Del tautybių yra taip: tie 10% procentų yra atvykę semestrui per mainų programas. Nors šiemet yra nemažai aplikavusių ir iš kitų aplinkinių šalių.

Dėl pakvietimo: sklinda kalbos, kad kvies vos ne visus į antrą etapą. Visų pirma dėl to, kad Latvijoje mokytojų streikas ir neaišku kada bus egzaminų rezultatai. Ir šiaip, šiemet šiek tiek mažiau pateikusių paraiškas iš Lietuvos ir Estijos (Krizė.......), todėl turit neblogus šansus įstot;)

Sveiki,

Nors ir pavėluotai, bet panorau išreikšti savo nuomonę ekonomikos (ir verslo vadybos, nes neretai šie dalykai, galbūt ir klaidingai, yra sugretinami) studijų klausimu. Pasiskaitęs šią ir kelias panašias temas, matau kad yra daug žinančių, kur koks yra suteikiamų žinių „lygis“, kur stoja „durneliai“ ir kur „protingi“, kurios studijos yra „prestižinės“ ir kur yra daugiau „perspektyvų“. Taigi, turiu kai ką pasakyti šiais ir kitais klausimais. Esu būsimas antrakursis, studijuoju ekonomiką ir verslo administravimą. Kas netingi skaityti, žemiau pateikiu keletą savo subjektyvių pamąstymų.
Taigi, visų pirma „žinios“. Aplink girdžiu kalbant, apie gaunamų žinių lygį viename ar kitame universitete. Girdžiu: „VU – prestižas“ , „ISM – kas turi daug pinigų“, „Apie kolegijas iš viso nešneku“ ir panašiai. Ir dauguma tokių pasisakymų pagrindžiami tik tuo, kad „man taip atrodo“. Aišku, skirtumų tarp aukštųjų mokyklų yra, tačiau apskritai, visų Lietuvos aukštojo išsilavinimo įstaigų suteikiamos žinios yra pakankamai žemo lygio, lyginant su globaliu lygiu. Negana to, realybėje gautas žinias panaudosite gal tik 10%. Tokią nuomonę susidariau iš bendravimo su baigusiais studentais, dirbančiais didelėse kompanijose bei iš vadovų pasisakymų. Žinoma, universitetas išugdo tam tikrą bendrą suvokimą, tačiau dažniausiai darbe visko mokomasi iš naujo, nes deja specialisto iš tavęs Lietuvos universitetai greičiausiai nepadarys. Žinoma, jei užtenka motyvacijos, galima gilintis į tam tikras verslo ar ekonomikos sritis pačiam, bet kartais tos motyvacijos rasti yra sunkiau nei atrodo.
Toliau – skirstymas į „protingus“ ir „neprotingus“. Vėlgi, daugelis labai gerai žino, kur studijuoja protingi ir ne tokie protingi. Įdomu būtų išgirsti, kokiais kriterijais mūsų didieji kritikai ir skirstytojai vertina protą: IQ, EQ, pažymiai, egzaminų balai, laimėtos olimpiados? Esmė tame, kad vienintelio proto mato nėra. Egzaminų balai daugiau parodo kiek žmogus dirbo prie to ar kokius pagrindus turėjo, o ne jo „gryną“ potencialą. Dėl to geriausiuose universitetuose pažymiai nėra vienintelis kriterijus stojant. Lietuvoje tokios sistemos nerasi. Iš to ir išsivysto siauras mąstymas: geri balai reiškia kad žmogus yra „protingas“, jis stoja ten, kur stoja „protingi“ ir galiausiai ten atsiveria didžiausios „perspektyvos“, nes darbdaviai vertina diplomą. Surprise surprise, diplomas toli gražu nėra viskas! Anksčiau minėjau, kad maža dalis gautų žinių yra realiai panaudojama. Manote, darbdaviai to nežino ir į tai nekreipia dėmesio? Taigi, jeigu norite gerų pozicijų, teks parodyti šį bei tą daugiau.
Visų pirma, renkantis universitetą, mano manymu, reikėtų atkreipti dėmesį ne į gaunamų žinių kokybę (kuri, kaip ir anksčiau minėjau, skirtinguose universitetuose yra skirtinga, tačiau žiūrint plačiau yra vis tiek žema), bet į tai, kokias asmenines savybes universitetas padės išsiugdyti, kokia asmenybė busite baigę. Komandinis darbas, konkurencingos aplinkos atlaikymas, prezentacijų įgūdžiai, efektyvus mokymasis ir laiko planavimas, lyderystė, sugebėjimas pakelti didelį krūvį – visa tai yra labai svarbu, ir tą išsiugdyti jums gali padėti universitetas bei teisinga motyvacija. Taip pat nereikia pamiršti galimos papildomos veiklos (SA, renginių organizavimas, debatai, verslo konkursai ir kt.), kuri taip pat ugdo reikiamas savybes bei yra svarbus įrašas jūsų CV. Galiausiai – kokias pažintis sugebėsite užmegzti su perspektyviais žmonėmis ar didelėmis kompanijomis. Visi šie dalykai yra ne mažiau, o galbūt net ir labiau svarbūs tolesniame gyvenime. Mano manymu, žmonės patys susikuria savo potencialą ir perspektyvas, o ne universitetas viską padaro už juos. Kad pasiektum ko nors reikia turėti tikslus ir kelti sau iššūkius, mokytis turi būti sunku (dėl to man juokinga matyti studentus, patenkintus lengvomis studijomis). Galiausiai, motyvacija ir užsispyrimas taip pat labai svarbu.

