| Vartotojas | Pasisakymas | |
|---|---|---|
|
Žinutė parašyta:
2008-07-15
14:53:52
| Nuoroda
Pradėti reformą nuo aukštojo mokslo apmokestinimo būtų amoralus ir nepateisinamas žingsnis. Tai reikštų, kad studentai privalėtų apmokėti neefektyviai veikiančios ir dar nepertvarkytos sistemos išlaidas, o daugelis jų turėtų brangiai atseikėti už nekokybiškas studijas.
Įstatymiškai pirmiausia įteisinus įmokas už studijas kaip papildomą aukštojo mokslo finansavimo šaltinį jokie kiti šios srities pertvarkymai taptų neįmanomi, nes iš studentų gaunamos lėšos leistų paslėpti aukštajame moksle susikaupusias problemas ir jų sprendimą dar kartą nukelti į neapibrėžtą ateitį.
Ekspertai ir profesionalai įsitikinę, kad mokesčio už aukštąjį mokslą klausimą galima kelti ir svarstyti tik po to, kai šis sektorius bus pertvarkytas ir optimizuotas, taigi, kai bus įmanoma tiksliau įvertinti ir jam būtinų lėšų poreikį.
Svarbiausias aukštojo mokslo reformos tikslas turi būti siekis laiduoti kokybišką ir prieinamą aukštąjį išsilavinimą visiems gebantiems studijuoti aukštojoje mokykloje šalies piliečiams. Siekiant šio tikslo būtina neatidėliojant ir sparčiai pradėti vykdyti visuminę, kompleksinę ir nuoseklią aukštojo mokslo sistemos reformą. Pagrindiniai tokios reformos prioritetai ir konkretūs jos įgyvendinimo žingsniai turėtų būti šie:
1. Pusiausvyros tarp atskirų povidurinio švietimo sistemos sektorių atstatymas. Siekiant, kad atskiruose povidurinio švietimo pakopose (profesinio mokymo , kolegijų, universitetų) studijuojančiųjų santykis labiau atitiktų asmens, visuomenės ir darbo rinkos poreikius, būtina pertvarkyti povidurinio švietimo sistemą taip, kad pereinant iš vienos pakopos į kitą būtų įskaitomi jau surinkti mokymosi kreditai;
2. Akademinės laisvės pirmenybė prieš institucinę autonomiją. Pertvarkant Lietuvos studijų sistemą būtina nustatyti aiškią pusiausvyrą tarp aukštosios mokyklos autonomijos ir realios atskaitomybės visuomenei,. Institucinę autonomiją pertvarkyti taip, kad būtų panaikintos akademinės vergovės apraiškos ir įtvirtinta griežta akademinės laisvės pirmenybė prieš institucinę autonomiją.
3. Mokslo finansavimas kaip esminė studijų finansavimo dalis. Pertvarkant mokslo ir studijų finansavimą būtina užtikrinti realią aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų atskaitomybę už gaunamas lėšas ir sudaryti sąlygas lygiateisei bei sąžiningai jų konkurencijai. Aukštųjų studijų finansavimas turi būti grindžiamas programiniu valstybės užsakymu, dėl kurio turi konkuruoti atitinkamas studijų programas siekiančios vykdyti aukštosios mokyklos. Pereinant prie programinio finansavimo pirmas žingsnis galėtų būti magistrantūros ir doktorantūros studijų finansavimo pertvarkymas – šioms studijoms biudžetinis finansavimas turėtų būti skiriamas kaip priedas prie konkursinių lėšų, kurias aukštoji mokykla yra gavusi atitinkamos mokslo krypties projektams vykdyti. Siekiant šio tikslo, būtina pradėti valstybės mokslo institutų pertvarką.
4. Studijų programų pertvarka. Įgyvendinant studijų finansavimo reformą iš pradžių turi būti atliktas visų šalies aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų ekspertinis vertinimas. Pirmasis žingsnis turėtų būti universitetinio mokslo potencialo įvertinimas, nes moksliniai tyrimai – būtina universitetinių studijų sąlyga. Šios sąlygos neatitinkančios universitetinių studijų programos turi būti iškart naikinamos arba joms suteikiamas tikrąjį jų pobūdį bei lygį atitinkantis statusas. Tolimesniame etape ekspertai turėtų įvertinti, ar likusios studijų programos atitikinka nustatytus reikalavimus. Jų neatitinkančios programos taip pat turi būti naikinamos arba joms suteikiamas jų lygį atitinkantis statusas.
