Matematika ekonomikoje ir finansuose (bakalauro lygiu)  tikrai nėra labai sudėtinga. O ir pats mokslas, reikia nepamiršti, yra socialinis, o ne tikslusis (!).

Shamanee, gal galėtum pavardyti fundamentalius skirtumus tarp FDM ir ekonometrijos? Savo studijose teko susidurti ir su tuo, ir tuo, taigi susidariau tam tikrą nuomonę apie šias sritis, bet būtų įdomu išgirsti ar teisingai suprantu:)

Paprašykit mokykloj pažymių išrašo ir viskas, pažymių knygelės lapus tikrai nežinau tokių kas būtų siuntęs.

shamanee, vis dar laukiu tavo atsakymo

Vadinasi teisingai suprantu Turbūt būtų buvę įdomu studijuoti, bet taip jau išėjo, kad nestojau ten :) Bet šiaip, jeigu dirbti financial engineering, Lietuvoje galimybės ribotos - reikia muštis į didelius investicinius bankus Europoje. Nors aišku yra ir kitokių karjeros kelių baigus FDM. Bet šiaip manau nemaža dalis tos visos matematikos, kurios mokoma pirmuose kursuose, būna nepanaudota, ar ne?

"skirtinga profili ir issilavinima duoda nekalbant apie tam tikras galimybes..."

Kaip suprast šitą pasakymą?

O mokykla vadinama tik dėl dydžio, SSE yra per maža kad būtų vadinama universitetu Tačiau bakalauras universitetinis.

Ir for the record, SSE PR'ui pinigų praktiškai neskiria

Aaaa… Dabar supratau, kad SSE yra profkė! Per daug užtikrintai kalbi apie “profilį” ir “galimybes”, kaip dar niekur nestudijavęs (kaip suprantu).
Dėl SSE „siauro profilio“. Taip, dauguma dalykų yra orientuotų į ekonomiką/verslą, tačiau taip pat studijose yra tekę susidurti tiek su teise, tiek su etika (taigi kartu ir filosofija) ar matematika (savaime suprantama), o taip pat yra krūva pasirenkamųjų dalykų, tarp kurių 7 kalbos, logika ir net fizika (Contemporary Physics). Tai apie kokį „profilio siaurumą“ mes šnekam?
Apskritai, sutinku kad SSE yra pakankamai specializuota. Geriausiuose pasaulio universitetuose tikrai pabrėžiami bendrieji dalykai, BET kalbant apie Lietuvos universitetus... Paklausk studentų, kaip jie žiūri į tuos bendruosius dalykus ir ar labai patenkinti jais:) Tai, kad praeisi filosofijos ar nesveiką aukštosios matematikos kursą VU, geresniu ekonomistu netapsi.
„tavo busimos studijos apsiriboja ta pacia eko/verlso sritimi”. Nesuprantu visiškai tokio argumento. Tai, kad praeisi keletą bendrų dalykų (kurie tik laaaaabai paviršutiniškai paliečia tam tikrą sritį), keičiant studijų kryptį tai nieko nereikš. Taip kad nematau jokio skirtumo šitoj vietoj tarp SSE ir “universitetų”.
Public Relations ir reklama. Pats savo laiku sužinojau apie SSE tik per šitą forumą, ir sėdėjau čia dar prieš stojant. Ir SSE žino palyginus mažai žmonių (tuo įsitikinu kai manęs paklausia kur studijuoju…), nors suinteresuoti asmenys tikrai žino ir vertina. Ir taip, studentai įtraukti į veiklą, bet viskas vyksta savo noru. Čia sėdžiu tam, kad padėt žmonėms kurie yra tokioje pačioje situacijoje kaip ir aš prieš porą metų.
“Šiaip jau geriems dalykams reklamos nelabai reikia...”. Kodėl tada Harvard Business School reklamuojasi? 
“Prisiminkime, kad Latvija bankrutavusi šalis, tai ar tikrai norite ten studijuoti?” O vat čia jau tu nusišneki kaip reta. Matosi, kad nežinai kas yra bankrotas
“Įdomu pamatyti tuos visus laikančius SSE geriausiu universitetu”. Pakalbėk su didžiausių tarptautinių kompanijų atrankų vadovais.
Galiausiai, nepaisant PR ar “profilio”, viskas susiveda į tai, kas geriausiai paruošia ekonomistus mūsų regione. Čia yra daug žmonių, kurie perstojo iš VU, ISM ar MRU, ir visi sako tą patį – SSE lenkia visus, ir gerokai. Tiek dėstymo kokybe (dauguma dėstytojų iš Švedijos ir kitų šalių, ir šiaip, dauguma jų yra su labia aukšto lygio išsilavinimu (turime dėstytojų baigusių Cambridge, Harvard, MIT, Insead, Yale, New York University), tiek efektyvesne mokymosi sistema (3 metai, vienas kursas vienu metu, praktika vasaros metu) ir išskirtine mokymosi kultūra (anglų kalba, komandinis darbas, daug projektų ir prezentacijų, NIEKAS NENUSIRAŠINĖJA, studentai įtraukiami į mokyklos activities).
 