Reziumė. Pagrindinė mintis yra tai, kad būsimi studentai atkreipia dėmesį į ne visus dalykus ir dažnai susiformuoja labai siaurą požiūrį į studijas, išpūsdami tariamus skirtingų studijų programų pliusus ir minusus. Deja dažnai daug kas priklauso ne nuo to, kur įstoji, o kaip sugebi siekti savo tikslo ir kaip išmoksti ugdyti save ir kaip įsisavini tas pačias universiteto suteikiamas žinias.

Nepamirškite, išsakyta nuomonė yra subjektyvi (nors bandžiau pateikti viską kuo objektyviau – jeigu kam reikėtų daugiau argumentų ar empirinių pavyzdžių – netylėkite) ir nieko negalima suabsoliutinti – visur yra išimčių. Taip pat viskas taikytina tik ekonomikos ir verslo vadybos studijoms, nes rašiau galvodamas apie šią pakraipą, taip pat rėmiausi šiokia tokia savo patirtimi. Žinoma, kai ką galima pritaikyti ir bendrai. Nepamirškite svarbiausio:

Mąstykite plačiau.
 

Kas dar į SSE šiemet?:) Pernai prisimenu ošė forumas nuo stojančiųjų;)

Tas pats, ką rašiau kitoje temoje:

Sveiki,

Nors ir pavėluotai, bet panorau išreikšti savo nuomonę ekonomikos (ir verslo vadybos, nes neretai šie dalykai, galbūt ir klaidingai, yra sugretinami) studijų klausimu. Pasiskaitęs šią ir kelias panašias temas, matau kad yra daug žinančių, kur koks yra suteikiamų žinių „lygis“, kur stoja „durneliai“ ir kur „protingi“, kurios studijos yra „prestižinės“ ir kur yra daugiau „perspektyvų“. Taigi, turiu kai ką pasakyti šiais ir kitais klausimais. Esu būsimas antrakursis, studijuoju ekonomiką ir verslo administravimą. Kas netingi skaityti, žemiau pateikiu keletą savo subjektyvių pamąstymų.
Taigi, visų pirma „žinios“. Aplink girdžiu kalbant, apie gaunamų žinių lygį viename ar kitame universitete. Girdžiu: „VU – prestižas“ , „ISM – kas turi daug pinigų“, „Apie kolegijas iš viso nešneku“ ir panašiai. Ir dauguma tokių pasisakymų pagrindžiami tik tuo, kad „man taip atrodo“. Aišku, skirtumų tarp aukštųjų mokyklų yra, tačiau apskritai, visų Lietuvos aukštojo išsilavinimo įstaigų suteikiamos žinios yra pakankamai žemo lygio, lyginant su globaliu lygiu. Negana to, realybėje gautas žinias panaudosite gal tik 10%. Tokią nuomonę susidariau iš bendravimo su baigusiais studentais, dirbančiais didelėse kompanijose bei iš vadovų pasisakymų. Žinoma, universitetas išugdo tam tikrą bendrą suvokimą, tačiau dažniausiai darbe visko mokomasi iš naujo, nes deja specialisto iš tavęs Lietuvos universitetai greičiausiai nepadarys. Žinoma, jei užtenka motyvacijos, galima gilintis į tam tikras verslo ar ekonomikos sritis pačiam, bet kartais tos motyvacijos rasti yra sunkiau nei atrodo.
Toliau – skirstymas į „protingus“ ir „neprotingus“. Vėlgi, daugelis labai gerai žino, kur studijuoja protingi ir ne tokie protingi. Įdomu būtų išgirsti, kokiais kriterijais mūsų didieji kritikai ir skirstytojai vertina protą: IQ, EQ, pažymiai, egzaminų balai, laimėtos olimpiados? Esmė tame, kad vienintelio proto mato nėra. Egzaminų balai daugiau parodo kiek žmogus dirbo prie to ar kokius pagrindus turėjo, o ne jo „gryną“ potencialą. Dėl to geriausiuose universitetuose pažymiai nėra vienintelis kriterijus stojant. Lietuvoje tokios sistemos nerasi. Iš to ir išsivysto siauras mąstymas: geri balai reiškia kad žmogus yra „protingas“, jis stoja ten, kur stoja „protingi“ ir galiausiai ten atsiveria didžiausios „perspektyvos“, nes darbdaviai vertina diplomą. Surprise surprise, diplomas toli gražu nėra viskas! Anksčiau minėjau, kad maža dalis gautų žinių yra realiai panaudojama. Manote, darbdaviai to nežino ir į tai nekreipia dėmesio? Taigi, jeigu norite gerų pozicijų, teks parodyti šį bei tą daugiau.
Visų pirma, renkantis universitetą, mano manymu, reikėtų atkreipti dėmesį ne į gaunamų žinių kokybę (kuri, kaip ir anksčiau minėjau, skirtinguose universitetuose yra skirtinga, tačiau žiūrint plačiau yra vis tiek žema), bet į tai, kokias asmenines savybes universitetas padės išsiugdyti, kokia asmenybė busite baigę. Komandinis darbas, konkurencingos aplinkos atlaikymas, prezentacijų įgūdžiai, efektyvus mokymasis ir laiko planavimas, lyderystė, sugebėjimas pakelti didelį krūvį – visa tai yra labai svarbu, ir tą išsiugdyti jums gali padėti universitetas bei teisinga motyvacija. Taip pat nereikia pamiršti galimos papildomos veiklos (SA, renginių organizavimas, debatai, verslo konkursai ir kt.), kuri taip pat ugdo reikiamas savybes bei yra svarbus įrašas jūsų CV. Galiausiai – kokias pažintis sugebėsite užmegzti su perspektyviais žmonėmis ar didelėmis kompanijomis. Visi šie dalykai yra ne mažiau, o galbūt net ir labiau svarbūs tolesniame gyvenime. Mano manymu, žmonės patys susikuria savo potencialą ir perspektyvas, o ne universitetas viską padaro už juos. Kad pasiektum ko nors reikia turėti tikslus ir kelti sau iššūkius, mokytis turi būti sunku (dėl to man juokinga matyti studentus, patenkintus lengvomis studijomis). Galiausiai, motyvacija ir užsispyrimas taip pat labai svarbu.
Reziumė. Pagrindinė mintis yra tai, kad būsimi studentai atkreipia dėmesį į ne visus dalykus ir dažnai susiformuoja labai siaurą požiūrį į studijas, išpūsdami tariamus skirtingų studijų programų pliusus ir minusus. Deja dažnai daug kas priklauso ne nuo to, kur įstoji, o kaip sugebi siekti savo tikslo ir kaip išmoksti ugdyti save ir kaip įsisavini tas pačias universiteto suteikiamas žinias.

