Sveiki draugai istorikai, gal kas gali mazdaug nupasakot ka mazdaug reikia zinot, nu bent svarbiausius faktus is politologijos?? kad mazdaug kursoriu tureciau kaip mokytis  :) iskyrus konstitucija.

ai gi teisybe, buvau visai pamirses apie egzaminio turinio lapa, dekavoju labai  

 Ei, o ar reikia mokytis korejos karo mepa ir paleistinos bei izraelio konfliktu visokiu? 

 As tai visai nieko pries buciau kas idetu karus su svedais, ba iskaliau kai kunigas biblija ple, vos pasworda atsimeniau, jau visai galva isbaladota nuo datu visokiu ir faktu.

 Na kaip, tautu pavasaris vyko ir rusijos imerijoj, gi lt, lenkija iejo, o tie sukilimai 31 ir 64 niekaip kitaip negu kad tautu pavasario padarinys. As tai manau kad vietoj autrijos - vengrijos reikejo rasyt osmanu imperija, ba ten gi ir susidare is jos visokios serbijos, albanijos, rumunijos ir panasiai.

 1.c, 2.a, 3.d, 4.b, 5.c, 6.c, 7.c, 8.d, 9.d, 10.a, 11.b, 12.b, 13.a, 14.d, 15.c, 16.d, 17.d, 18.b, 19.c, 20.c, 21.c, 22.c, 23.d, 24.c, 25.d

cia kazkoks delfi komentatorius rase. nu nzn ar visi, bet dauguma, diduma tikrai geri

 o is kur cia tokios zinios, ir kas patvirtino kad 1am nera atsakymu teisingu ?

   Ši mokslo reforma, kaip yra pasakius prezidentė D.Grybauskaitė - šoko terapija. Staigus jos įgyvendinimas visiškai nestebina, žvelgiant i kitų valstybės sektorių vykdomą politiką. Tokį skubotą įstatymų priėmimą ir ivairių reformų vykdymą lemė kritinė šalies ekonominė padėtis, tačiau jauno, išsilavinusio proto naikinimas ir įspendimas i kampą nepaliekant kito kelio, kaip tik prisidėti prie emigruojančių lietuvaičių, nėra pateisinamas susiklosčius net ir sunkiausiomis sąlygomis. Pažvelkime į Lietuvos ateities perspektyvas - geopolitinė padėtis bei istorinės aplinkybės lėmė, jog mūsų valstybė neturi šansų įsitvirtyti pasaulio rinkoje su pramonine ar agrarine ekonomika. Vienintelis mūsų šansas prasimušti ir atsiplėšti nuo draugiškų ir nedraugiškų valstybių įtakos yra investuoti i naująsias technologijas (puikiausias pavyzdys yra lietuvių pasiekimai lazerių srityje, net ir be valstybės financinės paramos). Tačiau toks tiklsas yra pasiekiamas tik su dideliu išsilavinusiųjų piliečių skaičiumi, aukšta jų kvalifikacija bei valstybės parama, darbo vietų kūrimu, investicijomis. Štai čia ir iškyla didžiausias klausimas per kokios spalvos akinius i ateitį žvelgia mūsų gerbiamas švietimo ministras? Neatidžiai sekant vykdomus pakeitimus, skelbiamos tiesios apie šią reformą tiesiog glosto ausį: bus daugiau studijuojančių, universitetai paruoš labiau kvalifikuotus  ir pasirengusius žengti i darbo rinką jaunuolius, pakelsime savo universitetų prestižą pasaulio akyse. Taip, nemokamai studijuojančių studentų skaičius bus didinamas, tačiau ne universitetuose, o kolegijose. Priežastis ne kartą buvo viešai išsakyta viešajame sektoriuje: Lietuvoje trūksta darbininkų galinčių atlikti "purviną", kasdieninį, nereikalaujantį aukštojo išsilavinimo darbą. Kvalifikacijos išaugimas - taip pat nerimą keliantis teiginys, kadangi kiekvienas, turintis turtingus tėvelius, galės lengviausiu būdu, mokėdamas už mokslus, įgyti diplomą viename iš prestižiskiausių universitetų Lietuvoje. Faktas aiškus kaip blynas - kažkam, tiksliau, tam tikram visuomenės sluoksniui, ši reforma yra naudinga, tačiau tikrai ne vargšui abiturientui. Dabartinė reforma, tai išdžiuvęs dirvonas, kuriame nenorės augti nei vienas egzotinis ar išskirtinis augalas, o liks vešėti tik nykios, nenaudingos, tačiau prie bet kokių  salygų prisitaikančios piktžolės. Tad kalusimas skambėtų taip: Ponas G.Steponavičiau, ar mes po šios jūsų vykdomos reformos ragausime saldžius ir skanius vaisius, ar matysime tik tuščią ir nykų lauką? Kad ir kaip būtų gaila, mūsų ateitis, jūsų rankose.

