Apibūdinant šiandien į mokyklą ateinančius mokinius, dažnai vartojamas „Z kartos“ terminas. Sociologų nuomone, šiandien mokyklos suoluose sėdi tie, kurių kasdienybė neatsiejama nuo išmaniųjų technologijų bei interneto ir kurie, mieliau vienu metu sprendžia keletą uždavinių iš karto, nes kitaip – nuobodu. Tad kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas?
Šiųmetė Nobelio premija fiziologijos arba medicinos srityje paskirta japonų ląstelės biologui Yoshinori Ohsumi už atradimus, paaiškinančius autofagijos mechanizmus ląstelėje.
„Ar nustebtumėte sužinoję, jog pasikeitusi pakuotės spalva gali pakeisti jaučiamą gaminio skonį? Žymaus JAV mokslininko atliktas tyrimas parodė, jog gazuoto citrinų skonio gėrimo „7 Up“ geltoną pakuotės spalvos plotą padidinus 15 proc., vartotojai teigė, jog citrinų skonis buvo jaučiamas labiau“, – pasakojo Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėja Eglė Vaičiukynaitė.
Lengvesnės mokinių kuprinės ir paprastesnis mokytojų darbas – tokį pažadą davė leidykla „Šviesa“, šiais mokslo metais suteikdama nemokamą prieigą naudotis visų pagrindinių vadovėlių elektroninėmis versijomis per virtualiąją mokymosi aplinką „Eduka klasė“. Lietuvos mokyklos kviečiamos registruotis sukurtoje platformoje ir suteikti galimybę vaikams skaitmeninių vadovėlių komplektais bei kitu interaktyviuoju mokomuoju turiniu visus metus nemokamai naudotis tiek mokykloje, tiek namuose.
Siekiant didinti studentų domėjimąsi ir dalyvavimą politiniame gyvenime, puoselėti toleranciją ir žmogaus teises bei analizuoti globalias problemas, prieš keletą metų Vytauto Didžiojo universitete įkurtas Jungtinių Tautų studentų klubas (JTSK), kuris vėliau tapo Jungtinių Tautų Lietuvos jaunimo asociacija (angl. Lithuanian United Nations Youth Association, LUNYA). Šią vasarą asociacija pripažinta oficialia Jungtinių Tautų asociacijų pasaulinės federacijos (WFUNA) nare ir buvo pakviesta vykdyti bendrus projektus su Niujorko Kolumbijos universitetu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Režisierius Paulius Ignatavičius neabejoja, vaikai suvokia daugiau nei mano suaugusieji. Jie intuityviai jaučia, kas tikra ir kas – ne. „Klaidinga manyti, kad vaikui reikia kažko lengvesnio ir paprastesnio. Vedant vaikus į abejotinos kokybės spektaklius, galima labai lengvai atgrasyti juos nuo teatro“, – sako žinomas režisierius, kurio režisuotą spektaklį „Dostojevskis vaikams“ galima pamatyti spalio 16d., Vilniaus mažajame teatre.
„Dauguma partijų beria rinkėjams visokiausio pobūdžio pažadus, bet nesiteikia išsamiai paaiškinti, kokių priemonių reikės jiems įgyvendinti, kiek tai kainuos, iš kur bus paimtos lėšos ir per kokį laikotarpį numatoma šiuos pažadus paversti realybe“, – sako politologas dr. Ainius Lašas.
Europos socialinio tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunuolių (14–20 metų) visiškai nesidomi politika. Pagal šį rodiklį esame kone paskutiniai Europoje. „Jaunimas paprastai seka savo socialinės aplinkos pavyzdžiu“, – teigia Eglė Vaidelytė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešojo valdymo studijų krypties vadovė. Pasak jos, tiek Lietuvoje, tiek kitose Rytų Europos šalyse, dėl susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių, pilietinė ir politinė kultūra yra labai silpna.
Rugsėjo 14 d. Tautinių mažumų departamente susirinkusi Akademinė taryba prie Tautinių mažumų departamento išrinko šiemet įsteigtos Premijos už geriausią baigiamąjį mokslo darbą tautinių mažumų tematika laimėtojus.
Jauna pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje šiais metais rugsėjo 1 d. naujų mokslo metų pradžios proga sveikino po vasaros grįžusius antrokus. Šie mokslo metai mokykloje antri ne tik jiems, bet ir pačiai mokytojai. Dar studijuodama Lietuvos edukologijos univesitete (LEU) ji pasižymėjo puikiais rezultatais: praktikos metu studentės vedama pamoka buvo įvertinta lyg ilgametę patirtį turinčio pedagogo, o per pirmus metus mokykloje ji spėjo įgyvendinti daugybę naujovių.
