„Tinkamais atvejais viešojoje erdvėje visada pabrėžiu, kad esu KTU absolventas. Nebandau to daryti mechaniškai, bet pastebiu ir tai, kad žmonės, su kuriais tenka bendrauti, žinodami, jog esu KTU Alumnų asociacijos prezidentas, vis dažniau pasiteirauja, kaip sekasi organizacijai. Atsiranda sklaida, žinomumas, atpažįstamumas“, – džiaugiasi Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų vedlys, „Lietuvos energijos“ įmonių grupės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas.
Gamyba ir ekologija – suderinama? Niekam ne paslaptis, kad čia naudojami tirpikliai, dažai, skiedikliai, išskiria galybę teršalų, kurie, patekę į aplinką, neigiamai veikia atmosferą ir klimato kaitą, kurios reikšmė Žemei, žmonijai ir jų ateičiai yra itin didelė bei neabejotina. Lengvoji, chemijos, naftos pramonė, medienos, metalų apdirbimas, autoservisai, spaustuvės – sunku sugalvoti pramonės rūšį, kurioje nevyktų dujinių teršalų išsiskyrimas į aplinką. Jau ne pirmąjį biofiltrą sukūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pranas Baltrėnas ir Alvydas Zagorskis pristatė dar tobulesnę biotechnologiją, padėsiančią reguliuoti teršalų kiekį bei spręsti itin aktualią problemą – švelninti klimato kaitą.
„Užsienyje leistose psichologijos knygose nerasime sąsajų su Lietuva, jose pateikiami pavyzdžiai gali būti neaktualūs ir, dėl skirtingos socialinės aplinkos, mums ne visai suprantami“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros profesorė Rosita Lekavičienė, psichologijos vadovėlio „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai“ redaktorė. Šis, keturių KTU psichologijos srities tyrėjų leidinys, patekęs tarp 5 populiariausių Lietuvių autorių mokslinės literatūros knygų, pasak jo autorių, yra aktualus plačiam skaitytojų ratui.
Kaip įtikinti darbdavį, kad esi geriausias kandidatas pareigoms užimti? Kaip parengti patrauklų gyvenimo aprašymą (CV) bei motyvacinį laišką ir pasiruošti darbo pokalbiui? Kauno technologijos universiteto (KTU) ketvirtakursiai sužinojo receptus vaistams nuo šių neišvengiamų galvos skausmų, kamuojančių per darbo paieškas.
Atsižvelgęs į dabartinį Lietuvos statusą Tarptautinėje frankofonijos organizacijoje, didėjantį šios organizacijos ir frankofonijos šalių vaidmenį pasaulyje, puoselėdamas frankofoniškas Lietuvos, ypač prieškarinio Kauno tradicijas, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kartu su Prancūzijos ambasada, atidarė Frankofonijos šalių universitetinį centrą.
Miglė Aurėja Mickonytė vasarą neturėjo atostogų, tačiau dėl to visai nesigaili. Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė net dešimt savaičių praleido stažuotėje JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA). Merginai tokia sėkmė nusišypsojo laimėjus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) skelbtą konkursą.
Atsivertus žurnalą, naujienų portalą ar socialinio tinklo paskyrą, susidaro įspūdis, jog sveika mityba rūpinasi ir aktyviai sportuoja beveik kiekvienas, o ypač – jaunimas. Tačiau tikrieji rezultatai – kitokie: studentų mityba nėra visavertė, vietoj aktyvaus laisvalaikio, sporto jaunuoliai mieliau renkasi kompiuterį, o didžioji dalis merginų stengiasi laikytis dietos.
Prestižiniuose Jungtinės Karalystės, Japonijos, JAV universitetuose dirbęs dr. Ainius Lašas sukauptas žinias ir patirtį pritaikys Lietuvoje. Politologas nuo ateinančių metų vadovaus Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetui (KTU SHMMF). Tarptautiškumo didinimas, lyderiavimo įtvirtinimas pritraukiant tarptautinio lygio profesionalus – vienas iš strateginių KTU siekių.
A. Lašas net 16 metų negyvena Lietuvoje, tačiau jo ryšiai su gimtąja šalimi yra tvirti ir nuoseklūs. Su KTU mokslininkais jis tyrinėja grėsmių suvokimą, yra įsitraukęs į Lietuvos mokslo tarybos projektą, neseniai buvo sugrįžęs moderuoti KTU surengtą diskusiją „Nauji Seimo rinkimai: švietimas – partijų programų viršuje ar paraštėse?“.
Atvėsę orai ir vis labiau persekiojančios peršalimo ligos daugelį verčia griebtis vaistų. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Petras Rimantas Venskutonis siūlo be piliulių nepamiršti ir liaudies medicinos, o būtent gerosiomis savybėmis pagarsėjusio česnako.
Kylant mokytojų amžiaus vidurkiui neretai pasigirsta nuogąstavimų, kas mokys mūsų vaikus? Tikrai ne visos Lietuvos mokyklos gali pasigirti turinčios būrį jaunų pedagogų, suprantančių šiuolaikinį mokinį, gebančių bendrauti jų kalba, norinčių dalytis žiniomis. Šiandien Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis – 48 metai. Pedagogų iki 29 metų yra kiek daugiau nei 3 procentai. Apie tai, kaip pritraukti motyvuotus jaunus žmones dirbti į mokyklas ir kas motyvuoja dirbti mokytoju, kalbėjomės su šešerius metus sėkmingai geografijos mokytoju dirbančiu Robertu Šalna.
