Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Arabijos pusiasalis
2009-07-09
Pačius Azijos pietvakarius užima didžiausias Žemės rutulyje Arabijos pusiasalis. Plotu (3 mln. km²) jis beveik lygus trečdaliui Europos. Arabijos pusiasalis, arba Arabija, - tarpinė šalis tarp Azijos ir Afrikos. Visoje Azijoje jam labiausiai būdingi Afrikos gamtos bruožai. Arabijos pusiasalio, kaip ir Afrikos, pagrindą sudaro senovinės kristalinės uolienos platforma. Visa vidinė pusiasalio dalis – didelis akmenuotas dykumų plokščiakalnis su senais ugnikalniais ir daugybe įdubų. Apie trečdalį paviršiaus užima smėlio dykumos, iš kurių didžiausios – Didysis Nefudas šiaurėje ir Rub el Chalis pietuose.
Geografinių klimato juostų aprašymas
2009-07-09
Kserofitiniai miškai(kietalapiai). Mes važiuojame mašina. Važiuojame pietų europa. Prieš mus nuostabūs vaizdai. Štai kserofitiniai, kitaip vadinami kietalapių miškais. Mes važiuojame mišku ir matome begalę mums nematytų augalų ir gyvūnų. Tai ir palmės, alyvmedžiai, kamštiniai ąžuolai, laurai, mirtos ir žemuoginiai medžiai. Taip pat mums egzotiški persikai, įvairiausi citrusinių vaisių krūmai ir medžiai. O gyvunija kaip mums papasakojo senesni šio krašto žmonės labai pasikeitė.
Ukraina
2009-07-09
Ukraina – antroji pagal plotą Europos valstybė, plytinti į šiaurę nuo Juodosios iki Azovo jūrų, Dniepro upės baseine. Juodosios ir Azovo jūrų uostai, įkurti dar XVIII a., buvo pietiniai "vartai" per Borforo ir Dardanelų siaurius į Vakarų Europą. Dabar jų reikšmė dar didesnė, nes čia prasideda jūros kelias į visus pasaulio žemynus. Ukraina – tai valstybė, savo teritorija ir gyventojų skaičiumi prilygstanti Prancūzijai. Plotas 603 tūkst. km2, o gyventojų daugiau kaip 50 milijonų.
Londonas
2009-07-09
Londonas, D.Britanijos sostinė. Jame gyvena 7,4 mln gyventojų. Miestas įsikūręs Anglijos pietryčiuose, lygumoje, abipusTemzės estuarijos, 75km nuo žiočių ( š. J.). Londonas su priemiesčiais sudaro D.Londono metropolinę grafystę (1800km2). Tai miesto centras (Sitis) ir 32 sostinės apygardos. D.Londone susitelkę apie 1/8 visų, apie 1/6 ekonomiškai aktyvių D. Britanijos gyventojų, gyvena apie 0,5 mln imigrantų. Londonas - didelis transporto mazgas. 2 tarptautiniai ir 1 vietinių oro linijų aerouostas.
Vengrija
2009-07-09
Pamatyti dinamiškąją Vengrijos sostinę vertėtų kiekvienam abejojančiam, kad Rytų Europa išties gali sužavėti savo didingumu. Atminty ilgam įsirėš stulbinanti architektūra, aštri vengriška virtuvė ir lėtapėdžiui lietuviui „neįkandamas“ pašėlęs miesto ritmas. Budapešto Keleti traukinių stotis pasitinka tave šviesomis ir dundėjimu. Išlipęs iš traukinio, iš karto apstulbsti nuo šimtų į visas pasaulio puses skubančių žmonių, tarp kurių tu nepažįsti nei vieno.