 Lyg mano rasyta viskas taip paciai. 69% gavau. skaiciuodamas taskus ir apie 45-47 surinkt turejau. egze zioplu klaidu priveliau, kaip kad pvz grafika nubraiziau neteisingai, nes pries praboles lygti nepastebejau - zenklo, o tie 3 taskai tai butu apie 10 proc. taip iseina pakele. Daug kandidatu sirinko po daug tasku, todel net ir suknistas vienas taska gyvybiskai svarbus siekiant auksto ivertinimo. abydna..

 Man jau baisu del lietuviu kalbos ateities, nes jeigu net tokiam berasciui kaip as 77 parase, tai truksta zodziu

Blogiausia yra tai, kad dabar pagar sita duxiska reforma sunku apskaiciuot tikimybe istot i ten kur nori, net ir naudojantis analize (beje, kada pasirodys siu metu egzaminu analize?), nes tas mokyklinis balas nesveikai daug duoda, tai db gali but islaikes visus tris egzus po 90, o metinio turet 5, o pvz bicas koks kitas bicas bus islaikes 70 80 80 , bet metinio tures 10 tai jam turbut istot tikimybe yra didesne. bent anksciau butu paskelbe sita nesamone, o db tai as pvz visai nekreipiau demesio i ta metini pazimi ir 7 visur beveik isejo, o isilaikiau gerai. Blet, noriu sumust tuos zmones kurie sako, kad steponaviciaus vykdoma reforma yra gera. Loterija is zmoniu likimu. svarbiausia dauguma simtukiniku ar devynesdesimtukininku susiprotes koks briedas sita reforma, tik tada kai su savo kofu 19 neistos i VU.Tuoj prasides bajeriai ir anegdotai apie VU univera, nes visi ten sedes nemokami : ))

 Na prasau, irodyk man kuo sita reforma yra gera? taip , reformos reikejo musu svietimo sistemoje seniai ir tai visi pripazysta, bet tikrai ne tokios. As asmeniskai gal ir nieko buciau pries sita reforma, nors inai nera geriausias variantas, jei ne toks staigus jos isvykdymas. Dabar pasvarsykime prie ko inai prives. Aukstasis mokslas yra tam tikras verslas, o verslas yra geras tuomet kai yra daug konkurencijos. dabartine reforma tiesiog sugriaus sita konkurencija ir isivyraus keliu universitetu monopolija. Ar tai prives prie gero? nemanau. Kvalidikacijos kokybes poziuriu, taip, galbut dalinai ir pageres paruosimo kokybe, taciau atsiras begalybe papirkinejimu, nupirkinejimu, kysiu ( vien tik mokykloj db mokytojai gales usidirbinet uz tai kad isvestu vaikui 10 o ne 8 ), todel universitetai prisiims visokiu bukiu, kurie turi placia pinigine. O dar neminant emogracijos bangos po sios reformos.. Na valdzios tikslas aiskus - reikia sumazyt isilavinusiuju skaiciu, nes truksta "statybininku". na ir taip toliau ir panasiai.. Kolkas, bent musu abiturentu laidai, sitoj reformoj as izvelgiu tik minusus. nzn gal klystu, kirsk savo nuomone

Va sunkiausia diskutuot su tuo kuris galvoja kad yra labai suauges ir jau turi visa gyvenimo patyrima. O ar as sakau, kad tikslas yra blogas? Ir i seima eina zmones su gerais tikslias, tik po to kazkaip vistiek ta pati suda kaip ir kiti mala. Esme yra tikslo pasiekime ir jo igyvendinime. Cia tas pats kas db paimtum ir atimtum is pencininku pencijas - gi tikslas geras, uskaisusim biiudzeto skyles, ateities kartos geriau gyvens. Tai panasiai ir sita reforma. Ideja, tikslas - svietimo sitemos pertavrkymas - good, taciau jos vygdymas - not good. Gi paziurek kokios pasekmes bus.

