Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
V. Mykolaitis - Putinas “Altorių šešėly“
2009-10-04
Altorių šešėly“- vienas garsiausias ir geriausias psichologinis romanas lietuvių literatūroje. Šis kūrinys, kurį daugelis vadina šedevru, buvo sukurtas per kūrybingiausius V. Mykolaičio Putino metus.
Kalba
2009-09-14
Žmonija atsirado kartu su sugebėjimu kurti kultūrą ir perduoti jos pasiekimus iš kartos į kartą. Kultūra apibūdinama kaip visa tai, kas sukurta žmogaus ir yra žmogaus gyvenimo būdo dalis. Labai kategoriškai yra sakoma, kad dėl mąstymo galimybių, lankstumo ir kitų kokybių iš visų gyvūnų tik žmogus turi kultūrą, su kuo aš visai nesutinku, tačiau dabar kalbėsiu tik apie vieną iš penkių pagrindinių žmonių kultūros komponentų - apie kalbą.
Maironis "Užmigo žemė"
2009-09-13
Maironio kūrinys "Užmigo žemė“ yra romantinio pobūdžio eilėraštis. Jis parašytas 1895 m. Tai epocha, kurioje Lietuvos žmonės kentė carinės Rusijos priespaudą. Dauguma to meto Lietuvos poetų, tarp jų ir Maironis, savo kūryba stengėsi liaudžiai duoti impulsą, kad ji siektų laisvės ir nepriklausomybės. Šiame kūrinyje lietuvių tautos išgyvenimai perkeliami į vaizdingą gamtos pasaulį. Poetas per gamtos ciklą svarsto žmogiškosios laimės suvokimą.
Augalų sandara
2009-09-10
Žiedadulkių sandarą, žiotelių tipus nagrinėja tokios botanikos šakos, kaip anatomija ir morfologija. Manoma, kad nelogiška dirbtinai atskirti skirtingus augalų sandaros aspektus botanikoje. Šie dalykai nagrinėjami kartu: morfologija ir anatomija, reproduktyvinių ir vegetatyvinių organų sandara, šiuolaikinių ir iškastinių augalų sandara (neobotanika ir paleobotanika) bei brandžių ir besivystančių augalų sandara. Šiai sričiai priklauso įvairios specializuotos mokslo šakos tokios, kaip palinologija, embriologija ir morfogenezė.
K. Donelaičio "Metai"
2009-09-07
Maždaug dešimtmetį (1765-1775 m.) K.Donelaitis rašė savo pagrindinį kūrinį "Metai", susidedantį iš keturių giesmių, atitinkančių metų laikus. "Metams" įtakos turėjo ir Europos literatūros tradicija, vietinė rytų Prūsijos literatūrinė aplinka. Gamtinė tematika, keturių metų laikų ciklo siužetas, švietėjiška medžiaga bei didaktiniai-moraliniai pamokymai "Metus" sieja su literatūros tradicija.
Vytautas Mačernis, skirtingai nuo kitų to meto poetų ir rašytojų, savo mintis kreipė ne į vykstančių įvykių bei aplinkybių nagrinėjimą, aprašymą bei išaukštinimą ar pažeminimą, pasmerkimą, bet į filosofinius, tiesiogiai neatsakomus, daugiareikšmius dalykus. Jo poezija - filosofinė, ji remiasi ne socialinių tiesų nagrinėjimu, bet prasmės ieškojimu gyvenime, gamtoje, galų gale pačiame žmoguje.
Kazio Borutos romane “Baltaragio malūnas” matome daug tautosakos motyvų, jo fabula pagrįsta antgamtinėmis jėgomis, kaip ir senieji nacionaliniai epai. Šiame kūrinyje dominuoja vienas lietuvių liaudies pasakų atstovas velnias Pinčukas, su kuriuo žmogus turi grumtis dėl savo laimės ir likimo. “Baltaragio malūnas” - tai ne tautosakos kopijavimo knyga, o individualus autoriaus mąstymo vaisius, pasiektas remiantis lietuvių liaudies kultūros elementais. Iš liaudies pasakų K. Boruta panaudojo tik keistų, fantastinių įvykių seką, neapibrėžto laiko plotmę.
