Ką tik grįžau. Nu nežinau, negaliu pasidalint įspūdžiais, nes iš tikrųjų nežinau, kaip man sekėsi. Interpretavau Savickio novelę. Šiaip esu gana stipri šioje srityje, bet dabar nežinau, nežinau... Esu linkus viską smulkiai išanalizuot, o čia paprasčiausiai nebuvo tam laiko, nes tekstas per trumpas. Parašiau 610 žodžių, trūko vietos, vos išėjo viską suspaust. Manau, suvokimas pakišo koją, nes neatrodė lengvas. Lietuvių turiu 9 su viršum (10 pas mūsų lituanistę išsivesti neįmanoma, nes ji reikli moteris ), tačiau labai bijau gavus rezultatus savim nusivilt...

Tekstas PER ILGAS t.y. Jau galva perkaito, imu nusišnekėt

Mieli abiturientai, kas interpretavot Savickį? Nuraminkit mane arba dar labiau sunervinkit bent glaustai surašydami svarbiausius punktus, ką ten įžvelgėte

 Kad gal ne, nes dėl priežasties, kad NET IR ASILUI BŪTŲ AIŠKU, ko klausia, buvo parašyta: kaip vertina - teigiamai ar neigiamai? Na ir atsirado aišku vienas kitas gyvūnėlis, kuris nesuvokė klausimo. Pencininkė mokytoja, matyt, neišmokė klausimų perskaityt

Ko čia man cituoja ne tą, ka reikia? Mano prieš tai buvęs postas, atsakas į šitą: Krize vertina subjektyvai, nes zmogus egzistenciniuose konfliktuose pasitelkia amoralumo principus, butine problema daro itaka asmenybes dvasiniu ribu tobulejimui ar demorelizacijai. Cia vel pelnau max tasku

 Živile, ne Tau, paskui pasitaisiau, kad kažkaip netaip pacitavo. Ką tik prisiregistravau, nelabai dar įvaldžius šią sistemą Klausimas buvo: teigiamai ar neigiamai, o profesorė Ingridėlė parašė - subjektyviai (jei gerai pamenu) Neįsižeisk, čia tikrai buvo ne Tau

 Ką Savickio novelėj įžvelgei? Pasipasakojam

 Novelė, juk Savickio ten daugiausia novelės.

Aš ištraukoj įžvelgiau, kad didžiausia teksto diegiama vertybė - ryšis su senąja karta, senosios kartos paveldas, kadangi tas valdininkas kaip pamišęs mąstė iš kur gauti pinigų perlui, kurį mergina paveldėjo iš prosenelės (kaip jis galvojo). Tekste iškelta problema apie tai, kaip žmonės nerimauja, išgyvena vidinį sąmyšį dėl nereikšmingų dalykų. Pagrindinė mintis - senas geras posakis: nėra taip blogai kaip gali atrodyti. Savickis šią žmogaus ydą (nerimą, išgyvenimus dėl nereikšmingų dalykų) pašiepia, tačiau žmogaus nesmerkia, nemoralizuoja. Visur labai daug impresijos, humoro, ironijos - pavyzdžiui vis pabrėžiama aukšta socialinė (valdininkas) ir žema finansinė padėtis (nežino, iš kur gauti pinigų). Kompozicija uždara - pradedama ir baigiama vakaro motyvu. Dar pastebėjau tai, kad dienos virtimas į naktį yra valdininko būsenos paralelė, kadangi keičiantis paros laikams, keičiasi ir valdininko būsena, nuotaika. Iš prislėgtos ji tampa džiugi (ten kažkaip jis juoktis pradėjo ar pan).

P.S. Neapmėtykit akmenim, jei nusipezėjau

 Aš ištraukoj įžvelgiau, kad didžiausia teksto diegiama vertybė - ryšis su senąja karta, senosios kartos paveldas, kadangi tas valdininkas kaip pamišęs mąstė iš kur gauti pinigų perlui, kurį mergina paveldėjo iš prosenelės (kaip jis galvojo). Tekste iškelta problema apie tai, kaip žmonės nerimauja, išgyvena vidinį sąmyšį dėl nereikšmingų dalykų. Pagrindinė mintis - senas geras posakis: nėra taip blogai kaip gali atrodyti. Savickis šią žmogaus ydą (nerimą, išgyvenimus dėl nereikšmingų dalykų) pašiepia, tačiau žmogaus nesmerkia, nemoralizuoja. Visur labai daug impresijos, humoro, ironijos - pavyzdžiui vis pabrėžiama aukšta socialinė (valdininkas) ir žema finansinė padėtis (nežino, iš kur gauti pinigų). Kompozicija uždara - pradedama ir baigiama vakaro motyvu. Dar pastebėjau tai, kad dienos virtimas į naktį yra valdininko būsenos paralelė, kadangi keičiantis paros laikams, keičiasi ir valdininko būsena, nuotaika. Iš prislėgtos ji tampa džiugi (ten kažkaip jis juoktis pradėjo ar pan).