5. Teisės aktai, reglamentuojantys studijų programų ir aukštųjų mokyklų statusą. Turi būti patikslinti ir griežčiau apibrėžti universitetinėms aukštosioms mokykloms keliami reikalavimai, taip pat įstatymiškai įtvirtinta galimybė keisti studijų programų bei aukštosios mokyklos statusą atsižvelgiant į ekspertinio vertinimo rezultatus.
6. Ekspertinis vertinimo organizavimas. Būtina pertvarkyti bei tobulinti studijų programų ekspertinį vertinimą. Turi būti įstatymiškai apibrėžta tokį vertinimą atliekančių institucijų nepriklausomybė bei praplėsti jų įgaliojimai, taip pat juridiškai apibrėžtas ir įtvirtintas šiame procese dalyvaujančių užsienio ekspertų statusas.
7. Reformos išlaidų šaltiniai. Pertvarkant ir optimizuojant aukštąjį mokslą sektorių pereinamuoju laikotarpiu neišvengiamai atsirasiančios papildomos išlaidos turėtų būti apmokamos iš tam numatytų valstybės biudžeto lėšų ir, kur įmanoma, ES struktūrinių fondų lėšų. Tai būtų geriausia valstybės investicija į savo ateitį.
----------
Tokiai reformai įgyvendinti būtina tvirta politinė valia. Tačiau tik taip – demokratiškai, sąžiningai ir viešai – įgyvendinamą aukštojo mokslo reformą suprastų ir paremtų visuomenė, nenomenklatūrinė studentija ir akademinė bendruomenė.
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-07-15
14:56:56
| Nuoroda
Registruokitės į mitingą, jei norite reikalauti, kad pertvarka būtų pirmiau už mokestį (nes tik po pertvarkos bus aišku, koks mokestis galėtų būti racionalus ir kaip užtikrinti kokybę ir prieinamumą).
Rašykit ATEISIU emailu [email protected]
Mitingas vyks rudenį. Arba rugsėjį, arba po Seimo rinkimų, priklausomai nuo situacijos.
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-07-17
16:43:49
| Nuoroda
Lietuvoj egzistuoja Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Jame yra atrinkti neblogi ekspertai, bet jis turi tik patariamąją funkciją šiuo metu, kurios, aišku, nieks neklauso.
Be to, studijų programų vertinimas nėra toks sudėtingas, kaip čia pasakoji. Tiesiog daugelis programų akivaizdžiai Lietuvoje neatitinka net minimalių reikalavimų. Pradėti galima nuo magistro programų ir per pakankamai trumpą laiką išnyktų visi magistro imitaciniai laipsniai.
Antras žingsnis - bakalaurai.
Todėl tai ir yra reforma, kad per dieną nepadarysi.
O emigracija tokiu atveju neturėtų pagrindo didėti, nes juk mokesčiai nedidinami, sudaromos sąlygos įgyti parengimą kurioje nors iš trijų grandžių - profsinių, kolegijų, universitetų.
O apskritai, svarstant apie reformą ir t.t., sūlyčiau atsisakyti tokių argumentų kaip "aš pažįstu tą, kuris padarė taip, kuriam sekėsi taip, o va tą dar pažįstu..." ir t.t. Čia kalbama ne apie pavienius indibidus, kurie kažkaip sausi išlipa iš tikrai purvinos balos, o apie visos sistemos tvarkymą.
Universitetinės studijos negali vykti ten, kur nėra vykdomi tikri moksliniai tyrinėjimai. Žodžiu, toliau viskas turėtų būt aišku... EInu ruoštis mitingui.
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-07-27
23:27:29
| Nuoroda
bender,
nusispjaut mums i asmenines ambicijas. tiesiog LSAS ir LSS DIRBA apmokestintojams. tai nomenklaturines-korupcines organizacijos. studentu gynimas jiems tera spektaklis, kuris padeda daryt karjeras.
tiesa, bendravom su jais dar nuo praeitos vasaros, bet bendrauti ir jungtis jie nepanoro. ir aisku, kodel.
beje, dali tos ju "peticijos" parase g. steponavicius - tai yra, pats didziausias apmokestinimo salininkas.
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-07-27
23:35:12
| Nuoroda
Vakaruose mokslas valstybinese aukstosiose yra visur arba nemokamas, arba visur vienodas visom studiju programom nedidelis mokestis. Brangesnes buna tik senas tradicijas ir geras garantijas teikiancios studiju programos.