Autostopo varžybos aplink Europą
2009-07-09
Startavome kas 5 minutes. Burtus dėl starto eiliškumo traukėme tik prieš pat startą, t.y. 9.55 val. Aš startavau penktas. Starte davėme interviu TV3, LTV ir LNK. Taip pat buvo žurnalistas iš "Respublikos". Išlydėjo mus taip pat grupė sirgalių iš VAK, klubo "seniai", draugai ir šiaip prijaučiantys. Po starto lengva ristele nubėgom iki Laisvės prospekto, kur radome tik vieną konkurentų porą – sutuoktinius Galkinus. Įdomu, kad šioje poroje vedančioji buvo JI.
Pagal kūrinių tematiką Romualdas Granauskas yra tradiciškiausias lietuvių kaimiškosios prozos kūrėjas, vaizduojantis žemdirbio pasaulį ir jo saulėlydį. Rašytojas sukūrė paminklą nykstančiam senajam kaimui, atskleidė agrarinės kultūros esmę, užčiuopė giliausias jos šaknis. Apysaka "Gyvenimas po klevu" nėra moralizuojantis kūrinys, tačiau juo R. Granauskas parodė, jog stagnacijos metais kūrusiam rašytojui rūpėjo mūsų egzistencijos pradai, praeities nuoskaudos bei miglota ateities vizija.
Kam žmogui reikalinga laisvė?
2009-07-09
Laisvės siekia daugybė žmonių. Ji turi daug reikšmių. Vieniems tai pilietinė laisvė, kitiems ekonominė, bet visų svarbiausia mano manymu yra asmeninė laisvė. Tai įrodo Vinco Mykolaičio – Putino poema "Vergas". Kūrinio spalvos yra tamsios, niūrios, slogios, o kai kuriose posmeliuose net pereinančios į juodumą: "Nusvirau aš į vargingą savo guolį, Kaip žmogus, kuriam vistiek – gyvent ar mirti, Kaip žmogus kurio paniekinta gyvybė, Tartum liūtas tūno alkio lūkesy".
Ar ištikimybė riboja mūsų laisvę?
2009-07-09
Kiekvienas supranta ir atsako į šį klausimą savaip: vienas galvoja apie ištikimybę profesijai, darbui, kitas – apie ištikimybę šeimai ir mylimam žmogui, trečiais – apie ištikimybę sau ir savo siekiams. Ši tema, manau, yra amžina – klausimas retorinis, o atsakymo nė vienas iš mūsų nežinome, bet diskutuoti galima. Tad ką ji mums duoda? O gal kažką atima? Ar galime mes kažką pakeisti, kad mus suptų kuo mažiau melo ir neištikimybės?
Aš - pasaulio pilietis
2009-07-09
Pasaulyje gyvena milijardai žmonių, o aš esu vienas iš jų. Esu maža, smulki viso pasaulio dėlionės detalė. Esu pilietis kaip ir visi kiti, esu lygiavertis su visais pasaulio žmonėmis. Man galioja tos pačios taisyklės, turiu laikytis tų pačių įstatymų norint, kad būčiau geras pilietis.
Ar puikybė vis dar nuodėmė?
2009-07-09
Visi žmonės vienaip ar kitaip yra išpuikę. Vieni puikuojasi savo išvaizda, kiti turtais, treti taip pat nelieka nuošaly ir randa kuo pasipuikuoti prieš kitus. Žinoma, didžiuotis tuo, ką turi, galima, bet per įkyrus pranašumo rodymas ir dažnas gyrimasis perauga į puikybę. Dažnai žmonės nejaučia ribų ir rodydami savo pranašumą įskaudina kitus. Taigi, galima teigti, kad puikybė iš dalies yra nuodėmė. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės išpuiksta, yra juos supanti aplinka.
Žmonės meną supranta skirtingai, nes kiekvienas turi savo kriterijus, pagal kuriuos vertina visą jį supančią aplinką. Niekada nerasime vienodos nuomonės nei apie patį meną, nei apie jo reikšmę, ar įtaką jaunam žmogui. Aš manau, kad menas turi įtakos ir ne tik jauniems žmonėms, bet ir tiems, kuriuos įprasta laikyti jau subrendusiomis asmenybėmis. Žinoma, toji įtaka ne visiems vienoda, vieniems ji didesnė, kitiems mažesnė.