Justinas Marcinkevičius yra žymus lietuvių poetas bei dramaturgas. Svarbiausias rašytojo kūrybos motyvas – tautos ir jos kultūros išlikimas. Nacionalinę savimonę ypač gaivino Just. Marcinkevičiaus sukurta poetinių dramų trilogija, kurioje atskleidžiama valstybės, rašto ir meno puoselėjimo svarba. Antroji draminės trilogijos dalis pavadinta „Mažvydas“. Šio kūrinio centre – pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jis dramoje vaizduojamas ir kaip tautos vertybių saugotojas, ir kaip kenčianti, besiaukojanti asmenybė.
Juozas Aputis yra modernių psichologinių novelių ir apysakų kūrėjas. Jo lyrinė proza atspindi okupuotos tautos būseną bei tikroviškai vaizduoja Lietuvos kaimą. Tačiau svarbiausia J. Apučio kūryboje yra asmeninė patirtis ir žmogaus išgyvenimai. J. Apučio novelių pagrindiniai veikėjai jautrūs, dvasingi, jie laikosi dorovinių žmogaus principų ir jaučia stiprų ryšį su gamta, namais. Be to, rašytojo kūriniuose dažni vaikystės ir jaunystės prisiminimai, padedantys susigaudyti pakitusiame pasaulyje.
Henrikas Radauskas yra vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų bei moderniosios literatūros atstovų. Jis – kūrėjas estetas, poezijoje siekęs meninio tobulumo. H. Radausko eilėraščiuose vaizduojamas pasaulis yra savitas, pasakiškas ir dažnai nutolęs nuo tikrovės, kurioje lyrinis subjektas jaučiasi vienišas bei svetimas.
Bitė Vilimaitė – XX a. lietuvių rašytoja modernistė, egzistencializmo atstovė, kūrusi psichologines minimalistinio stiliaus noveles. Trumpame ir fragmentiškame Vilimaitės kūrinyje kiekviena detalė yra reikšminga ir gali atskleisti žmogaus dvasinį pasaulį, o rašytojos vaizduojamose kasdieninėse situacijose išryškėja egzistencinės problemos bei žmonių tarpusavio santykiai.
A. Vaičiulaičio "Valentina"
2009-08-27
Šis Antano Vaičiulaičio romanas – tai gamtos ir civilizacijos sankirta, kurioje susitinka dviejų žmonių likimai. Pagrindiniai kūrinio leitmotyvai – vienuolyno bokštas ir Geisaties ežeras.
Nagrinėjama ištrauka, kaip galima spręsti iš pavadinimo “Bokštas”, yra apie vienuolyno bokštą. Bet tai tik išorinis romano sluoksnis, o visa esmė yra daug giliau. Šioje ištraukoje galima atrasti elementų, kurie atskleidžia dramatišką romano baigtį. Tai tarsi maža romano schema, kurioje sutelpa visi jausmai, mintys, abejonės ir poelgiai.
Biliūnas "Liūdna pasaka"
2009-08-05
J.Biliūnas 18a. pb.–19a. pr. realistas. Jo vieni iš žymiausių kurinių yra: „Brisiaus galas“, „Kliudžiau“, „Ubagas“, „Vagis“, „Nemunu“ ir psichologinis apsakymas „Liūdna pasaka“. J.Biliūno kūriniuose visas dėmesys sutelkiamas ne į iššorinį, bet į vidinį konfliktą. Daug dėmesio skiriama veikėjų išgyvenimams, žmogaus dvasiai. Intrigos pagrindą sudaro veikėjo dabarties ir praeities konfliktai. Svarbios antitezės, simboliai. Tai labai gerai atsispindi kūrinyje „Liūdna pasaka“.
