nėr ko ten trankytis po vln, kai gyveni kamčiatkoj internetas irgi nebūtinas, kam ten studint vietoj štanginės sueis medžio šaka, o namo nėr ko grįžt, grįši po metų

 O dar paskolų palūkanos 11proc gali siekt, dieve brangus xD nebenoriu nei imt aš jos. Vargas mums, būsimiems studentams 

 Joo, teks. "Fainiausia" būtų jei pasiėmi tą prakeiktą paskolą, baigi mokslus ir nerandi darbo..

Beje, tu minėjai, kad su teisėsauga savo ateitį planuoji siet. Tai gali konkrečiau?

Man praeita vasara teko vaziuot Alytus - Vilnius, bilietas 19 Lt kainavo..

jetus, su kokiais tolimais planais žmonės. nežinau, pavydėt čia ar tiesiog stebėtis.: ))

 na tikrai nebuvo taip kad nežinojau kur stot, susidėjau po pagalve lapelius su galimom studijom, ryte išsitraukiau lapelį su teise ir sąraše parašiau ją pirmą. aš noriu studijuot teisę dėl to kad tikiu jok šitos studijos man tiktų ir patiktų, tiesiog nesiryžtu planuoti kas bus po kelių, keliolikos ar keliasdešimt metų. manau ateinantys metai ar pora parodys kur link man norisi eiti ir viskas išsirutulios savaime.: )

 bet tai ar aš dabar kažkokia nežinau fu vien dėl to kad neplanuoju pakankamai tolimos savo ateities? nemanau.: ) tikiu kad va kadanors man ims ir ateis noras ar potraukis kažkokiai konkretesniai sričiai ar imsiu ir kadanors nuspręsiu, kad va būtent taip noriu matyti save ateityje, bet tiesiog dabar nežiūriu taip toli.

o be to, dar prieš kokius metus galvodama apie būsimas studijas turėjau tik tris variantus kur noriu stoti: politikos mokslai, dailėtyra ir geografija. dabar nė vieno iš šių studijuoti nenoriu ir nestudijuosiu. tiesiog pasikeitė požiūris. žinau, dabar galėtum/norėtum pasakyti 'o po metų požiūris dėl teisės nepasikeis?' ir galiu atsakyti kad tikrai ne.

va vakar sode, tarp sukūrenimui sukrautų popierių, radau savo septintos klasės lietuvių kalbos sąsiuvinį, kur buvo vienas rašinėlis "ką aš veiksiu po dešimties metų", tai perskaičius jį ne tai kad susigraudinau (nesu iš tų kur greit graudenasi: ), o kažkaip viduj taip susibaladojo kažkas.: ) viskas ką rašiau visiškai skiriasi nuo to, kaip turbūt bus. visiškai. VDA baigimas, nuosava meno galerija, vyras ir vaikas (būnant 23: D) ir taip toliau. naivus aš vaikas buvau.: ))

 ei kažkada dar galvojau kad gal reiktų pabandyt stot į LKA į tarptautinius santykius, bet apie tai galvojau labai labai trumpai.:D kaip kakam ir sakiau: man pereit fizinio tinkamumo testą yra dar nerealiau nei egzaminus išsilaikyt šimtukais.:D

va va kaip kartais planai nesusiklosto.: )

nesuprantu kodėl, bet kažkaip nustojau panikuot dėl įstojimo.: ) bet ne dėl to, kad mintį apie įstojimą antru numeriu į vdu priimčiau kaip priimtinesnę, o todėl, kad jau kaip ir nusiteikiau kad į vu teisę įstosiu.:D ot optimistė.:D

 O kodėl tu pirmenybę teiki VU?

Taip pasiskaičiau ir supratau,kad visgi tikrai esu prieš paskolas, kad ir kaip sutinku,kad investuoti reikia į savo kokybišką ateitį, bet sutinku su kažkurio forumiečio teiginiu,kad jau po mokslų bus ir šeima , ir darbas ir pats gyvenimas, kuris reikalaus nemenkų lėšų,o dar jaunystės paskola, darbo krizė.  et ;}

 Bet 4% nėra jau taip daug 

 Tiesa Bet jei  palūkanos tik tokios, tai nėra jau taip baisu, jei kažkam ir reikėtų paskolos.

 Visgi, paskola yra paskola, palūkanos - palūkanos.  O kai garantijų nėra, tada suveikia tas savisaugos instinktas - paskolos neimti.  Persivartai, pasiskaitai, kasdien iš žmonių po du butus, namus konfiskuoja - net negera. Tai jau priklausomybė nuo kažko, kažkam, gausis taip ,kad dirbsi ne tik sau  ir šeimai,o ir kitiems - skolininkams, o tai ne šeima - nesupras ( netekau darbo, neišėjo ir pan). Užsienyje - randu begalia pliusų, bet menusai juos nuslegia vistiek.

 Na, toks jau reikalas čia. Panašiai kaip: kas neriizkuoja, tas negeria šampano. Tai perfrazavus - kas neima paskolos, tas nebaigia mokslų. Jeigu kokių 50 tūkst. tai tikrai baisu imti. Na, o kokių 10 tūkst. pragyvenimui ar pan. su 4% palūkanom manau nieko tokio.

 Kodėl tik trumpam? Nenorėtum ten išvykti pagal mainų programą mokytis arba apskritai gyventi?

Susimąsčiau apie užsienį - kažkaip nenorėčiau gyventi, gal bijau aplinkos, nors nemanau, tiesiog man čia sava - man gera, matau čia daug daugiau kasdien naujovių, nei pamatyčiau užsienyje. Užsienis - kaip pramoga, poilsis, nuotykiai. O dėl mainų programos, užsirašiau aš joje ir dvejoju dabar, viską mest ir palikt ,kad ir pusmečiui - per didelis prisirišimas, nors žinau,kad ateityje tikrai išeitų į naudą.

 Mes kursime, elementarus atsakymas. Ne užsirašyti,o dabar aš jau antrakursė kitame universitete, čia natrasis, į kurį stoju, tad tame užsirašiau, bet kad tik nuo antro kurso paleidžia į plačiuosius vandenis.