Žmogus ir menas
2009-07-09
Žmonės meną supranta skirtingai, nes kiekvienas turi savo kriterijus, pagal kuriuos vertina visą jį supančią aplinką. Taigi, niekada nerasime vienodos nuomonės nei apie patį meną, nei apie jo reikšmę žmogui, nei apie tai, ar jis apskritai yra reikalingas. Aš pritariu teiginiui, kad žmogus negali gyventi be meno. Net jei kalbėsime apie "didįjį" meną, kurį kuria įžymūs dailininkai, kompozitoriai ar režisieriai, negali būti žmogaus, kuris visiškai su šiuo menu prasilenktų.
Nėštumo nutraukimas
2009-07-09
Abortu vadinamas nėštumo nutraukimas bet kuriuo metu nuo apvaisinimo iki gimdymo. Tai ne tik medicinos, bet ir bioetikos problema, nes kelia moralinio pagrįstumo klausimus. Diskusijoje dėl aborto moralumo ar nemoralumo paprastai konfliktuoja du pagrindiniai principai: besąlygiškos gyvybės vertės (pro-life) ir individualios laisvės (pro-choice).
Aristotelio filosofijos pagrindai
2009-07-09
Aristotelis gimė 384 metais Stageiroje, trakiškajame Chalkidikės pusisalyje.Jo protėviai buvo gydytojai.Šeimos tradicijos ir auklėjimas skatina jį stebėti gamtą netgi anksčiau, kol jis susidomi sokratikų etika ir dialektika bei Platono metafizika. Daugiausisi dmėsio jis skyrė biologijos mokslo sričiai pagal ją modeliavo savo filosofijos sąvoką. Biologija jo sistemoje vaidino tokį vaidmenį, kokį Platono sistemoje – matematika ir matematinė gamtotyra, kuria Aristotelis išmanė prasčiau ir į kuias mažiaus atsižvelgia. Aristotelis buvo Platono mokinys ir iš jo perėmė nepaprastai daug minčių. Aristoletis, moklo istorikas ir neeilinis eruditas, geriau nei kas nors kitas pažino senąsias ir davartines filosofines ir mokslines pažiūras. Jo pasaulėžiūros pamatas buvo dvejopas: iš Platonos jis išmoko idealizmo, o polinkių požiūriu buvo realistas.
Liudesys
2009-07-09
Kartais gyvenimas nėra toks kokio mes norime. Dabar man liūdna tik todėl jog aš viena savo kambary, visi draugai užsiėmę savo darbai, nuotaikos nėra, už lango siaubingas oras. Bandžiau visokiais būdais praskaidrinti sau nuotaiką, nes tai tik mažytis liūdesio debesėlis susikaupęs iš nedidelių smulkmenų. Įsijungiau radiją ir sumaniau pertvarkyti pastalčius ir lentynas. Įnikau tvarkyti ir nejučiomis sustojau prie seno kūrybinių darbų sąsiuvinio. Pradėjau skaityti ir tik dar susigadinau nuotaiką, nes supratau, kad tik svajonėse žmogus visada laimingas.
Gėris ir blogis
2009-07-09
Gėrio ir blogio samprata buvo aktuali visais laikais: Antikoje gėris sietas su menu, viduramžiais - su religiniais idealais, renesanso epochoje gėris buvo apipintas humaniškosiomis vertybėmis. Gėris ir blogis gali būti vertinamas įvairiais aspektais, bet geriausiai jų prasmė atsispindi etinėje, religinėje ir filosofinėje plotmėse. Etika - tai moralinių vertybių, tam tikrų visuomenės normų visuma.
