Apklausa
Kokią specialybę rengiatės studijuoti?
Referatai, kursiniai, diplominiai
Klasifikacijos tyrimas
2009-07-09
Klasifikacija - tai sudėtinga mąstymo operacija, reikalaujanti mokėti analizuoti medžiagą, lyginti(gretinti) vieną su kitu atskirus jos elementus, rasti jų bendrus požymius ir jais remiantis mokėti apibendrinti, skirstyti objektus grupėmis pagal nurodytus ir žodyje – grupės pavadinime – atsispindinčius bendruosius požymius. Klasifikaciją sudaro gretinimo, apibendrinimo ir įvardijimo operacijos.
Vaikų mąstymo raidos tyrimas
2009-07-09
Visais laikais mąstymas buvo viena iš pagrindinių skirtingų psichologijos mokyklų tiriamų problemų. Domėjimasis mąstymu neblėsta ir šiais laikais. Mąstymas, psichologiniu aspektu, yra psichinis procesas, pažinimo veikla. „Psichologijos žodyne“ (1993) pateiktas toks mąstymo apibrėžimas: „individo pažintinės veiklos procesas – apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimas (Psichologijos žodynas, 1993, p. 161).
Gabrielei penki metai. Ji gyvena su mama. Kiekviena karta, kai mama pabara arba sudraudžia Gabrielę, mergaitė „pridaro“ į kelnes. Nepadeda nei įkalbinėjimai, nei grasinimai. Užtenka mamai truputi pakelti toną arba paprasčiausiai pabarti Gabrielę, kai ji neužilgo pasišlapina į kelnes. Mama bendrauja su Gabrielė, aiškina, kad taip negalima daryti, kad visi jos amžiaus vaikais eina į tualetą. Gabrielė sutinka, tačiau vis tiek šlapinasi į kelnes.
Konfliktai ir jų sprendimas
2009-07-09
Poreikis bendrauti yra vienas iš svarbiausių žmogaus poreikių. Bendravimo procese vyksta informacijos mainai ir jos interpretacija, tarpusavio supratimas, simpatijų ir antipatijų, pažiūrų ir įsitikinimų formavimas, nesutarimų sprendimas. Kiekvienas iš mūsų bendraudamas su kitais žmonėmis gauna praktinių bendravimo įgūdžių. Tačiau kiekvieno žmogaus bendravimo įgūdžiai skirtingi ir dėl to bendravimo procese gali iškilti barjerai bei įsiplieksti įvairūs konfliktai.
Regos laukas
2009-07-09
Žmogus ir dauguma gyvūnų junta 380-780 mm bangos ilgio šviesą. Veikiami šviesos skyla fotoreceptorių pigmentai, didėja fotoreceptorių membranos laidumas jonams. Jonų srovių sukeltas recepcinis potencialas jaudina bipolinių ląstelių ataugas, o jos jaudinimą perduoda tinklainės ganglinėms ląstelėms; šių ląstelių aksonais jaudinimas sklinda į regos centrus smegenyse: viršutinį dvikalnį vidurinėse smegenyse, šoninį alkūninį kūną tarpinėse smegenyse ir didžiųjų pusrutulių pakaušio sritį.
Elektros laidininkai
2009-07-09
Žinome, kad kai kurios medžiagos yra laidžios elektros srovei. Tokios medžiagos, vadinamos elektros laidininkais. Taigi, pamėginkime jų paieškoti. Norint ištirti medžiagų laidumą elektros srovei mums prireiks pasigaminti bandymo įrenginį, kuriam reikės: *medžio plokštelės; *laidų; *laidų laikiklių; *jungiklio; *lemputės; *maitinimo šaltinio (4,5 V elemento ).
Nustatyti žinomos geometrinės formos kietojo kūno medžiagos tankį ir įvertinti matavimo paklaidas. Priemonės: Tiriamos medžiagos kietasis kūnas, svarstyklės, slankmatis, mikrometras. Pagrindinės formulės ir matavimo metodika Vienalyčio kūno tankis ρ skaitmeniškai yra lygus vienetiniame tūryje esančios medžiagos masei ir išreiškiamas taip: ρ=m⁄V (1) Darbe nustatomas cilindro, stačiakampio gretasienio, kūgio, nupjautinio kūgio formos kūnų tankis.
Darbo metodika. Šiuo darbu nustatome šviesos bangos ilgį ore, pasinaudodami jų interferencija. Koherentines bangas, gauname skaidydami Frenelio biprizme vieno šaltinio spinduliuojamą šviesos srautą į du. Teoriškai jas sudaro dvi vienodos nedidelio laužemojo kampo prizmės, sudėtos savo pagrindais. Praktiškai Frenelio prizmė gaminama iš vieno stiklo gabalo.
Vaizdinės atminties tikslumo tyrimas
2009-07-09
Atmintis užima ypatingą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Be atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtų orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir asmenybės “aš” su pastoviais motyvais, nuostatomis išgyvenimų.