Neturi jokio pykčio SSE, tik nusistatymą. Vėlgi, darosi labai įdomu iš kur pas tave tokios žinios ir supratimas apie ekonomiką ir aukštąjį mokslą (nepamirškim psichologijos!) dar net nebaigus mokyklos?
Nesiginčysiu toliau dėl profilio, nes matau turi savo idealistinį suvokimą apie aukštąjį mokslą, kurį (duodu 90%) pakeisi bestudijuodamas. Bet tebūnie, priimkime tą faktą kad SSE nedėstoma filosifija ar koks kitas nesusijęs su ekonomika dalykas, o tarkim VU tai turi. Klausimas vis tiek lieka tas pats, kur geriau paruošiami ekonomistai?
Kitas klausimas, ar tos visos filosofijos ir aukštosios matematikos įtakoja paruošimą? Geruose universitetuose greičiausiai taip, bet kalba eina apie mūsų regioną. Ir pats faktas, kad universitetas turi bendrus dalykus savo programoje, nereiškia kad jie pridės vertės. Reikia, kad juos dar gerai ir išdėstytų, o apie dėstymą atsiliepimai labai nekokie. Argumentas galėtų būti tai, kad jeigu tau išties įdomu, įsigilinsi pats ir išmoksi (praplėsi akiratį), bet to daryti nieks netrukdo jeigu net ir jeigu nestudijuoji niekur.
Kalbant konkrečiai apie SSE, kadangi studijuojami dalykai labai glaudžiai susiję, jie padeda suformuoti suvokimą apie ekonomiką ir be papildomų filosofijos ar kitų kursų (tiesiog reikiamos temos iš kitų sričių paliečiamos per mokomą kursą). Tiek aukštosios matematikos, kiek moko Lietuvos universitetuose, ekonomikos bakalaurams nereikia. Nors čia visą laiką iškylantis argumentas yra tas, kad lavinamas mąstymas. Nežinau, man kolkas nekyla sunkumų suprasti tai ką mokausi ir nepraėjus uber-aukštos matematikos, nors dauguma ekonominių modelių grindžiami matematika.
O jeigu kalbėti apie tokius šviesulius kaip Milton Friedman (ar apskritai, akademikus), jie visi buvo stiprūs matematikai ir ne tik. Ekonomisto karjera akademiniame pasaulyje reikalauja visai kitko nei corporate pasaulyje. Tačiau norint būti akademiku, bakalauro neužtenka, ir šiuo atveju magistro ir daktaro studijos yra daug svarbesnės, kur jau gilinamasi į siauresnę sritį.
Placebo efektas Susirenka tikrai nedurni, tačiau mano mąstymą SSE gerokai pakeitė ir praplėtė, taip pat įgavau įvairių asmeninių savybių, būtent dėl tos ypatingos kultūros čia.
Dėstytojai iš Švedijos - turėjau omenyje švedų SSE, kuris yra man rodos tarp top 15 European Business Schools pagal Financial Times reitingus (kurie yra ne iš piršto laužti).
Vienas kursas vienu metu reiškia, kad pastoviai reikia mokytis (egzaminai vyksta labai dažnai). Dabar tau atrodo, kad prisiversi sėdėt prie knygų, tačiau kai nėra spaudimo, 99% žmonių nespaudžia maksimumo iš savęs, o SSE iš tavęs to pareikalauja. As a result, sugebi pakelti didesnį krūvį ir išmoksti dirbti efektyviau. Studijos 3 metai, bet jos žymiai intensyvesnės (praktiškai 4 metų kursas sukištas į 3 metus).
Anglų kalba dėstomus dalykus suvokiu lygiai taip pat kaip lietuvių, čia tiesiog pripratimo reikalas, o pripranti žaibiškai.
Rašto darbai SSE šiek tiek kitokie nei tarkim VU. Rašai komandose (komandinio darbo įgūdžiai – antras (po specifinių tai sričiai įgūdžių) geidžiamiausias darbdavių ieškomas įgūdis), ir dažnai tenka pabendrauti su realiomis kompanijomis (pamatai kaip viskas vyksta gyvai + pažintys). Dėl prezentacijų klysti – jas darome ne bet kaip, ir ruošiamės joms rimtai (taip pat reikia daryti opozicijas vieni kitiems).
Kad tu nenusirašinėsi, dar nereiškia kad kiti nenusirašinės, ir čia jau klausimas yra kokioje aplinkoje nori mokytis? Atrodytų, universitetas, akademinė aplinka, „platus profilis“, o nusirašinėja visi kaip mokykloje. Tai kaip čia yra, kad „profkėje“ yra aukštesnė akademinė kultūra negu „universitete“? 
O dėl activities, taip - yra jų visur. Čia gal ne taip įsireiškiau prieš tai, bet noriu pasakyti kad SSE gali daryti įtaką savo mokslui, nes po kiekvieno kurso reikia jį įvertinti, būna rengiamos diskusijos su dėstytojais apie kurso struktūrą, ir kiekvienais metais yra matomi realūs pokyčiai pagal studentų feedback‘ą. Taip pat gali būti teaching assistant.
Žodžiu, skirtumų yra daug, pavyzdžių galiu duoti ir daugiau, bet tiesą sakant dabar tingiu labai gilintis į šią diskusiją.
 