Lietuvių kalbos interpretacijų įžangos
2009-07-25
Antanas Škėma. Jurgis Savickis. Vanda Juknaitė. Bitė Vilimaitė. Romualdas Granauskas. Saulius Šaltenis. J. Aputis. Jonas Biliūnas. K. Donelaitis. V. M. Putinas.
Interpretacijų įžangos
2009-07-22
J. Mačiulis, H. Radauskas, S. Nėris, S. Geda, M. Martinaitis, N. Miliauskaitė, T. Venclova, J. Vaičiūnaitė, J. Biliūnas, J. T. Važgantas, K. Donelaitis, Šatrijos Ragana, V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas, J. Savickis, A. Škėma, Just. Marcinkevičius, J. Aputis, R. Gradauskas, V. Juknaitė, S. Šaltenis, B. Vilimaitė, B. Sruoga, A. Vaičiulaitis
"Duonos valgytojai" ištraukos interpretacija
2009-07-19
R. Granausko kūrinio "Duonos valgytojai" ištraukos analizė bei interpretacija. 12 kl. kursas. Darbas įvertintas 8-9.
Ištraukos "Dobilė" interpretacija
2009-07-19
J. Apučio (autoriaus, kuris gali būti įtrauktas į VBE) kūrinio "Dobilė" analizė bei interpretacija. 12 kl. kursas. Darbas įvertintas 8-9.
H. Radausko (poeto, kuris gali būti įtrauktas į VBE) eilėraščio interpretacija. 12 kl. kursas. Darbas įvertintas 8-9.
Eil. "Jotvingių mišios" interpretacija
2009-07-19
S. Gedos (poeto, kuris gali būti įtrauktas į VBE) eilėraščio analizė bei interpretacija. 12 kl. kursas. Darbas įvertintas 9.
Būtent tik šių poetų eilėraščius gali duoti analizuoti - interpretuoti per lietuvių kalbos valstybinį egzaminą (oficialus sąrašas iš 2009 m. NEC). Įžangos originalios, universalios (tinka bet kuriam poeto eilėraščiui) ir tokio ilgio, kokio ir reikia 400-450 žd. interpretacijai.
XVIIIa. Kristijonas Donelaitis parašė epinę didaktinę poemą "Metai". Šio kūrinio tikslas – pavaizduoti tuometinį būrų gyvenimą, buitį, socialinę padėtį. Keturi metų laikai visa tai leidžia aprėpti, todėl poema skirsto", "Rudenio gėrybės" ir "Žiemos rūpesčiai". Visose dalyse vaizduojama žmogaus ir gamtos paralelė.
Vytautas Mačernis – filosofinės lyrikos kūrėjas, gyvenęs ir rašęs II-ojo pasaulinio karo metais, tačiau dėl savo ankstyvos mirties nepatyręs išeivio likimo. Didžiausias Vytauto Mačernio palikimas – "Metų sonetų" ciklas bei "Vizijos", vienintelis jo baigtas didelės apimties kūrinys. "Vizijose" V.Mačernis grįžta į savo idealizuojamą praeitį, į vaikystę, protėvių namus, kurie yra milžiniškas kontrastas jį supančiai aplinkai.
Jonas Biliūnas "Liūdna pasaka"
2009-07-09
Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. pr. lietuvių klasikų, prozininkas. Jis laikomas lyrinės novelės pradininku lietuvių literatūroje. Daugiausia J. Biliūnas rašė noveles, yra sukūręs ir vieną apysaką "Liūdna pasaka“". Savo kūriniuose, dažnai vadinamuose psichologiniais, autorius itin didelį dėmesį skiria moralinėms ir egzistencinėms problemoms, atstumtojo, nelaimingo žmogaus gyvenimui ir jo vidiniam pasauliui.
Viljamas Šekspyras, gimęs 1564 metais, o miręs 1616 metais, buvo naujųjų laikų dramaturgijos pradininkas, anglų rašytojas ir poetas. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Ją būtų galima analizuoti pagal suskirstytus V. Šekspyro kūrybos laikotarpius : ankstyvąjį, brandųjį ir vėlyvąjį.. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu V.Šekspyras rašo ir dramines kronikas ir komedijas.