Laisvė ir būtinybė žmogaus gyvenime
2009-07-09
Žmogaus gimimas - stebuklas, jau nuo pat pirmos gyvenimo minutės nustatantis tam tikras buvimo šiame pasaulyje taisykles. Žmogus įmetamas į erdvę, kur galioja nerašyti būties įstatymai, formuojantys jo moralę bei pasaulėjautą. Gimdamas žmogus turi daug teisių, bet pati svarbiausia iš jų yra teisė rinktis. Su pasirinkimo teise susiduriame kasdien: vieną apsisprendimą nulemia laisvas pasirinkimas, kitą - neišvengiama būtinybė.
Į naujuosius amžius Europos filosofija įžengė jau turėdama ilgą istoriją, apėmusią apie šimtą teorijų ir doktrinų, sistemų ir mažiausiai dvejopą - antikinį ir viduramžišką - požiūrį į pasaulį. Vieni naujųjų amžių mąstytojai matė pasaulį iš viduramžių pozicijos, kiti laikėsi senovei būdingo požiūrio, treti – naujos pozicijos, kuri nesudarė prielaidų naujai pasaulio sampratai, tai yra nesudarė loginio pamato naujam senų problemų sprendimui.
Protas pats nusistato ribas
2009-07-09
"Žmogaus protą vienoje iš jo pažinimo rūšių ištinka ypatingas likimas; jį apgula klausimai, kurių jis negali išvengti, nes juos jam pateikia jo paties prigimtis, tačiau jis negali ir atsakyti į juos, nes jie pranoksta visas žmogaus proto galimybes. kadangi klausimai niekada nesibaigia, tai jis priverstas ieškoti prieglobsčio pagrindiniuose teiginiuose, kurie išeina už bet kokio galimo patyrimo ribų ir vis dėlto atrodo tokie neabejotini, kad ir įprastinis žmogaus protas su jais sutinka.
Religijos filosofija
2009-07-09
Kas yra religijos filosofija? Religija kaip ją vadina F. Heileris, yra "bendravimas su giliausia bei galutine tikrove". Kas ši tikrovė yra savyje, galima suvokti labai įvairiai. Religija yra neperžengiama. Užtat ir jos filosofija, vaizdingu E. Brunnerio posakiu, sudaro "visos filosofijos iškilią viršūnę”. Vakarų mąstymui visados yra buvęs dievybė: "Didieji mąstytojai mielai tapatino savus aukščiausius pradmenis su dievybe" kaip galutiniu filosofavimo laimikiu.
Egzistencialistinė ir absurdo dramos
2009-07-09
Egzistencializmas kelia būties ir žmogaus egzistavimo problemas - gyvenimo prasmės, mirties, kančios. Tai nereiškia, kad egzistencialistai pirmieji atkreipė dėmesį į šiuos klausimus, tačiau žmogaus egzistencijos problema yra pagrindinis egzistencialistų tyrinėjimo objektas. Egzistencijai jie teikia pirmenybę prieš esmę, be to, egzistencija, anot jų, nėra iš anksto duota, o kuriama kiekvienu momentu konkrečioje situacijoje.
Dostojevskio romanas "Nusikaltimas ir bausmė" gimė susidariusios 19 amžiaus 60-tais metais Rusijoje situacijos dėka. Rašytojas atkuria tiesa atspindinti žemutines klasės miesto gyvenimo atvaizdą, ištisa ubagystes ir žmonių skausmo jūra. Ir šitam ištisam atstumtų žmonių pasauliui besipriešina stovykla grobuonių, gyvybes valdovų, šaltų beširdžių žmogeliukų, smerkiančių Žmogų.
Ligos filosofinė samprata
2009-07-09
Anot Vydūno, ( Raštai II, 312-327psl. ) sveikata - lygnašos būsena. Liga tai, kad kūno gyvenimas trukdytas. Giliau ją supranta tie, kurie tiki, kad pagaliau galia, kuri kūną kuria, viską pataisysianti. Vydūnas šią galią vadina prigimtį. Sveikata yra griaunama tada, kai kūną kuriančiąjai galiai yra užduotas per didelis arba neįprastas darbas. Panašūs dalykai gali įvykti ir jausmų-geismų srityje.