Nepamirškite, išsakyta nuomonė yra subjektyvi (nors bandžiau pateikti viską kuo objektyviau – jeigu kam reikėtų daugiau argumentų ar empirinių pavyzdžių – netylėkite) ir nieko negalima suabsoliutinti – visur yra išimčių. Taip pat viskas taikytina tik ekonomikos ir verslo vadybos studijoms, nes rašiau galvodamas apie šią pakraipą, taip pat rėmiausi šiokia tokia savo patirtimi. Žinoma, kai ką galima pritaikyti ir bendrai. Nepamirškite svarbiausio:

Mąstykite plačiau.
 

Dėl patekimo į antrą etapą gali nesijaudinti - jau praktiškai gali ruoštis testams;) O apie kolektyvą nuo savęs galiu pasakyti, kad labai daug skirtingų žmonių susirinka, dėl to gali atrasti su kuo tau mieliausia bendrauti. Šiaip, daug įdomių ir protingų žmonių, iš pat pradžių net keista būti tarp tiek daug individualybių;) Dėl tusų - na, mokyklos moto "Study hard, party hard" yra išpildomas pilnai, nors žinoma, yra visokių žmonių: vieni labai daug tusinasi, kiti beveik nesitusina ir mokosi, treti bando suderinti viską, o kiti išvis kiekvieną savaitgalį sugeba grįžti Lietuvon;) Taigi, kaip gyvensi studijuojant Rygoje priklauso vien tiktai nuo tavo preferences;)

Bet stoja kaip matau ir su įspūdingais balais kai kas;) Šiaip tai manau vistiek atkris silpnesni per testus ir interviu, dėl to publika vistiek turėtų sustoti stipri;)

Pernai man rodos buvo 20 (o gal ir 30, tiksliai nepamenu) minučių. Laiko labai nedaug, patarimas - rašyt iškart į švarrrrrrrrraštį;)

Nei vienas neparuošia.

 Prašau. Tai, ką rašiau kitoje temoje:

"Sveiki,
Nors ir pavėluotai, bet panorau išreikšti savo nuomonę ekonomikos (ir verslo vadybos, nes neretai šie dalykai, galbūt ir klaidingai, yra sugretinami) studijų klausimu. Pasiskaitęs šią ir kelias panašias temas, matau kad yra daug žinančių, kur koks yra suteikiamų žinių „lygis“, kur stoja „durneliai“ ir kur „protingi“, kurios studijos yra „prestižinės“ ir kur yra daugiau „perspektyvų“. Taigi, turiu kai ką pasakyti šiais ir kitais klausimais. Esu būsimas antrakursis, studijuoju ekonomiką ir verslo administravimą. Kas netingi skaityti, žemiau pateikiu keletą savo subjektyvių pamąstymų.
Taigi, visų pirma „žinios“. Aplink girdžiu kalbant, apie gaunamų žinių lygį viename ar kitame universitete. Girdžiu: „VU – prestižas“ , „ISM – kas turi daug pinigų“, „Apie kolegijas iš viso nešneku“ ir panašiai. Ir dauguma tokių pasisakymų pagrindžiami tik tuo, kad „man taip atrodo“. Aišku, skirtumų tarp aukštųjų mokyklų yra, tačiau apskritai, visų Lietuvos aukštojo išsilavinimo įstaigų suteikiamos žinios yra pakankamai žemo lygio, lyginant su globaliu lygiu. Negana to, realybėje gautas žinias panaudosite gal tik 10%. Tokią nuomonę susidariau iš bendravimo su baigusiais studentais, dirbančiais didelėse kompanijose bei iš vadovų pasisakymų. Žinoma, universitetas išugdo tam tikrą bendrą suvokimą, tačiau dažniausiai darbe visko mokomasi iš naujo, nes deja specialisto iš tavęs Lietuvos universitetai greičiausiai nepadarys. Žinoma, jei užtenka motyvacijos, galima gilintis į tam tikras verslo ar ekonomikos sritis pačiam, bet kartais tos motyvacijos rasti yra sunkiau nei atrodo.
Toliau – skirstymas į „protingus“ ir „neprotingus“. Vėlgi, daugelis labai gerai žino, kur studijuoja protingi ir ne tokie protingi. Įdomu būtų išgirsti, kokiais kriterijais mūsų didieji kritikai ir skirstytojai vertina protą: IQ, EQ, pažymiai, egzaminų balai, laimėtos olimpiados? Esmė tame, kad vienintelio proto mato nėra. Egzaminų balai daugiau parodo kiek žmogus dirbo prie to ar kokius pagrindus turėjo, o ne jo „gryną“ potencialą. Dėl to geriausiuose universitetuose pažymiai nėra vienintelis kriterijus stojant. Lietuvoje tokios sistemos nerasi. Iš to ir išsivysto siauras mąstymas: geri balai reiškia kad žmogus yra „protingas“, jis stoja ten, kur stoja „protingi“ ir galiausiai ten atsiveria didžiausios „perspektyvos“, nes darbdaviai vertina diplomą. Surprise surprise, diplomas toli gražu nėra viskas! Anksčiau minėjau, kad maža dalis gautų žinių yra realiai panaudojama. Manote, darbdaviai to nežino ir į tai nekreipia dėmesio? Taigi, jeigu norite gerų pozicijų, teks parodyti šį bei tą daugiau.
Visų pirma, renkantis universitetą, mano manymu, reikėtų atkreipti dėmesį ne į gaunamų žinių kokybę (kuri, kaip ir anksčiau minėjau, skirtinguose universitetuose yra skirtinga, tačiau žiūrint plačiau yra vis tiek žema), bet į tai, kokias asmenines savybes universitetas padės išsiugdyti, kokia asmenybė busite baigę. Komandinis darbas, konkurencingos aplinkos atlaikymas, prezentacijų įgūdžiai, efektyvus mokymasis ir laiko planavimas, lyderystė, sugebėjimas pakelti didelį krūvį – visa tai yra labai svarbu, ir tą išsiugdyti jums gali padėti universitetas bei teisinga motyvacija. Taip pat nereikia pamiršti galimos papildomos veiklos (SA, renginių organizavimas, debatai, verslo konkursai ir kt.), kuri taip pat ugdo reikiamas savybes bei yra svarbus įrašas jūsų CV. Galiausiai – kokias pažintis sugebėsite užmegzti su perspektyviais žmonėmis ar didelėmis kompanijomis. Visi šie dalykai yra ne mažiau, o galbūt net ir labiau svarbūs tolesniame gyvenime. Mano manymu, žmonės patys susikuria savo potencialą ir perspektyvas, o ne universitetas viską padaro už juos. Kad pasiektum ko nors reikia turėti tikslus ir kelti sau iššūkius, mokytis turi būti sunku (dėl to man juokinga matyti studentus, patenkintus lengvomis studijomis). Galiausiai, motyvacija ir užsispyrimas taip pat labai svarbu.
Reziumė. Pagrindinė mintis yra tai, kad būsimi studentai atkreipia dėmesį į ne visus dalykus ir dažnai susiformuoja labai siaurą požiūrį į studijas, išpūsdami tariamus skirtingų studijų programų pliusus ir minusus. Deja dažnai daug kas priklauso ne nuo to, kur įstoji, o kaip sugebi siekti savo tikslo ir kaip išmoksti ugdyti save ir kaip įsisavini tas pačias universiteto suteikiamas žinias.
Nepamirškite, išsakyta nuomonė yra subjektyvi (nors bandžiau pateikti viską kuo objektyviau – jeigu kam reikėtų daugiau argumentų ar empirinių pavyzdžių – netylėkite) ir nieko negalima suabsoliutinti – visur yra išimčių. Taip pat viskas taikytina tik ekonomikos ir verslo vadybos studijoms, nes rašiau galvodamas apie šią pakraipą, taip pat rėmiausi šiokia tokia savo patirtimi. Žinoma, kai ką galima pritaikyti ir bendrai. Nepamirškite svarbiausio:
Mąstykite plačiau."
 

 Nei vienas, nei kitas nežavi.