Apskritai ne vienas universitetas negyvena vakaruose is studentu mokesciu, jie sudaro iki 20% universiteto pajamu.
O geriausiuose universitetuose uzdrausta apskritai dirbt studentams. Jei pagauna dirbanti, ismeta. Ne apie mokescius, o apie mokymasi reikia galvot.
5000?:) Idiotiskesnio pasiulymo nesugalvociau. Koks labiau pasiturintis turbut issimoketu, bet daugumai tai butu tikras galvos skausmas, o kai kam apskritai uztrenktos durys pries nosi.
1000 gal ir butu suprantama... bet ir tai dar nemazai kam tai keltu problemu ir mazintu prieinamuma pagal sugebejimus
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-07-27
23:38:41
| Nuoroda
nieks nezino. neturetum pagal naujausia tvarka moket iki semestro galo.
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-07-27
23:41:31
| Nuoroda
Logiskai mastant, kaip gali buti mokamos studijos zmogui, kuriam reikia skirti baraka, t.y. jis neturi pinigu nuomai? Kur musu valstybes socialines garantijos studentams?
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-08-03
13:58:43
| Nuoroda
Nukopijuoju V. Radzvilo analize (rasyta 2008 08 01), parasyta i viena studentu ir moksleiviu el. konferencija.
---------------------------------------------------------------
Sveiki,
Pagaliau [grizes] susipazinau su naujienomis. Keleta kartu atidziai perskaiciau LSAS "peticija" [dalyvausiu.lt] ir paskelbta Grupes [uz kokybiska ir prieinama aukstaji moksla Lietuvoje]pareiskima [http://www.pilieciai.lt/minerva/index.php?article=1293]. Nesu linkes, o dazniausiai ir neturiu laiko skaityti tokius tekstus lydincius komentarus, taciau sis reikalas toks svarbus, kad si karta teko susipazinti ir su jais.
Grupes pareiskimas yra savalaikis ir dalykiskas, jame tiksliai uzciuopta reikalo esme. Jau daug metu tenka dometis visuomeniniais ir politiniais reikalais. Kai kurie is ju yra sukele slogiu ispudziu ir palike nemaloniu atsiminimu. Nenoriu kalbeti aptakiai, todel pasakysiu tiek: si "peticija" yra vienas ciniskiausiu ir slyksciausiu Lietuvoje kada nors paskelbtu tokio pobudzio tekstu. Jos turinys ir tikslai deramai ivertinti Grupes pareiskime. Vis delto "peticija" sulauke plataus atgarsio ir studentijos palaikymo, todel noretusi siek tiek pakomentuoti Pareiskime neaptartus kai kuriuos su ja susijusius dalykus.
Skaitant "peticija" pirmiausia krenta i akis savotiskas jos dvilypumas: sis tekstas yra keistas dalykinio nekompetentingumo ir politinio suktumo derinys. Apibreziant "gerai besimokancio" savoka raginama nesivadovauti 8 balu kriterijumi, kol visose aukstosiose mokyklose nebus idiegta "tinkama ir objektyvi studiju rezultatu vertinimo sistema". Uzmojis idiegti tokia sistema yra paprasciausia utopija ir nesusipratimas jau vien todel, kad studiju rezultatu (paprasciau kalbant, egzaminu) vertinimo budai ir kriterijai yra seniai zinomi ir taikomi visuose universitetuose. Zinoma, buna subjektyvaus ir tendencingo vertinimo atveju, taciau apskritai Lietuvoje esanti studentu ziniu vertinimo praktika is esmes niekuo nesiskiria nuo pasaulines. Tad sumanymas sukurti kazkokia neva "objektyvia" vertinimo sistema butu tikra sios srities revoliucija. Tai utopinis ir is principo neigyvendinamas uzdavinys -- toks pat beviltiskas ir absurdiskas kaip ir pastangos atrasti "tinkama" gerai besimokancio apibrezima mechaniskai ir eklektiskai jungiant socialini (gebejimas studijuoti be skolu) ir akademini (koks nors pasirinktas vertinimo balas) kriterijus. Pats siekis rasti tokia isivaizduojama vertinimo sistema vercia neigti skirtingu studijuojamu mokslu specifika, tad tokia dirbtine niveliacija taptu neissenkamu savivales ir subjektyvizmo vertinant studentu zinias saltiniu. Jeigu "tinkamos" vertinimo sistemos paieskos apskritai turi nors kokia prasme, jos galiausiai turetu reiksti tik pastangas kazkaip stebuklingai "subendravadiklinti" sio vertinimo kartele "konvertuojant" skirtingu studiju sriciu vertinimu balus ir, pavyzdziui, fizinius mokslus kremtancio studento gautus 6 balus prilyginti filologo gautiems 8 balams. Nesunku suvokti, kiek "objektyvi" butu tokia vertinimo sistema ir koks kiltu chaosas. Faktiskai tai butu grizimas prie to, kas jau siulyta ir atmesta: aukstosioms mokykloms beliktu suteikti teise pacioms nusistatyti ne tik "gero mokymosi", bet ir egzaminu vertinimo kriterijus. Sitaip butu brendama i dar didesne aklaviete -- dar gilesni subjektyvizmo ir savivales liuna. Taigi uzmojis ir siulymas "tobulinti" vertinimo sistema liudija "peticijos" autoriu diletantizma ir net elementarios mastymo kulturos stoka. (Beje, kaip matyti is Bernardinuose.lt paskelbto J. Okunio interviu, sia keista minti "tobulinti" vertinimu sistema puoseleja ir LLS).