Demokritas
2009-07-09
Abderuose mokėsi pas Leukipą; paskui lavinosi ilgose kelionėse. Ramus ir pasišventęs mokslui jis gyveno gimtajame mieste atokiai nuo viešo ir judraus gyvenimo, kokį gyveno Atėnuose jo amžininkai filosofai sofistai. Sakoma, kad jis buvo atvykęs į Atėnus, bet nebuvo ten pripažintas. Apie jo budą senoveje kalbėta prieštaringai: matyt, jo būta linksmo, nes buvo vadinamas "besijuokiančiu filosofu". Jis buvo žymus mokslininkas su milžinišku žinių bagažu.
Bakterijų tipai
2009-07-09
Bakterijos - tai vienaląsčiai prokariotai. Jie neturi pilnai suformuoto branduolio, o ląstelės viduje yra DNR grandinė _ nukleoidas. Ląstelės viduje yra tik po vieną chromosomą, todėl bakterijos mutacija visada pasireikš fenotipiškai ( fenos _ išvaizda). Paprastos ląstelės mutacija: A_ aukštas; a_ ˛emas: iki mutacijos AABBCC, po mutacijos AaBBCC _ augalas bus aukštas, nes A dominantinis.
Gamta didžiausias turtas
2009-07-09
Gamta - tai dalykas kurį kiekvienas žmogus turėtų saugoti vertinti ir neapsakomai branginti, tačiau toli gražu ne visi taip daro... Man rūpi kaip išsaugoti, gamtos grožį, kaip palikti naturalią nesuterštą aplinką, tieks kurie čia bus po mūsų... Mokslo ir technikos galia šiais laikais iš tikrųjų yra didžiulė, jau prilygstanti tiems gamtiniams reiškiniams, kurie suformavo mūsų planetą.
Kraujotaka
2009-07-09
Suaugusio žmogaus kūne yra apie penkis litrus kraujo. Kraujas – tai jungiamasis audinys, susidedantis iš skystos tarpląstelinės medžiagos – kraujo plazmos ir kraujo ląstelių (forminių elementų). Kraujo plazma yra gelsvos spalvos. Joje esti apie 90% vandens, kiti 10% - tai įvairūs baltymai, mineralinės druskos, taip pat maistinės medžiagos ir medžiagų apykaitos produktai, kuriuos nešioja kraujas. Anglies dvideginį perneša eritrocitai (raudonosios kraujo ląstelės), šiek tiek kraujo plazma. Kraujyje esama trijų rūšių ląstelių: raudonosios kraujo ląstelės, arba eritrocitai, baltosios kraujo ląstelės, arba leukocitai, taip pat kraujo plokštelės – trombocitai.
Ląstelės
2009-07-09
Ląstelėse – organinės molekulės. Ląstelės sudarytos iš neorganinių ir organinių junginių. Neorganinėms molekulėms būdinga: 1. turi teigiamų ir neigiamų jonų 2. turi daug joninių jungčių 3. yra sudarytos iš nedaugelio atomų 4. yra susijusios su negyvąja gamta Organinėms molekulėms būdinga: 1. visuomet turi C ir H 2. dažnos kovalentinės jungtys
Kanapės
2009-07-09
Kanapės - tai vešlus dilgėlių ir apynių šeimos augalas. Jos kilusios iš Azijos, bet šiuo metu auga daugelyje kitų pasaulio vietų. Daug žmonių patys jų užsiaugina (nelegaliai !) Augalo lapai sudėtiniai, karpytais kraštais. Jau 2700 metais pr. Kr. kanapėmis Kinijoje buvo gydomi žmonės. Religiniais tikslais jos plačiai vartojamos Azijoje ir centrinėje Amerikoje. XIX a. Kanapė - tūkstantmečius žinomas augalas.
