ir 7 antras ne tiek

7 E=Mc^2 tai M=E/c^2

E=1.6*10^-19 *17.3*10^6=27.68*10^-13

c^2=9*10^16

M=3.075 * 10^-29 kg

O negalejo  klausime atsakyti taip, kad vandenilio rysio energija didesne, nes pastarasis turi du neutronus ir viena protona, o helis du protonus ir viena neutrona; tai pagal formule E= Mc2 (Zmp+ Nmn -Mb )c2 gausime, jog vandenilio rysio energija didesne, nes neutrono mase didesne uz protono (ta atsiminiau, pasitikrinau, taip ir yra). Be to, antroje reakcijoje mase mazesne po reakcijos, nes energija absorbuojama, vadinasi E rysio neigiama ir pagal formule E=mc2 gausime neigiama mases defekta, o tai rodo, jog po reakcijos susidariusiu branduoliu mase mazesne uz pries reakcija buvusia. Cia totaliai nusisnekejau ar ne?

Be to, as gavau mase kaip Zonijus.

28 tikrai B. kai žeme tarp mėnulio ir saulės. Įsivaizduokit,  S - Ž - M ir stebėtojas stovi m raidės dešinėje, taigi jis saulės visiškai nemato.

7.1 yra Helis ir Deuteris, ir parašyti vandenilis manau neužteks.
7.3 1-oje, nes juk patys dar 7.2 skaičiavote masės defektą. O ir klausia kurios reakcijos brand. masių suma prieš sąveiką yra didesnė. o masės defektas ir reiškia, kad po reakcijos dalis masės virto energija.

Jei, amare, pradžioje kalbėjai apie 7.4, tai manau visiskai teisingai.
Tačiau 7.3 , tai juk 2-ojoje reakcijoje energija gaunama, ir mase niekur dingti negalėjo, todėl ir nėra maės defekto, kuris neturėtų gautis neigiamas.

28 D. Jis niekad nematys uztemimo nes niekad negali matyt zemes 

Na tai ir nereikia jam tos zemes matyti. nagi menulis sukas apie zeme, o zeme apie saule..
kad visi trys atsidurtu vienoje tieseje yra du butai:

S   M   Ž  ir  S   Ž   M, taigi antruoju būdu, kai kai žemė užstoja saulę ir pats stebėtojas yra dešinėje mėnulio pusėje, jis ir mato visišką saulės užteminą. 

butina matyt gi kitaip nematys saules uztemimo jei neuztos saules zeme

padety S-Z-M saules uztemimas buto tada kai tu sedetum menulio pusej atsuktoj i zeme ir saule, o salyga teigia atviksciai. Taigi tu sedi puseje atsuktoje i priesinga puse negu saule ir tau yra tamsu kaip siknoj, nes tau db naktis, o nakty saules uztemimu nebuna

Pala, nuo kada saulės užtemimas vyksta, kai saulę užstoja žemė? mes juk jį stebime, ir mums saulę užstoja mėnulis ir tai yra vadinama saulės užteminu.

2.5 į kairę. Juk ąsotis juda į dešinę, o trinties jėga bet kokiu atveju, visada priešinasi judėjimui, taigi ji nukreipta į kairę.

5.4 Tikrai ne visos rodyklės žemyn. el. lauko linijos  kondensatoriuje žemyn, tačiau magnetinio lauko linijos į viršų.

dėl užtemimų tai tikrai D

padeti S-M-Z uztemimas vyksta zemeje, stebetojui menulyje yra skaisti ir laaabai kasta diena

Na taip, apie naktį ir dieną nepamasčiau. Bet dar vienas niuansas. D ats. teigia "....niekda negali matyti VISIŠKO saulės užtemimo" tai vadinasi dalinį galima? kaip pagal jūsų paaiškinimą? juk tamsu kaip šiknoj sakei;}

o kur parasyta kad negalima o kur parasyta kad negalima juk klausia viso uztemimo ir ko tu i tas smulkmenas gyliniesi atsakymas d

 Kaityk klausima ir atsakinek i klausima

Klausime apie dalini uztemima net nekalbama

  čia buvo pateikti 2 žmonių testo ats, pas vieną ir pas kitą skirtingai, kuo dabar tikėti ? mane domintų 18 ir 25 : )

Branduolinio virsmo metu dalis branduolio vidinės energijos gali virsti kitų rūšių energija, pavyzdžiui, naujųjų dalelių kinetine energija. Pagal energijos tvermės dėsnį vidinės energijos pokytis lygus dalelių kinetinės energijos pokyčiui.
Žinoma, kad mLi = 7б01601 a.m.v., mH = 1,00783 a.m.v., mHe = 3,16602 a.m.v., mN = 14,00307 a.m.v., mO = 15,99491 a.m.v. Apskaičiuojame energijos pokytį vykstant pirmajai reakcijai: DE1 = ((7,01601 + 1,00728) – 8,00520) ∙ 931 = 0,01809 ∙ 931 = 16,8 MeV. Vykstant antrajai reakcijai, DE2 = ((14,00307 + 4,00260) – (16,99913 + 1,00728)) ∙ 931 = 0,00074 ∙ 931 = – 0,689 MeV.
Vykstant pirmajai reakcijai, energija išsiskiria, nes DM > 0, o vykstant antrajai, energija absorbuojama, nes DM<0.

Čia radau tokį uždavinį, tai ar nebūčiau teisi su tuo 7 klausimu, ar aš klystu?

Na tarkim ikalbejote del d. ;]
18.D, manau, nes rezistorius turi varžą, tai jis ir kaista, o kondensatorius idealus, taigi nėra varžos, nėra kam priešintis srovei ir šilti jis neturėtų.
25, tai C, net nežinau kaip galima kokį kitą gauti.
 

 Nu va domino aš irgi taip pat galvoju dėl 18 ir 25, bet čia chebra kitaip kažką gauna