Taciau "peticijos" autoriams tai netrukdo kviesti studentu i "masine protesto akcija".
Atrodo, kad si kvietima gana entuziastingai sutiko ir "peticija" pasirase net kai kurie Grupes nariai. Tad nepakenktu pasiaiskinti, kokioje akcijoje vis delto norima dalyvauti. Pirmas naturaliai kylantis klausimas butu toks: ar tai is tiesu bus protesto akcija? Klausimas anaiptol ne retorinis: toks jau pasaulis, kad daiktai daznai nera tai, kuo jie atrodo esantys, o zmones neretai daro visai ne tai, ka mano darantys. Jeigu nebutu klaidinancio skirtumo tarp tikroves ir regimybes, nereiketu pazinimo, mokslo, tyrinejimo, nes tiesa atsivertu tiesioginei musu izvalgai. Deja, taip nera, todel jeigu kas nors organizuojama samburi pavadina "protesto akcija", tai nebutinai reiskia, jog ivyks butent tokia akcija, o ne visiskai kazkas kita. Grupes Pareiskime teisingai nurodoma, kad sios "protesto akcijos" tikslai visiskai sutampa su "reformatoriu" ir bankininku siekiais. "Peticijos" turinio analize del to nepalieka ne maziausiu abejoniu. Tokio pobudzio reikalavimai valdziai turi buti formuluojami itin tiksliai ir aiskiai, taciau siuo atveju taip nera. Studiju paskolos -- svarbiausias sios "peticijos" reikalavimas. Taciau atkreipkime demesi, kokia savoku painiava, o tiksliau -- migla: palyginti trumpame tekste minimos "valstybes paskolos", "valstybes remiamos paskolos", "valstybes garantuojamos paskolos". Tai kokiu paskolu vis delto reikalaujama? Be abejo, si "migla" atsirado neatsitiktinai, ji yra anksciau mineto suktumo pozymis: paprasciausiai stengiamasi "sumetyti pedas" ir frazemis apie "valstybes paskolas" nors kiek atitraukti demesi nuo pagrindinio busimojo skolintojo -- banku -- ir sitaip paslepti sios "peticijos" ikvepejus ir organizatorius. Tikraja sios "peticijos" filosofija ir reikalo esme greiciausiai pati to net nenoredama isdave karsta ir kovinga LSAS salininke "Kristina" savo komentare "pilieciuose. lt" parasiusi, jog "LSAS peticijos antra dalis sako, kad studentai, kuriems Konsitucinis teismas sudare salygas moketi uz moksla visa kaina, o seimas pamirso galimybe numatyti salygas skolintis is valstybes ir paliko tik galimybe skolintis is banku, turi tureti galimybe kaip visi kiti studentai skolintis is valstybes." Komentatore keistai "nepastebejo" ir neapmaste dvieju dalyku: minetos painiavos del reikalaujamu paskolu pobudzio ir to, kad "peticijoje" kazkodel net du kartus minimos valstybes remiamos arba garantuojamos paskolos; jai net nekyla klausimas, is kokiu saltiniu, jei ne is tu paciu banku, galetu buti finansuojamos tos "valstybes paskolos" turint omenyje po studiju apmokestinimo nepaprastai isaugsianti skolinimosi masta. Pagaliau oficialiuju studentijos atstovu galima paklausti: tarkime, mokestis neisvengiamas, taciau kodel tada neiti daugelyje saliu pramintu keliu, kai studiju finansavimo nasta dalijamasi ir visi moka palyginti nedidele kaina? Atsakymas akivaizdus: einant siuo studentams naudingu keliu, beveik visi sugebetu patys sumoketi uz moksla, tad butu neimanoma sukurti ir "isukti" bankininkams reikalingos dideliu ir ilgalaikiu paskolu masinos.
