Norint galutinai išsiaiškinti, kodėl nedarbo lygis didėja arba mažėja, kas jį įtakoja ir kaip tai veikia žmonių gyvenimą, svarbu pateikti ne tik statistinius duomenis, bet ir teorinį pagrindą: kas yra nedarbo lygis, kokių rūšių jis gali būti ir kitus teorinius aspektus, padėsiančius mums giliau susipažinti su nedarbu Lietuvoje. Nedarbas ir jo rūšys Darbo ištekliai yra darbingo amžiaus (nuo 18 metų) dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių. Darbo ištekliais nelaikomi ir kareiviai, studentai , ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų šeimininkės, nors jų darbas gali būti daug sunkesnis už dirbančiu firmose ir įstaigose, t.y. tiesiogiai gamyboje. Bedarbiai - tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įsidarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti. Darbo išteklius sudaro bendras dirbančiųjų, tinkamų darbuotis šalies ūkyje, skaičius. Nedarbo lygis = Bedarbių skaičius / Darbo išteklių skaičiaus * 100 % Nedarbo lygis – ekonominis rodiklis, rodantis kuri darbo išteklių dalis neužimta; tai asmenų, galinčių ir norinčiu dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais gyventojais, procentinė išraiška. Taigi nedarbo lygis parodo, koks yra visų darbo išteklių bedarbių procentas. Išskiriamos tokios nedarbo rušys: prislėgtasis nedarbas, tekamasis nedarbas, struktūrinis nedarbas, ciklinis nedarbas. Prislėgtasis nedarbas: Įsivaizduokite, kad jau kurį laiką neturite darbo. Aktyviai jo ieškojote, apėjote visas galimas įdarbinimo įstaigas, bet viskas veltui. Tada tenka pasikliauti giminių, draugų, darbo biržos globa. Kadangi nuotaika subjurusi, jaučiatės prislėgtas, tai darbo paieškas nutraukiate kaip beviltiškas.Taigi jūs, kaip bedarbis, aktyviai neieškantis darbo, neįsiregistruojate į darbo biržą ir esate nelaikomas bedarbiu. Antra vertus, reikia išlaikyti šeimą, mokėti už butą, paslaugas ir pan. Tenka ieškoti bet kokio darbo. Ir tai gali būti padienis, ne visos darbo dienos ar savaitės darbas, darbas žemesnės kvalifikacijos nei turima. Toks nedarbas vadinamas paslėptuoju nedarbu. Paslėptasis nedarbas ir neoficialus užimtumas apima 15 – 20 % ekonomiškai aktyvių Lietuvos gyventojų. Tekamasis nedarbas – tai trumpalaikis, neišvengiamas nedarbas. Terminą „tekamasis“ nedarbas ekonomistai vartoja kalbėdami apie tokius darbuotojus, kurie ieško darbo arba tikisi jį greitai gauti artimiausioje ateityje. Kai žmogus gali laisvai rinktis veiklos rūšis ir darbo vietas, kiekvienu konkrečiu laikotarpiu dalis darbuotojų atsiduria „tarp darbų“. Vieni keičia darbo vietas savanoriškai, kiti ieško naujo darbo atleisti iš ankstesniojo, treti laikinai netenka sezoninio darbo. Taigi visada atsiras žmonių, kurie nedirba dėl neišvengiamų priežasčių. Struktūrinis nedarbas – nedarbo forma, kurią sąlygoja gamybos techninio lygio augimas, kai esamoji dalies darbuotojų kvalifikacija neatitinka darbo paklausos reikalavimų. Terminą „struktūrinis“ ekonomistai vartoja sudėties prasme. Laikui bėgant vartotojų paklausa ir technologija gerokai pakinta, o tai savo ruožtu keičia visuminės paklausos darbo jėgai sudėtį. Dėl tokių ūkinės veiklos pokyčių kai kurių profesijų paklausa sumažėja arba visiškai išnyksta, o paklausa kitų, įskaitant naujas profesijas, išauga. Antai ilgalaikiai vartotojų pirmenybių pasikeitimai, taip pat ir geografinis darbo vienetų pasiskirstymas, sąlygojanti žmonių migracija, gali sukelti struktūrinį nedarbą. Nedarbas atsiranda dėl to, kad darbo rinka į šiuos pokyčius reaguoja lėtai.

Ekonomika  Referatai   (27,41 kB)

Juozas Aputis (g. 1936 m.) - žymiausias 20 a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. Jo kūrybos temos ir vertybinės nuostatos artimos Jonui Biliūnui. Savo kūriniuose Juozas Aputis iškelia šias vertybes: žmogaus jautrumą, mokėjimą įsijausti į kito kančią, nenorą jį įskaudinti ar paniekinti.

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 1,15 MB)

Romanika – (pranc. Romanesque, it. Romanico,vok. Romanik, lot. Romanum – romėniškas), viduramžių architektūros ir dailės stilius, plitęs XI – XII a. (kai kur – ir XIII a.). Nepaisant regioninių skirtumų, romanika laikoma pirmuoju vientisu, beveik visoje Europoje pasireiškusiu stiliumi. Darbo tikslas: išsiaiškinti kas yra romaninis stilius.