Swishfoot, tavo pasisakymas apie reklamavimasi buvo labai absoliutinis, dėl to ir mano pavyzdys buvo toks pats Aišku kad HBS yra žymiai žymiai aukštesnio lygio. Tiesiog norėjau pasakyti, kad reklamuojasi visi, ir ypač „geri dalykai“ labai dažnai yra reklamuojami.

Dėl bankroto, neaiškink man, prašau, daugiau apie Latvijos bankrotą. TVF Latvijai suteikė paskolą, ir kad gautų jos dalis, Latvija turi mažinti deficitą. Ta paskola ir yra tam, kad Latvija išliktų moki, galėtų mokėti už savo skolas, obligacijas (kitaip tariant, nebankrutuotų). O kad padėtis nelengva, čia jau visiems aišku, tačiau tai nėra bankrotas.

Tavo konspiracijos teorijos apie keliamo mokesčio sąsajas su bankais taip pat iš piršto laužtos. SSE Riga yra valdoma švedų SSE (51% akcijų priklauso jiems), ir mokesčio kelimas buvo suplanuotas jau prieš kelis metus (ir buvo keliamas palaipsniui iki tokio koks yra dabar (daugiau nekils)), dėl to, kad švedų SSE buvo įsipareigojusi pinigais remti SSE Riga, o dabar finansavimas iš ten sumažintas, tačiau planuojama kad švedų SSE bus dar labiau įtraukta į Rygos reikalus (galbūt netgi gausime švedų SSE diplomą).

„Įsivaizduoji, kad iš kolegijų(nekalbu apie univerus) nelaukia diplomo?” Tiesą sakant, nelabai supratau, ką nori tuo pasakyti
.
O dėl mokymosi ir darbo, tame pačiame VU ar ISM žmonės eina dirbti ir tai tik parodo, kad krūvis ten neįspūdingas. Aišku, pradėti dirbti anksti yra gerai, ir tai gali būti labia geras boost’as karjerai.