Taip pat nevertetu racionalizuoti ir teisinti sios "peticijos" tikslu ieskant joje to, ko nera, butent puoseleti ir skleisti niekuo nepagristu vilciu, jog paskolu galbut reikalaujama tik apmoketi studijoms privaciuose universitetuose. Kad sios viltys naivios ir tuscios, rodo "peticijos" sakinys, kuriuo reikalaujama neleisti imti didesnio mokescio uz studijas negu valstybes nustatyta kaina: taikyti toki suvarzyma privaciam sektoriui butu neteiseta ir absurdiska. Taigi "peticija" vienareiksmiskai skirta valstybinems aukstosioms mokykloms ir "programuoja" ne privataus aukstojo mokslo sektoriaus, o jau ne karta aptarto valstybinio-privataus "universiteto-hibrido" pletra.
Kaip tik todel si "peticija" brezia neperzengiama skiriamaja linija tarp poziuriu i AM ateiti. LSAS ir "Kristinos" [pilieciai.lt/minerva registruota komentatore-LSAS advokate] mintis yra nedviprasmiska ir aiski: "geras" KT sudare salygas moketi uz moksla, "blogas" Seimas nesudare galimybes imti paskolas studijoms apmoketi. Kitaip interpretuoti "peticijos" turinio ir LSS bei LSAS poziciju refomos klausimu neimanoma is principo. Tai butu saves apgaudinejimas.
Tad AM reformos klausimu visos pozicijos galutinai isryskejo ir issiskyre, o kompromisai nebegalimi. Takoskyra yra tokia: Grupe ir jos remejai reikalauja esmines AM refomos, LSS ir LSAS -- tik paskolu. Realiai tai reiskia, kad busimieji universitetu studentai paskolomis apmokes daznai kolegijos lygio, neretai -- net proftechninio lygio studijas.
Taigi planuojamos "masines protesto akcijos" tikroji politine prasme yra visiskai priesinga nei viesai deklaruojama. Jeigu si akcija ivyks pagal LSAS sumanyta scenariju, ji virs masine politines paramos studentijos apmokestinimui manifestacija. Remti sia "akcija" ar joje dalyvauti reiskia buti Lietuvoje precedento turbut neturincio masto apgavystes bendrininkais.
Vertetu nepamirsti ir moralinio bei psichologinio sio reikalo aspektu. Kad ir ka sakytum, daugiatukstantine studentu minia, savanoriskai reikalaujanti, kad jai butu uzkrautas mokestis uz moksla, tam tikra prasme butu europinis "fenomenas", galintis sulaukti ne itin malonaus demesio. "Mulkiai" cia butu turbut svelniausias tokios akcijos dalyviu apibudinimas, koks galetu ateiti i galva nors kiek protaujanciam jos stebetojui... Juk anksciau ar veliau tikrasis sios akcijos pobudis ir tikslas paaiskes net didziausiems naivuoliams, tad pries keleta metu ivykes tu paciu studentijos funkcionieriu organizuotas siaip jau beprasmiskas ir kvailas mitingas [2005 10 13] palyginti su rengiamu dabar atrodys kaip isminties virsune. Ar galima leisti, kad Lietuvos studentija visiems ir viesai pademonstruotu toki masini tamsuma ir tiesiog bukuma -- turite spresti Jus.
