Ar esate laimingas darbe? Turbūt daugelis yra sulaukę tokio klausimo arba bent jau sau tokį uždavę. Nieko nuostabaus, kad didžioji dauguma pateikia neigiamą atsakymą į šį klausimą. BBC pabandė išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės to priežastys ir kaip reikia spręsti šią problemą.
Šiandien – paskutinė diena, kada stojantieji dar gali užregistruoti arba padaryti pakeitimus savo stojimo į aukštąsias mokyklas prašymuose. O jau savaitės pabaigoje bus skelbiami pakviestųjų studijuoti sąrašai. Besibaigiančio stojimo maratono rezultatus jau skaičiuoja ir mokymo įstaigos. Vienos jų – Vilniaus kooperacijos kolegijos (VKK) – direktoriaus Romualdo Pusvaškio teigimu, stojančiųjų apsisprendimo tendencijos pernelyg nenustebino. „Kaip ir tikėjomės, be tokių, jau stojančiųjų pripažinimo sulaukusių, studijų programų, kaip buhalterinė apskaita, verslo vadyba, ,maitinimo verslo organizavimas ir pan., savo auditoriją atrado ir vos metus mūsų kolegijoje gyvuojančios, bet ypač perspektyvios darbo rinkoje studijų programos.
Verslo sektoriuje vis dažniau dirbama virtualiomis komandomis, o komunikacija pagrįsta naujausiomis informacinėmis technologijomis. Šiomis tendencijomis pradeda kvėpuoti ir aukštasis mokslas. Prognozuojama, kad ilgainiui nuotolinės studijos iš lyderiaujančių pozicijų net išstums dienines. Nors šios studijos šiandien dar Lietuvoje palyginus naujiena, palengva jos atranda savo tikslinę auditoriją – jas siūlo vis daugiau aukštųjų mokyklų.
Kurią specialybę pasirinkti abiturientams? Ar ji dar bus paklausi baigus mokslus? O gal studijas atidėti?
Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmuose pasveikino geriausiai šiais metais valstybinius
brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus ir profesinių mokyklų absolventus.
Stojantieji į aukštąsias mokyklas ir šiemet prioritetu laiko socialinius mokslus. Kodėl šie mokslai tokie populiarūs tarp stojančiųjų, ekspertai laikosi vienos nuomonės – jie yra lengvesni, tad būsimieji studentai renkasi lengvesnį kelią. Tačiau šis kelias veda ne į trokštamą ir gerai mokamą darbą, kaip dažnai įsivaizduojama, o į Darbo biržą.
Vis dar labai dažnai kalbama apie žmones, dėl vienokių ar kitokių priežasčių palikusius Lietuvą, tačiau retai prabylama apie tuos, kurie sugrįžta – o ypač apie tuos, kurie sugrįžta čia studijuoti. Siekiant pasirūpinti, kad pastarųjų būtų kuo daugiau, šalyje įsteigtos specialios stipendijos išeiviams, pasirinkusiems studijas gimtinėje.
Įsibėgėjus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, populiariausi tarp stojančiųjų lieka socialiniai mokslai. Studijuoti socialiniuose moksluose pageidauja 46 proc. prašymus iki ketvirtadienio pietų pateikusių jaunuolių, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).
Beveik 200 sėkmingai veikiančių įmonių, 1100 sukurtų darbo vietų, 40 mln. litų į
valstybės biudžetą sumokėtų mokesčių. Tokia įspūdinga statistika gali pasigirti
prieš 15 metų Kaune įkurtas pirmasis šalyje verslo inkubatorius KTU regioninis
mokslo parkas (RMP). Solidžią sukaktį KTU RMP pažymės birželio 18 d., antradienį,
„Žalgirio“ arenoje rengiamoje konferencijoje „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas: 15
metų rezultatai“.
Dauguma darbo ieškančiųjų elgiasi vienodai: susikuria standartinį CV, susiranda bent kelis patinkančius darbo pasiūlymus, išsiunčia tą patį CV. Jei darbo skelbime prašoma pridėti ir motyvacinį laišką, pagal internete pateikiamus šablonus susikuria ir jį, nusiunčia, o vėliau laukia atsakymo iš darbdavių ir kartoja procesą. Ši įvykių seka atrodo logiška, tačiau ieškant darbo yra daug daugiau galimybių. Rekomenduojama jas visas išnaudoti – aplenksite daugumą kandidatų.