Pasekmes: 1) mokyklinio balo, kaip vieno is svertinio balo stojant ivedimas - atsiras ivairus nupirkinejimai, papirkinejimai. Aisku bus ir teisybes saleliu, kur vsikas aisis pagal tvarka, bet tik doru ir saziningu mokytoju ir mokiniu deka - tokiu zmoniu vienetai. 2) neistoja, taciau neblogai isilaike egzaminus abituriantai, pasirinks geriau moketi pinigus uzsieni uz moksla, nei kad lietuvoj - emigracijos padidejimas. 3) dingsta paskata mokytis, kadangi gaves krepseli, gali ramiai sedet 2 metus ir nedrebet, kad gali tavo vieta vf uzimt kasnors kitas. 4) universitetu ir kai kuriu specelybiu visiskas isnykimas, kadangi krepselius susirinks visokie stojantys i politika, teise, vadyba ir panasiai., o i kokia geologija ar geografija krepseliu beveik nebeliks, o drasuolius pasiryzusiu imtis milziniska paskola atsiras nedaug.

Taip, tu teisus, gal po keliu metu, kokiu 5 metu viskas isilygis ir nusistoves ir atsiras kazkoks balansas, taciau ka daryti musu kartai?? Tie kurie sustos nutils, o tiem kuriem nepasiseks, ka daryt? Nesakau, kad gyvenimas baigiasi ties universitetu, bet kai supranti, kad su tavim elgiamasi kaip su nereikalinga stalo figurele, dingsta ir entuziazmas ir patriotizmas ir panasiai ..

 Pritariu, jei laikei fizika, matematika ir da ka, tai yra sansu i net i VGTU istot. Lygyk mazdaug su praeitu metu stojamaisias balais ir taip neoptimistiskai prie jo pridek kokius 1 ar 2 balus, ir zeek ar praeitai ar ne.

Na sviesos tunelio gale, bent as tai nelabai izvelgiu nebent i  vdu ir mru liks vietos mokamiem, o moket niekas nenores, tada sekmes.

Jei neklystu Fiziniu mokslu studiju sritis gaus 1700 krepseliu. Tai atsiverskit lama, ten yra statistika praeitu metu, kiek istojo i sia kripti mokama, nemokama. Nors sistema siesmet keicias vistiek mazdaug galima apsiskaiciuot. Esme tame, kad stojant i fizinia krypti tikimybe istot i nemokama yra daug didesne negu kad i socialine net ir su nedideliais balais. Bet aisku velgi ziurint kur ketinama stoti. 

 Lengva dabar sakyt kai VU paskelbe priimamu studentu skaiciu. Siaip is esmes dauguma musu galvojo, kad i VU pvz teisininku primdavo 200 (144 nemokami kazkur ir 60 mokamu), tai siemet visi sitie 200 studijuos nemokamai, nes tiesiog nebus jokiu apribojimu palikta. Vis delto pasirodo, kad valstyybe dave tam tikra skaiciu krepseliu kiekvienam universitetui ir jis su jais gali elgtis kaip nori (galbut). Siuo pagal skaicius atveju VU gavo 30proc. visu esamu krepseliu skaicus. Tad i mokama istot tikrai daug kam padidejo galimybe, kadangi ne visi nores moket 30k. uz studijas. (pernai berots 1k uz metus budavo).

 Taip. Bet jei kalbant apie VU, tai bendrai siais metais i vf priims daugiau nei pernai. Bent tas gerai. Mm. Idomu kada paskelbs kiti universitetai savo priimamu studentu skaiciu. O gal jau yra, tik as nerandu?

 Esme tame, kad pernai i VU teise prieme 146 vf ir 56 vnf, o siemet ruosiasi priimt 150 vf ir 50 vnf. tai taip, beveik nesikeicia, taciau tikimybe vistiek vos vos padideja. Bet va pavyzdziui i istorija, jei tikrai troksti studijuot ir nesvarbu ar moket ar ne, tai langai placiai atsivere, nes pernai prieme 76vf ir 20 vnf, o siemet ruosiasi isileist 84vf ir 76 vnf.  As va del tu nesusipratusiu ir tikiuosi pralyst i VU, nors mano rezultatai neziba