Taciau kyla ir dar vienas, ilgalaikiu poziuriu net svarbesnis -- Lietuvos studentijos atstovavimo klausimas. Po "Bernardinuose" paskelbtu abieju studentijos organizaciju vadovu interviu AM reformos tema nebelieka ne maziausiu abejoniu -- musu salies studentijai apskritai nera atstovaujama. Sis teiginys kai kam gali atrodyti per grieztas -- nuosirdziai besipiktinanciu, kodel Grupe ne "vienijasi su kitais", o "puola savus", komentaruose netruksta. Kartais net teigiama, kad oficialiuju studentijos organizaciju veikla, nors ir turi trukumu, vis delto "gereja", tad konstruktyviai bendradarbiaujant su jomis imanoma "tobulinti" ir ju vykdoma "atstovavima" studentams. Sis klausimas itin svarbus, todel verta ji aptarti giliau. Tai imanoma padaryti prisiminus pradzioje issakyta teigini, jog tikrove retai kada pasirodo, kokia ji yra. Taigi, jeigu kazkas pasivadina "studentu atstovais", tai nebutinai reiskia, jog tokia viesa iskaba neklaidina. Probegsmais jau yra teke ne karta uzsiminti apie LSAS ir LSS ir apibudinti jas kaip savotiska hibridini sovietmecio laiku studentisko "komsomolo" ir profsajungos atitikimeni. Ka gi, metas si apibudinima pagristi placiau. O prisiminimai apie praeiti, kuriuos, beje, neatsitiktinai raginama kuo greiciau pamirsti, cia labai daug padeda. Ar kazkas is tiesu atstovauja, ar atlieka visai kita funkcija, imanoma nustatyti taip pat tiksliai kaip, pvz, diagnozuoti liga. Autentisko atstovavimo kriterijus yra tikslus ir aiskus: tai gebejimas nepriklausomai ir savarankiskai reiksti bei ginti atstovaujamos grupes interesus bei valia jai svarbiausiais ir principiniais klausimais. Dabartines studentu organizacijos to kriterijaus neatitinka. Kad butu aiskiau, ka tai reiskia, trumpai priminsiu sovietinio studentisko komsomolo ir profsajungos veikla ir vaidmeni. Butu klaida manyti, kad jie buvo neitakingi. Priesingai, ju itaka buvo didziule. Sios organizacijos galejo pakelti triuksma daugeliu studentams svarbiu klausimu, pvz., del nesutvarkytu bendrabuciu, ir toki, kad studentijos skriaudikai neretai smarkiai nukentedavo, net budavo grieztai baudziami. Ir vis delto siu organizaciju niekaip negalima pavadinti studentu atstovemis. Kodel? Todel, kad jos niekada neperzengdavo "raudonos linijos", t. y. nedrisdavo kelti butent principiniu klausimu. Pvz, tokie klausimai galejo buti teise studijuoti uzsienyje, paziuriu reiskimo ar destymo universitetuose laisve. Studentu funkcionieriai apie tai neprasiziodavo, nes puikiai zinojo, kad isdrise sitaip pasielgti greitai posedziautu ne partijos komitetuose, valdzios kabinetuose ir pirtelese, bet baltuju mesku draugijoje... Sis kriterijus atskleidzia tikraja tu organizaciju prigimti: jos buvo ne studentu atstovybes, bet valdymo aparato dalis, o ju vadai -- tiesiog valdzios igaliotiniai, turintys tik salygine ir ribota veiksmu laisve. Tokie valdymo irankiai reikalingi bet kuriai valdziai: realiai valdyti ka nors galima tik per pasitelktus valdomos grupes narius, o salygiska zodzio ir veiksmu laisve siems igaliotiniams turi buti suteikiama tam, kad valdzia per griztamaji rysi gautu informacija apie grupes poreikius ir juos bent is dalies patenkindama apsisaugotu nuo potencialaus nepasitenkinimo bei laiku neutralizuotu jo apraiskas. Toks studentijos interesu "atstovavimas" buvo vadinamas "kova su vis dar pasitaikanciomis negerovemis ir trukumais"...
Apie koki nors siu dienu studentijos samoninguma ir savarankiskuma bus galima kalbeti tik tada, kai nors kiek daugiau sudentu supras, kad siuo poziuriu nepriklausomybes laikotarpiu niekas nepasikeite. O suprasti, deja, yra kur kas sunkiau, negu sovietmecio jaunajai kartai. Mat nors valdymo principas ir mechanizmas isliko tas pats, pats valdymas tapo deideologizuotas. Ano meto komsomolo aktyvistai vis delto buvo priversti kalbeti svetimos ir atgrasios ideologijos vardu, tad niekada nebuvo laikomi "savais" zmonemis. Siu dienu studentu funkcionieriu svetimumas nera toks akivaizdus, nes sie megsta pabrezti savo apolitiskuma (taciau tai netrukdo jiems, kaip kad AM reformos atveju, tenkinti konkreciu politiniu jegu norus ir pageidavimus). Todel kai kurie komentatoriai ir piktinasi, kad "kovojama su savais". O piktinamasi todel, kad nesivadovaujama cia isskleistu atstovavimo kriterijumi ir atstovavimo regimybe priimama uz gryna piniga. Be abejo, gerai ir sveikintina, kad LSAS ir LSS grumiasi del stipendiju, reikauja skaidriau naudoti studentijai skiriamus pinigus. Taciau prncipiniu -- AM reformos ir studiju mokescio -- klausimu minetos "raudonos linijos" perzengti taip pat nedrista. Tai reiskia viena: jie yra ne studentu atstovai, o tie patys valdzios igaliotiniai.
