Šią savaitę vykę stojamieji egzaminai į Architektūros studijų programą subūrė daugiau nei 200 abiturientų, siekiančių įrodyti, kad jų kūrybiniai gebėjimai atitinka reikalavimus, keliamus visiems, pasirinkusiems šią specialybę. Šiemet būsimųjų architektų laukia svarbus pokytis – visoje Lietuvoje Architektūros studijos perorganizuotos į vientisąsias. Tai reiškia, kad po 5 metų būsimiesiems absolventams bus įteikti ne bakalauro, o magistro diplomai.
Prieš keletą dienų žiniasklaidoje pasirodė informacija apie inicijuojamas moksleiviams, keliaujantiems autobusais, nuolaidas. Tam pritarė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Tačiau dar neįsibėgėjusi iniciatyva gali subliukšti dėl Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) neatsakingumo. Už paslaugą neatsiskaitė.
Su darnia plėtra susijusių sprendimų įgyvendinimui reikalingi profesionalai, orientuoti į inovatyvius ir darnius inžinerinius bei aplinkos valdymo sprendimus. Tarpdisciplininė Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantūros studijų programa Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba rengia darnų vystymąsi, aplinkos inžineriją, gamybos ir gaminių inžineriją, ekonomiką bei socialinius mokslus išmanančius specialistus. Tai – pirmoji Lietuvoje magistrantūros studijų programa, suteiksianti studentams integruotos inžinerijos kvalifikacijos laipsnį.
Šiandien iškilmingoje LSMU diplomų teikimo ceremonijoje „Žalgirio“ arenoje penkiems LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto studentams 1 tūkst. eurų stipendijas įteikė „Intermedix Lietuva“ Priimamųjų (gydymo įstaigų) padalinio direktorė Akvilė Sinkevičiūtė.
Jau nuo šio rudens mechanikos inžineriją studijuojantis jaunimas darbo rinkoje įsitvirtins dar lengviau. Naujos kartos mechanikos inžinierius ugdantis Šiaulių universitetas, kuris dalyvauja Jaunųjų profesionalų programoje „Kurk Lietuvai“, kartu su socialiniais partneriais vien šiemet užtikrins 60 darbo vietų mechanikos inžinerijos studijų programos absolventams. Jaunuoliai įsidarbins Lietuvoje veikiančiose, užsienio kapitalo pritraukusiose, įmonėse.
Globalizacija, blogėjanti demografinė padėtis ir spartūs technologiniai pokyčiai piešia vis liūdnesnę Lietuvos švietimo sistemos ateitį. Taip manantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pabrėžia, kad į XXI amžiaus iššūkius reikia reaguoti labai greitai, o ne matant konkrečias problemas ištisus metus nesiimti jų spręsti ir tik atlikti naujas analizes.
Birželio 21 dieną įteikti diplomai Šiaulių universiteto (ŠU) 19-osios laidos absolventams. Universitetą baigė 640 bakalaurų, 224 magistrų, 27 absolventai baigė laipsnio nesuteikiančias pedagogikos studijas. Iš viso 2016 m. laidoje yra 891 absolventas. Šiais metais įteikti 37 diplomai su pagyrimu – 12 bakalauro ir 25 magistro. O absolventė Marija Staponkutė laimėjo ŠU alumnų asociacijos prizą – skrydį oro balionu.
Profesionalioji žurnalistika visuomenėje veikia tarsi institutas. Ji turi ne tik aiškiai apibrėžtus profesinius tikslus (tikslumo, įvairovės, objektyvumo) ir misiją ieškoti tiesos, žurnalistika – yra vienas svarbiausių demokratijos garantų. Atrinkdami ir perteikdami naujienas žurnalistai suaktualina visuomenės gyvenimo realijas taip sukurdami erdvę įvairiems požiūriams ir viešoms diskusijoms.
Žurnalistai atstovauja viešajam interesui. Jie stebi esančiuosius valdžioje, analizuoja jų priimamus politinius sprendimus, padeda siekti procedūrinio valdžios atstovų priimamų sprendimų aiškumo ir nuoseklumo.
Viešumoje pasklidus komentarams dėl mažesnių, tačiau daugiau valstybės tiksliniu būdu finansuojamų studijų vietų gavusių („mirtininkais“ pavadintų) aukštųjų mokyklų, Šiaulių universitetas primena neseniai skelbtą informaciją apie 6-eriems metams skirtą veiklos akreditaciją.
Lietuvoje ir pasaulyje įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai iššūkiai skatina diskusijas apie globalų švietimą ir jo skatinimą. Jungtinių Tautų švietimo,mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) didelį dėmesį skiria švietimo galimybių plėtrai, nepriklausomai nuo ekonominių, demografinių skirtumų.
„Lietuvos aukštojo mokslo institucijos per transformuojančias studijas ir tyrimus, įvairių partnerysčių stiprinimą, darnaus vystymosi patirčių dalinimąsi, gydytojų kvalifikacijos tobulinimą, universiteto bendruomenės aktyvinimą ir glaudinimą vis labiau prisideda prie globalaus švietimo plėtros“, – šalies aukštojo mokslo poziciją pristato Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Asta Junevičienė.