Reitingai. Tame pačiame reitinge SSE lenkia, o FT reitinge ISM net nėra. Sutinku, kad reitingai tai ne viskas, tačiau taip pat jie ir nėra laužiami iš piršto. Nemanau kad tie patys London Business School, Harvard Business School ar Insead puikuojasi reitingų viršūnėse šiaip sau (tik vėl nepagalvok, kad lyginu SSE su šiom institucijom). “Pinigingi švedai”. Vėlgi, tuščios konspiracijos teorijos... Gal jie nupirko SSE vietą reitinge?

Noriu kad suprastumėt mane teisingai, aš tikrai neteigiu kad Lietuvos universitetuose negalima nieko pasiekti. The sky is the limit, ir stengiantis gali sužibėti bet kur, ir pralenkti ne tik baigusius SSE, bet ir Harvardą Aišku,kad tarp baigusių ISM, VU ar kitą universitetą yra puikių žmonių, kurie pasiekė labai labai daug. Tačiau man čia iškyla du klausimai.

1. Visų pirma, ar jie pasiekė tai ką turi dėl to, kad universitetas jiems suteikė puikias žinias ir išsilavinimą, ar dėl to, kad jie patys buvo labai aktyvūs, ėjo dirbti, užsiėmė įvairia veikla, tobulėjo savarankiškai ir taip įgijo pranašumą prieš kitus? Pastaruoju atveju iškyla klausimas, koks tada universiteto vaidmuo tokioje situacijoje? „Diplomas“?

2. Ar visi sugeba patys, be universiteto ir konkurencingos aplinkos spaudimo, tobulėti? Kiek tokių, kurie baigia tą patį ISM eina dirbti į tavo išvardintas ir panašias „kietas“ kompanijas? O kiek „nusėda“ arba laukia kol koks pažįstamas kur įkiš?Palyginimui, šiais metais praktiškai visi baigę SSE lietuviai jau dirba tikrai gerose kompanijose arba tęsia studijas Europoje (taip pat labai gero lygio universitetuose (Bocconi, švedijos SSE, Esade)).

Tiesiog noriu atkreipti dėmesį į tai, ką Jums suteiks universitetas. Jeigu jūsų pačių papildoma veikla jums prideda daugiau vertės negu universiteto suteikiamas išsilavinimas, kokia to išsilavinimo vertė Jums?
 

Swishfoot, prašau, pasitikrink faktus prieš šnekėdamas. Pagal tą retingą SSE turi 5 šakeles, nes visuose retinguose ji eina su švedais, ir Riga Business School nėra Stockholm School of Economics in Riga. Dėl tų dviejų ISM partnerių – jie velkasi UK topų gale, tai kokia nauda iš tokio išsilavinimo? Dėl bankroto, jeigu pakankamai žinotum, diskusija be galo neprasidėtų – jo tiesiog nėra. Finansiniai sunkumai nėra lygu bankrotui by definition. Parodyk man straipsnį, kuris sakytų kitaip.

Apie kolegijas tikrai nesupratau, ir man tavo frazė apie „diplomo laukimą“ tikrai neaiški. Galėtum paaiškint plačiau.

Ir niekaip nesutiksiu kad galima Lietuvoje gauti tą patį, net nešnekant apie „geriau“. Tik prašau suprasti teisingai: šneku apie „gavimą“ iš universiteto. O pasiekti daugiau, žinoma, galima ir likus Lietuvoje, tačiau kaip ir minėjau anksčiau, tai daugiau individualių žmogaus pastangų dėka. O aš kalbu apie „gryną“ universiteto indėlį.
Apskritai, pastebėjau kad kolkas tik gyniau SSE, tačiau svarių argumentų kodėl ISM, VU ar kitas Lietuvos universitetas duoda daugiau nei SSE, iš tavęs neišgirdau, o keletas mano argumentų taip ir nebuvo atmušti...

P.S. Dar prie SSE pranašumų: bendravimas su alumni network‘u yra žymiai glaustesnis, nes paprasčiausiai yra mažiau žmonių. O tokios pažintys labai padeda.
Galiausiai, jeigu abejoji suteikiamų žinių kokybe, pasižiūrėk kas šiemet iš Baltijos šalių važiavo į L‘Oreal Brandstorm ir HR konkursų finalus, kas praktiškai visada laimi ECV, kas ir kokias vietas užima Peak Time konkursuose.
 

Swishfoot galėtų pasidalinti mintimis apie SSE ir Latvijos bankrotą...