Juos ginantys ir laikantys "savais" studentai tiesiog nemato ir nesuvikia keleto dalyku. Pirmiausia, kad negali buti tokio stebuklo, jog is valdzios ir rektoriu malones gyvuojantys ir klestintys veikejai sugebetu nuosekliai ir ryztingai ginti studentijos interesus. Siu veikeju interesai taip pat savi: jie nori issaugoti lengva ir malonu funkcionieriu gyvenima ir rupinasi savo karjera. Zino, kad padejusieji "prastumti" tokius banku pelnus nebus uzmirsti ir jiems vienaip ar kitaip bus atlyginta. Is esmes tyledami reformos klausimu jie laiko lojalumo sistemai testa , kad butu galutinai i ja priimti. Tad si studentijos interesu isdavyste yra logiska, desninga ir savaip naturali.
Paskutinis klausimas butu toks: ka reiskia 20 tukstanciu "peticija" remianciu studentu parasu? Gaila, bet sie parasai liudija ne vien LSAS, kaip oficialios strukturos, organizacines galimybes. Jie taip pat rodo, kad reformos klausimu abejingai snaude studentai paveluotai ir instinktyviai sureagavo isvyde, jog mokestis tampa tikrove. Bet pats tamsumas ir abejingumas niekur nedingo: dauguma sugebejo perskaityti tik pirmuosius "peticijos" sakinius ir greiciausiai nepasivargino pasidometi, kas slypi AM istatymo 61 str. Ir vel persasi palyginimai. Bolsevikai suvedziojo mases taikos pazadais todel, kad sioms nerupejo ju skelbtos pasaulines revoliucijos idejos, zadejusios tik nepaliaujama kara. Tas mases sugunde ir pazadai duoti zemes, nes joms, galvojusioms tik apie sios akimirkos noru patenkinima, nerupejo ir nekele baimes kolchozu perspektyva. Darbininkai tikejosi buti gamyklu savininkais ir nemaste, kad jas tuoj nacionalizuos... Cia mastas ir uzmojai, zinoma, kitokie, bet pats metodas -- gundyti saldainiu uz nugaros slepiant lazda -- yra toks pat.Taigi, nieko naujo.
Ir vis delto sis tas pasikeite. Skaityti izulius, melagingus ir kupinus pagiezos komentarus del Grupes veiklos, zinoma, nera itin malonu. Taciau sis pyktis savaip ir dziugina. Ji galima suprasti: atsiradus Grupei ir tikrai nepriklausomai uz savo teises kovojantiems studentams palaiminga nomenklaturinio ir imitacinio studentijos interesu "atstovavimo" idile arteja prie pabaigos. Besirandantis realus studentu ir jaunimo bruzdejimas priverte oficialiuosius ju "atstovus" ir "gynejus" nusimesti kaukes ir parodyti savo tikraji veida. Pastarasis visada atsiskleidzia tik tada, kai nuo retorikos pereinama prie tikru veiksmu, o problemos keliamos bei sprendziamos principu plotmeje. Tada apsukrus funkcionieriai praranda galimybe zaisti n-gubus zaidimus pagal principa, kad "ir vilkas butu sotus, ir avis sveika" , ir yra priverciami uzimti aiskia -- tikraja -- savo pozicija.