Istorija  Pateiktys   (26 psl., 403,89 kB)

Visokio plauko žmonės nori įsigauti į kompiuterių sistemas - nuo smalsių vartotojų, kurie tiria sistemą paprasčiausiai norėdami sužinoti, kas joje yra, iki kompiuterių piratų (hakerių), trokštančių sunaikinti duomenis ar kitaip falsifikuoti duomenų bazes. O kur dar pramonės šnipai, šaltojo karo šnipai, dirbantys užsienio šalių žvalgybos agentūrose. Kompiuterių piratai stovi prie durų, bet jie nesibels, o įsibraus į jūsų kompiuterius, tikėdamiesi didelės naudos. Jei manote, kad piratas - paauglys ir įsiverš tam, kad pajuokautų, labai klystate.

Informatika  Referatai   (8 psl., 12,59 kB)

Milijonas. Milijardas. Vienetukas ir šeši nuliukai, štai ir turim mes skaičiuką milžinuką. O ar jūs gerai įsivaizduojate, kas yra milijonas? Juk tai vienas skaičių milžinų. Ar teko jums kada skaičiuoti iš eilės iki milijono? Jei prisiminsite visus matematikos pamokose spręstus uždavinius, įsitikinsite, kad nei mokykloje, nei apskritai niekur ir niekada neteko iš eilės skaičiuoti iki milijono. Kodėl? Į tai atsakysime truputį vėliau.

Matematika  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 5,19 kB)

Šiame darbe, panagrinėsiu - Lietuvos valstiečių kultūrinius bruožus. Bus apžvelgti senosios Lietuvos tvarkymosi aspektai, jų supratimas ir veiksmai. Trumpai apžvelgsiu šiuos bruožus: 1. Viešąją tvarką 2. Mokyklų steigimą 3. Valstiečių bendravimą 4. Kultūrinį judėjimą kaime . Šį punktą panagrinėsiu plačiau. Viešoji tvarka: Senosiose nuostatose ir instrukcijose nemažai buvo kalbama apie karčiamas. Kaimuose jas laikyti buvo draudžiama. Plačiai karčemų reikalai buvo išdėstyti 1588 m. Lietuvos Statute.

Istorija  Rašiniai   (5,64 kB)

Maisto priedai – ne šių dienų atradimas. Jau nuo senų laikų, siekdami apsaugoti maistą nuo gedimo ar pagerinti jo skonį, žmonės naudojo valgomąją druską, actą, salietrą, įvairias augalinės kilmės medžiagas. Šiandien, kai vis mažiau maisto gaminama namuose, vartotojai pageidauja, kad parduotuvėse būtų kuo didesnis skanių, saugių, sveikų maisto produktų pasirinkimas prieinamomis kainomis.

Pramonė  Referatai   (4,89 kB)

Algoritmu vadinama baigtinė nuoseklių veiksmų seka, kurią procesorius turi atlikti su pradiniais duomenimis, kad gautų uždavinio sprendinį. Priklausomai nuo to, kas sprendžia uždavinį (kas yra uždavinio sprendimo procesorius), algoritmas gali būti pateikiamas įvairiai: -kompiuterio mikroprocesoriui algoritmą reikia pateikti mašinine kalba (dvejetainis, aštuntainis arba šešioliktainis kodai), nes tik tokią kalbą supranta mikroprocesorius;

Informatika  Konspektai   (3,08 kB)

Terminologiniu požiūriu žodį "filosofija" tiesiogiai suprantame kaip „meilę išminčiai“. Tačiau filosofijos samprata netgi pačių filosofų yra laikoma vienu autentiškiausių ir sunkiausiai atsakomų filosofinių klausimų. Kiekvienas galime apibūdinti filosofiją pagal savąją filosofijos viziją ar sampratą, savo dvasios erdvės buveinę.

Filosofija  Namų darbai   (2,55 kB)

Bendras fenomenologinės filosofijos tikslų apibūdinimas (tie, kuriems apskritai rūpi, kas yra filosofija ir kokią vietą jos kontekste galėtų įgyti fenomenologija, rekomenduočiau G.Deleuze ir F.Guattari darbą „qu`est-ce que la philosophie?“, Paris, 1991.

Filosofija  Konspektai   (5,12 kB)

Kultūra - tai informacija, kurią vienas individas perduoda kitam ne per genus, o per nervų sistemą, pavyzdžiui, per mėgdžiojimą ar mokymą. Kultūros raida vadinama egzosomatinė evoliucija (evoliucija už kūno ribų). Gebėjimas įgyti kultūrą išsirutuliojo palengva. Žemesniųjų gyvūnų elgsena pagrįsta gana nelanksčiais refleksais. Ilgainiui šiuos refleksus vis labiau ėmė valdyti aukštesnieji nerviniai centrai. Aukštesniųjų centrų valdoma elgsena darosi vis įvairesnė, o mokymasis vis svarbesnis. Mokymasis mėgdžiojant atsirado vėliau, nes tam individas turi turėti sąvoką "aš" ir nors kiek suvokti, jog kito individo elgsena kažkuo panaši į jo paties. Tačiau aukštesnioji kultūra įmanoma tik vartojant kalbą.