Šiaip nemanau, kad tas valdininkas yra materialistas. Aš kažkaip su vertybėm - šeima, ryšys su senoliais - viską siejau. Nes tekste buvo rašoma, kad jis apgailestavo, kad perlas - senelės palikimas. Tai suvokiau taip, jog jam rūpi ne pinigai, o brangina tą mintį, kad perlą paliko senelė. Nu nežinau, tikiuosi, kad nenusigrybavau.

 Bent vienas žmogus mane paguodė, ačiū Tau

Bet dabar susidūriau su savo didžiausia problema - nemokėjimu glaustai analizuot. Reikėjo 400-450 žodžių interpretaciją parašyt, parašiau 610. Būtų buvę daugiau laiko, būčiau ir dar daugiau privarius. Nes namie kai interpretacijas rašydavau, kai neribojo laiko rėmai, darbas susidarydavo iš 1200-1300 žodžių. Gaila, kad to, ką geriausia sugebu, nepavyko parodyt per egzaminą

Kurgi jinai gerai parašė. Čia kažkur minėjo savo vieną atsakymą. Klausimas skamba kažkur taip - kaip - TEIGIAMAI  ar  NEIGIAMAI  - vertina krizę? Tai profesorė atsakė, kad subjektyviai. Parašytą įterpiny, ko reikalauja, kad ir asilui būtų aišku, bet vis tiek atsiranda, kas nesupranta. Ir vaizduoja čia baisią profesorę. Gėda.

 Galiu paguost, kad ramiau ant širdies būtų Tu kaip supratau irgi su Savickio novele tris valandas praleidai šiandien?

Bet vis dėlto dabar pagalvojau, kad turiu gerą intuiciją. Vakar mokiausi tik penkis autorius: Salomėja Nėrį, Putiną (jų kūryba per lengva, tačiau man gana miela, buvau įsitikinus, kad šitų neduos), toliau Savickį, Vaičiūnaitę ir Škėmą. Ir ką gi, verčiu šiandien egzaminų lapus ir žiūriu - visi trys yra. Gaila tik kad mano tas vakarykštis autorių kūrybos analizavimas mažai ką man ir tepadėjo...

O gal kas įžvelgėt nuorodų į kitus literatūros kūrinius? Savickiui tai būdinga

Kas studijuojat, kas ruošiatės studijuoti prašome pasidalinti patirtim

 Aš irgi šizofreniko Garštvos išsigandau. Kai mokėmės Škėmą, labai gerą pažymį iš jo gavau, bet paprasčiausiai tas man jo kūrinys iki šiol iki galo nesuprantamas ir neaiškus.

Reikia man raminamų lašiukų išgert, nes pražilsiu jau nuo to lietuvių egzamino

 Mane ta nežinia kamuoja. Reikėjo numeriuką prie egzamino prirašyt, kad vertintoja pasiskambintų ištaisius, praneštų, kokie popieriai

Tai nieks nuorodų į kitus literatūros kūrinius kaip ir neįžvelgė, kaip supratau?

 Iš tikrųjų tai panašiau į epitetą "ledinis". Bent jau man. Metafora - vaizdingas palyginimas

 Vaizdinga, vaizdinga, kas gi sakė, kad epitetas nėra vaizdingas? Šiaip iš tikro bijau suklaidint, nes pati galvojau apie tą baroką, bet po to pasukus galvą sumislijau, kad čia epitetas. Nežinau, kaip yra iš tikrųjų, bet, manau, jog tai epitetas. Čia kaip per X failus - tiesa slypi kažkur anapus Neišsiaiškinsim

 Nuorodų tai jokių neįžvelgiau. Šiaip dauguma savickio novelių siejasi su Biliūno kūryba, bet, deja, čia nieko neįžvelgiau.

Man biškelį nesuvokiama ta mintis, kaip jis gali būti materialistas. Giliai atminty įstrigo ta frazė, kad perlas - senelės palikimas. Tai jei senelės palikimas ir dėl to tai atrodo svarbu, iš kur ta materija? Kažkaip nesuvokiu šito.