Paskutiniasiais pasisisakymais del mokesciu oficialiuju studentisku organizaciju vadovai parode, kad jie ne su studentais, bet su galingaisaisiais ir valdanciais. Siuo poziuriu "raudona linija" negriztamai perzengta. Po sios jau visiskai akivaizdzios ir neabejotinos isdavystes situacija is esmes keiciasi. Dabar salia AM reformos klausimo butinai turi iskilti ir pacios studentijos demokratisko ir saziningo atstovavimo klausimas. Tam tikra prasme jis darosi net svarbesnis, nes tinkamai neissprendus sio klausimo ir toliau kliaujantis dabartiniais studentijos vedliais AM reformos klausimas niekada nepajudes is mirties tasko. Galiausiai viskas baigsis studiju mokesciu. LSAS ir SS zutbutinai megina padeti valdziai primesti studentams si mokesti, todel sios organizacijos yra tikras apynastris bet kokioms savarankiskoms pasipriesinimo tokiai "reformai" pastangoms ir iniciatyvoms. Radikaliai nepertvarkius studentijos atstovavimo spresti AM reformos klausima butu, vaizdziai kalbant, tas pat, kas meginti plaukti prie kaklo ar koju prisirisus ispudingo svorio akmenis...
Vytautas Radzvilas
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-08-12
17:13:38
| Nuoroda
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/83188
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-08-19
18:50:26
| Nuoroda
jei sekate naujienas, turbut matote, kad siandien jau atvirai LSS, LSAS ir Liberalu sajudis visu garsu kalba vien tik apie paskolas - kuo greiciau. Taip ginamas banku interesas. Bet juk tai paskolos mokesciams, kuriu visai neturi buti! O po rinkimu mokesciai dar isaugs.
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-08-19
19:23:23
| Nuoroda
tai kas nori pakovoti uz savo teises? rudeni darom mitingus prie LSS ir LSAS bustiniu, uz tai kad sitie studentu "atstovai" apgaudineja studentus ir dirba kartu su mokesciu ivedejais. kas nori protestuoti?
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-08-21
18:40:43
| Nuoroda
pora simtu protestuotoju jau gal ir butu. prisidekit ir jus, dabar puiki proga. rugseji protesto akcijos prie "studentu atstovu" bustiniu, kurie is tikruju dirba, kad butu ivesti mokesciai studentams. daugiau paskaityti apie studiju mokescius galit cia www.pilieciai.lt/minerva
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-08-22
20:15:26
| Nuoroda
Jau daug kalbėta, kad studentų atstovybės nereikalauja, kad mokesčiai nedidėtų. Jie sutinka su jų didėjimu, tik reikalauja atidėti apmokestinimą pusei metų. Taip pavaizduoja studentų gynimą, pasinaudodami Monkevičiaus priešrinkimine kampanija. Po rinkimų vis tiek visi mokės. Toks yra LSS ir LSAS reikalavimas. Įsigilinkit, už ką "protestuojat".
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-08-25
19:47:41
| Nuoroda
Ne visi, didzioji dalis. Kalbu apie naujai priimamus.
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-11-20
00:39:50
| Nuoroda
Studentų grupės „Už
kokybišką ir prieinamą
aukštąjį mokslą
Lietuvoje“
2008 11 15 NAUJOSIOS VALDŽIOS PRIORITETAS – STUDENTŲ APMOKESTINIMAS
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-11-20
00:40:56
| Nuoroda
Studentų grupės „Už
kokybišką ir prieinamą
aukštąjį mokslą
Lietuvoje“
2008 11 15 NAUJOSIOS VALDŽIOS PRIORITETAS – STUDENTŲ APMOKESTINIMAS
|
||
|
Žinutė parašyta:
2008-11-21
00:09:09
| Nuoroda
parasyk studentu grupei Uz kokybiska ir prieinama aukstaji moksla Lietuvoje. email href="mailto:[email protected]">miting [email protected]
jie organizuos protesto akcijas ir ragins nemoketi. nes mokestis toks didelis tik todel, kad nesiryztama optimizuoti sistemos. reikalaukim, kad pirma sistema butu optimizuota, o tik po to svarstomas mokescio klausimas |
||
|
Žinutė parašyta:
2008-11-22
17:52:33
| Nuoroda
Aukštojo mokslo reforma - populizmas? Mūsų reforma visiškai atitinka net laisvos rinkos modelį: jeigu moki, perki, tai turi gauti gerą kokybę. Kodėl dabar reikėtų mokėti po kelis ir keliolika tūkstančių per metus, jeigu niekas nereformuota ir kokybės nėra? Todėl mes sakom: pirma reforma, tik po to mokesčiai. Pirma kokybė, nes kitaip atsisakom mokėti. Kai pamatysim padarytą reformą, tada galėsim kalbėti ir apie mokesčius. Turi ką nors prieš? |
||
|
Žinutė parašyta:
2008-12-11
03:11:15
| Nuoroda
Lietuvos studentai, |