Nėra kas tuos specialistus ruoštų;)

Jeigu tokie klausimai kyla tai gal geriau jau neik

Oi oi oi, kiek dar reikės tau išmokt, stop_it;)

Pamenu ir aš pernai spangau apie "geriausius" ir pan. Dabar juokingai vaikiškas tas požiūris atrodo. Pasakyk tu man prašau, kas yra "geriausias" ir kaip jis nustatomas? Pažymiais gal? Nežinau kaip kiti, bet būtent SSE ir parodė man kad ne pažymiai svarbiausia. Apie tai kažkur rašiau netrumpą post'ą, gali pasiskaityt jei įdomi kitokia nuomonė.

O jeigu nori studijuoti tarp aukštus balus gavusių žmonių - prašau, yra VU ekonomika, tikrai labai gerai išlaikę ten sustoja (ir laisvo laiko turi - kas jį išnaudoja tinkamai, tai ir VU baigę gali pasiekti labai daug). Nejaugi nesupranti, kad tas mokestis ir yra tam, kad išlaikyti tuos pačius dėstytojus? Tai apie kokį dar SSE "lygio" kritimą kalbame??? Žiūrėk daugiau savęs kad patemptum mokslus SSE, o jau su kuo pasivaržyti (jeigu jau toks tikslas) tai atsiras, gali neabejoti. Bet kartoju - požiūris į mokslą ir apskritai gyvenimą bestudijuojant pasikeis dešimt kartų ir pradėsi studijose ieškoti kitų dalykų nei iš pradžių.

Man taip pat įdomu būtų sužinoti lengvo mokslo pliusus, nes šiaip jau stebuklų nebūna, ir jeigu iš tavęs nespaudžia rezultato, jo ir nebus, nebent pats sugebi save paspausti, which is not the case in most cases...

Kas liečia FMD ir kitus egzotiškai skambančius studijų programų pavadinimus, tai mano manymu nemažai žmonių stoja ten visai nesuvokdami ką mokysis. Tai loterija - gali patikti, gali ir ne, tačiau tos loterijos yra visur stojant. Tiesiog sudarytas yra "perspektyvumo" įspūdis, kuris vilioja, tačiau iš esmės tos programos paruošia pakankamai siauros srities, hm..., "specialistus" (?)... Aišku, nesakau kad tai nėra perspektyvu/įdomu, tačiau darbas baigus (jeigu dirbti tai ką mokaisi) yra pakankamai "techninis" (nors gali būti ir labai gerai apmokamas). Dabar kaip tik turiu Financial Economics kursą, kuriame šiek tiek paliečiame tuos techninius finansų aspektus (pvz. derivative asset pricing), mokytis tikrai įdomu (kaip ir prieš tai buvęs kursas - ekonometrija), tačiau tokio darbo dirbt nesvajoju. Kiekvienam savo, tačiau rinkitės protingai ir atsargiai;)

O dėl ekonomikos studijų apskritai, papostinsiu savo seną pasisakymą iš kitos temos (nors tada jo niekas nematė, buvo daugiau visi susirūpinę "ar su tokiais balais įstosiu į VU ekonomiką"). Kaip suprantu, temos autorei reikia kuo daugiau įvairių nuomonių

www.studijos.lt/busimiems_studentams/forumas/getTopic/26723/9

Sorry, kažkas gal su browseriu negerai, neišeina kitaip.

Turėkit omeny, kad baigę ekonomiką mažuma realiai dirba "ekonomistais". O dauguma eina dirbti ten pat, kur ir baigę verslo vadybą. O šitoj srityje darbo yra, ir pakankamai normaliai. Galimybių tiems, kurie tikrai stengiasi, bent jau mano akimis žiūrint, yra pakankamai. Aišku, ne visi baigę ekonomiką/verslo vadybą gaus kažkokius prestižinius darbus, bet nei vienoje srityje taip nebūna (bent jau dabar negaliu sugalvoti srities, kurioje visi baigę gauna gerus (savo sričiai) darbus). Taip kad jeigu stengiesi ir būni aktyvus ne tik moksle, bet ir kitoje veikloje, kurios galima susirasti visur, rasi sau vietą darbo rinkoje:)