Antanas Vaičiulaitis- vienas žymiausių lietuvių rašytojų, novelistų, priklausantis ir teigiantis neorealistinę literatūrą. Jo kūrybai būdinga realaus ir mistinio, magiško pasaulio paralelė, puošnus stilius, rėmimasis pasaulinės kultūros šaltiniais, stilizacija. Žinomiausias jo noveles - "Rogės", "Pelkių takas", "Tavo veido šviesa"- nedvejojant galima priskirti neorealistinei literatūrai. Pats žinomiausias A. Vaičiulaičio kūrinys - poetinis romanas "Valentina".
Viljamas Šekspyras – didysis anglų dramaturgas, renesanso atstovas, svarstęs visiems opias valdovo ir tautos, žmogaus laisvės ir atsakomybės, valdžios ir dorovės problemas. Vieną žymiausių savo dramų ,,Hamletą“ jis sukūrė brandžiuoju kūrybos laikotarpiu. Tai penkių veiksmų tragedija, kurioje susipynę meilė, kerštas ir išdavystė. Šios tragedijos pagrindinis veikėjas jaunasis Danijos princas Hamletas yra kupinas dvejonių, sielvarto ir skausmo.
Henrikas Radauskas – moderniosios literatūros atstovas, estetinės poezijos meistras, siekęs meninio tobulumo, susikūręs savitą stilių bei poetinį pasaulėvaizdį. Jo eilėraščių centre – daiktų ir reiškinių pasaulis, išreiškiantis asmenybės nerimą, atsiribojimą nuo pasaulio, realaus gyvenimo problemų. Būtent toks ir yra H. Radausko eilėraštis „Laiškai sau pačiam“ Šis eilėraštis- tai vidinis monologas, kuris atskleidžia lyrinio subjekto vienatvę, skepticizmą, atsiribojimą, užsisklendžiant savyje nuo realybės ir žmonių.
J. Biliūnas "Liūdna pasaka"
2009-07-09
J. Biliūnas – jauniausias likęs lietuvių literatūros klasikas, sutelkęs žvilgsnį į išskirtines žmogaus gyvenimo situacijas: skriaudą, nuoskaudą, kaltę. Visažinį epinį pasakotoją pakeitęs jautriu kūrinio dalyviu, sugebančiu užjausti, suvokti, prisiimti atsakomybę, o kartais – net atlikti išpažintį, rašytojas tapo lietuvių psichologinės prozos pradininku. Visiškai pasiligojęs, vis labiau silpdamas, aiškiai suvokdamas laiko ir būties trapumą, egzistencijos baigties neišvengiamumą, savo svarbiausiam kūriniui pasirinko skausmo, praradimo motyvus.
K. Donelaičio kūrinys "Metai" neturi aiškios pradžios ir pabaigos, nėra jame kokio nors svarbiausio įvykio, vieningo siužeto, intrigos, sunki jo kalba, tačiau tai pirmasis didesnės apimties grožinės literatūros kūrinys lietuvių kalba. K.Donelaitis pasakoja apie lietuvių valstiečio gyvenimą, jo džiaugsmus ir rūpesčius. "Metus" sudaro keturios didelės dalys: "Pavasario linksmybės", "Rudenio gėrybės", "Vasaros darbai" ir "Žiemos rūpesčiai".
Jonas Biliūnas "Brisiaus galas"
2009-07-09
Jonas Biliūnas – lietuvių realistas, gyvenimo tikroviškumą ir realumą įžvelgęs ne išoriniame pasaulyje ar aplinkoje, o žmogaus viduje, asmenybėje. J. Biliūno apsakymai psichologiniai, nes juose keliami klausimai: ką žmogus jaučia, ką išgyvena? Apsakymuose vaizduojamas kasdieninis, paprastas gyvenimas, tai ir yra rašytojo kūrybos pagrindai.