Biologija  Konspektai   (7,27 kB)

Nagrinėti Platono pažiūras nėra lengva, nes mąstytojas viename veikale paprastai neapsiriboja viena kuria nors problema, bet susieja ją su daugeliu kitų ir analizuoja įvairiais aspektais. Toks būdas dažnai verčia vis iš naujo sugrįžti prie klausimo, kuris jau buvo nagrinėtas kituose veikaluose. Todėl, norint apibūdinti Platono pažiūras, reikia aprėpti visą jo kūrybą ir pasiakti mąstysenos eigą.

Filosofija  Rašiniai   (5,13 kB)

Šiame darbe nagrinėsime miegą, jo sutrikimus bei kitus aspektus. Šio darbo tikslas - išnagrinėti ir išanalizuoti miegą, jo sutrikimus bei kitus aspektus. Šio darbo aktualumas - visi mes ilsimės ir miegame, o norint gerai paisėti būtina gerai išsimiegoti, o esant miego sutrikimams tai padaryti yra gan sudėtinga, tad žinant šiuos sutrikimus ir kaip juos pašalinti galėsime gerai pailsėti.

Biologija  Namų darbai   (1,5 kB)

1. Kaip vadinosi 1259metais kryžiuočių pastatyta pilis Karšuvos žemėje? VURBARK 2. Kokią reikšmę seimuose turėjo „liberum veto“ teisė? SILPNINO VALSTYBĘ.

Istorija  Testai   (4,49 kB)

Rytuose vikingai vadinti varangais, variagais. Labiausiai žinomi savo siaubiamaisiais žygiais Skandinavijos, Britų salų pakrantėse ir kitose Europos dalyse tarp VIII a. pabaigos ir XI a. Šis periodas Europos istorijoje vadinamas vikingų amžiumi. Vikingai vertėsi žemdirbyste ir prekyba, kuri buvo plėtojama jūrų keliais. Taip pat sukūrė platų prekybos tinklą bei apgyvendino kai kurias puldinėtas pakrantes.

Istorija  Konspektai   (3,78 kB)

Dviejų romanų lyginimas remiantis motyvų panašumais. Jurga Ivanauskaitė rašo jau dvidešimt metų. Pirmąją knygą – novelių rinkinį „Pakalnučių metai“ išleido 1985 m. Naujausią romaną „Miegančių drugelių tvirtovė“ – 2005. Lyginimui pasirinktus romanus „Ragana ir lietus“ ir „Miegančių drugelių tvirtovė“ skiria 12 metų. 1993 m. Lietuvoje pasirodžiusi knyga „Ragana ir lietus“ buvo pavadinta pornografine ir antikrikščioniška.

Filologija  Analizės   (5,75 kB)

“Gyvenimas po klevu”. Romualdas Granauskas apie save ir savo kūrybą. Romualdas Granauskas gimė 1939 m. balandžio 18 d. Mažeikiuose. Baigė Sedos darbo jaunimo mokyklą, dirbo Skuodo laikraščio “Mūsų žodis” ir žurnalo “Nemunas” redakcijose, statybininku, šaltkalviu, radijo korespondentu, mokytojavo Mosėdyje. Apsakymus pradėjo spausdinti 1954 m. Rinkiniuose “Medžių viršūnės” (1969), “Duonos valgytojai” (1975) kalba apie senąją žemdirbių kartą, jos papročius, buitį, moralinį kodeksą. Bene svarbiausias Granausko kūrinys buvo apysaka “Gyvenimas po klevu” (1988), kuri atkreipė visos visuomenės dėmesį.

Lietuvių kalba  Pagalbinė medžiaga   (3 psl., 7,52 kB)

Į tą vietą, kur stovi Onos bažnyčia, subėga Tiesos, Biliūno, Švietimo gatvės ir Pilies skersgatvis. Tai vienas seniausių miesto kampelių, kurį puošia nemaža vertingų pastatų. Onos bažnyčia – visasąjunginės reikšmės architektūrinis paminklas ir gražiausias gotikinis pastatas respublikoje. Tai senas pastatas. Senuose dokumentuose minima, kad Onos bažnyčia 1500-1501 metais buvo atnaujinta; vėliau (1563) griuvo skliautai. Tik 1581 metais buvo baigtas jos remontas. Tie metai ir laikomi pagrindiniais šio pastato istorijoje. Pagaliau ir pats bažnyčios statymo būdas, jos stilius būdingas XVI amžiui – gotikos klestėjimo mūsų krašte laikotarpiui.

Architektūra ir dizainas  Referatai   (4 psl., 7,21 kB)