Lietuva – pasaulyje gerai žinoma kaip lazerių gamintoja. Norint juos pritaikyti pramoniniuose įrengimuose (pjaustymui, virinimui, skenavimui ir pan.) reikia itin tiksliai valdyti lazerio spindulio kryptį. Šiam tikslui Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė sukūrė unikalius lazerio spindulio valdymo įrenginius panaudodami pjezoelektrines sistemas, kurios gali pakeisti šiuo metu naudojamas elektromechanines pavaras ir praplėsti lazerių panaudojimo galimybes.
Metus gyvuojantis didžiausias Lietuvoje aktyviai veikiantis vienos srities specialistų susibūrimas „KIT club“ šį ketvirtadienį, lapkričio 24 dieną, kviečia visus dirbančius informacinių technologijų srityje arba besidominčius naujausiomis jos tendencijomis, į šventinį – klubo vienerių metų gimtadienio renginį „KIT club goes Database“.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamame renginyje „Matuokis profesiją“ lankėsi per tūkstantį 10-12 klasių moksleivių. Renginio metu universiteto atstovai ir absolventai dalijosi gerąja aukštojo išsilavinimo patirtimi ir asmeniniais sėkmingos karjeros planavimo patarimais.
Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo svečias, Vengrijos mokslų akademijos daktaras, ekonomistas Attila Havas sako, kad šiuolaikiniame pasaulyje mokymasis visą gyvenimą turi būti ne skambus šūkis, o kiekvieno iš mūsų kasdienybė. Tačiau naujus įgūdžius, jo nuomone, galima įgyti tik tada, kai žmogus jau turi stiprų bazinių žinių pagrindą.
Informacinėms technologijoms sparčiai žengiant į priekį, nenuostabu, kad neretas mažametis vietoj knygelės renkasi planšetę, realius draugus iškeičia į virtualius žaidimus, naudotis išmaniuoju telefonu išmoksta anksčiau nei rašyti, o angliškas daineles traukia aiškiau nei lietuviškas. Tačiau tėvams neretai kyla klausimai: tai gerai ar blogai? Skatinti ar slopinti vaikų norą gyventi ir žaisti informacinių technologijų apsuptyje? Kaip auginti ir kaip teisingai ugdyti alfa kartos vaiką?
Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu.
Šiuos svarstymus paskatino 11-ojo LR Seimo paskutinis posėdis, kuriame prieš nusileidžiant kadencijos uždangai buvo priimtas gana abstraktus, bet toli žvelgiantis nutarimas „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“. Jame nurodoma parengti (nevisai aišku nueinančiai ar būsimai) Vyriausybei siūlymus dėl universitetų tinklo optimizavimo ir juos pateikti Seimui. Pastarųjų metų diskusijose apie universitetus ne vieną ir ne du kartus jau pasakyta, kad vienas svarbiausių vaistų ar net beveik panacėja jų būklei pagerinti galėtų būti universitetų sujungimai.
Technologinėse naujovėse bei išmaniuosiuose įrenginiuose paskendę moksleiviai – kiekvienos mokyklos realybė. Tačiau jie ne tik nepraranda ryšio su tikrove, bet kaip tik nori ją atrasti, pažinti ir noriai leidžiasi į įvairiausius eksperimentus bei atradimus. Specialistai savo ruožtu teigia, kad vaikų noras pažinti pasaulį ir jo dėsnius, įsitikinti, kad smagiausi eksperimentai gali vykti ne tik planšetės ekrane, bet ir klasėje, skatina mokytojus atrasti naujus mokymosi metodus ir iš žinių šaltinio tapti vaikų tyrinėjimų ir pasaulio atradimo partneriu.
Neseniai praėjusi rinkimų banga ir juose dalyvavusio Lietuvos jaunimo aktyvumas parodė itin didelį studentų įsitraukimą į aktualius valstybei klausimus. Regis, studentijos pilietiškumas ir sąmoningumas rinkimais nesibaigė. Lapkričio 8 dieną Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldos pakvietė studentus savanoriškai pasitikrinti savo žinias akademiniame išbandyme „Apšvietimas 2016“. Žinių patikrinime panoro sudalyvauti beveik 300 studentų. Klausimai buvo susiję su Bolonijos proceso dokumentais, Mokslo ir studijų, Švietimo, savanorystės įstatymais bei studentišku judėjimu.
Tik vienas iš 10 vaikų šiandien neturi jokių sveikatos sutrikimų, o fizinis aktyvumas sudaro vos 1 proc. to, kiek prieš 100 metų buvo aktyvūs jauni mūsų seneliai. „Kūno kultūra Lietuvos mokyklose – tarsi podukros. Vaikai stengiasi išvengti šių pamokų, o mokyklų vadovai tai ignoruoja, dėmesį sutelkdami abitūros egzaminų dalykams“, – sako vienas iš pirmojo kūno kultūros vadovėlio bendraautorių, Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto (LSMU) doc. dr. Šarūnas Klizas.