Valingo dėmesio tyrimas
2009-07-09
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) dėmesys apibūdinamas, kaip „susitelkimas, apibūdinimas“. L. Jovaiša (1993) dėmesį apibūdina, kaip kryptingo budrumo būsena, sąlygojančių moksleivių psichinių procesų ir praktinės veiklos parengtį, sąmoningumą ir aktyvumą. Mokantis reikia itin pastovaus koncentruoto dėmesio. Jį sukelia ir palaiko arba interesai (nevalintas dėmesys), arba specialios pastangos įveikiant išsiblaškymą, išorinius trukdymus (valingas dėmesys).
Semantinė atmintis
2009-07-09
Kaip teigiama David G.Myers knygoje “Psichologija”, atmintis tai mūsų išmoktų dalykų išlaikymas tam tikrą laiką.( Myers, 2000, Ž-2). Atmintį taip pat galime apibrėžti, kaip individo sugebėjimą įsiminti, susisteminti ir išlaikyti tai, kas jau buvo patirta ir prireikus vėl iššaukti reikiamą informaciją.
Kiekvienam žmogui tenka pergyventi daug įvairių jutimų. Jutimai yra skirstomi į du skyrius išorinį ir vidinį. Prie išorinių juslių priskiriami eterio bangų veikimas į regimąjį nervą kuris sukelia spalvos pojūtį; oro bangų veikimas į klausos nervą – sukelia garso pojūtį; medžiagos dalelių veikimas į uoslės nervą ir pan. Pagal šią akstinų rūšį turime penkis jutimus: regėjimo, girdėjimo, skonio, uoslės ir lytėjimo jutimus.
Atliekant tyrimą reikėjo ištirti save. Norint tai padaryti reikėjo užpildyti klausimyną apie savęs vertinimą. Pirmoje klausimyno skiltyje reikėjo sunumeruoti nuo vieno iki dvidešimties, nuo svarbiausios iki ne taip svarbios savybės budingos žmogui. Šioje skiltyje savybes išdėstyti reikėjo taip, koks mano manymu turėtų būti žmogus ar kokia norėčiau būti aš.
Kaip pripažįsta daugelis autorių, vienas iš svarbiausių vidinių darinių, per kuriuos „lūžta“ išoriniai poveikiai – tai asmenybės savęs vertinimas. Savęs vertinimas palieka neišdildomus pėdsakus visuose žmogaus poelgiuose ir veiksmuose – nuo vaikystės iki gilios senatvės.
1. Darbo tikslas. 1. Išmatuoti įtampų ir srovių reikšmes grandinėje. 2. Nustatyti laidininko įtampos ir srovės priklausomybės koeficientus. 3. Regresinės analizės metodu nustatyti laidininko varžą. 4. Parašyti empirinę formulę laidininkui...
Darbo užduotis. Naudojantis Frenelio biprizmę, nustatyti polimonchromatinės šviesos bangos ilgį. Pagrindinės formulės.
Slopinamųjų svyravimų tyrimas
2009-07-09
Tikslas, priemonės, pagrindinės formulės, darbo metodika, bandymo eiga,paklaidos, išvados. Slopinamųjų svyravimų tyrimas pasvirusiąja svyruokle. TIKSLAS: Išmatuoti slopinamųjų svyravimų logaritminį dekrementą λ, slopinimo koeficientą β savųjų svyravimų periodą T0 , ir svyruoklės energijos nuostolius po N svyravimų. PRIEMONĖS: Pasvirusioji svyruoklė ( pav. 1) su fotoelektriniu svyravimų skaičiaus ir laiko matavimo įtaisu.
Laboratorinis darbas
2009-07-09
Darbo tikslas: susipažinti su fotorezistorių veikimo principais, konstrukcija, parametrų matavimo būdais. Ištirti fotorezistorių voltamperines charakteristikas ir varžos priklausomybę nuo apšviestumo.
Spyruoklės standumo nustatymas
2009-07-02
Priemonės: laboratorinis stovas su movomis, sraigtinė spyruoklė, liniuotė, pasvarų rinkinys. Krovinio svoris moduliu lygus spyruoklės tamprumo jėgai. Keičiame spyruoklės apkrovą, ir liniuote matuojame spyruoklės pailgėjimą.
Darbo tikslas: įsitikinti, kad paprastojo mechanizmo (nuožulniosios plokštumos) atliktas naudingas darbas yra mažesnis už visą darbą. Prietaisai ir priemonės: lenta, dinamometras, matavimo juosta arba liniuotė, tašelis, stovas su mova ir laikikliu. Pritaikome “auksinę mechanikos taisyklę” nuožulniajai plokštumai.
Lęšio laužiamąją gebą ir židinio nuotolį galima nustatyti taikant lęšio formulę. Prietaisai ir medžiagos: liniuotė, du statieji trikampiai, didelio židinio nuotolio glaudžiamasis lęšis, lemputė su stoveliu ir gaubteliu, srovės šaltinis, jungiklis, jungiamieji laidai, ekranas, lovelis. Darbo eiga.
Kietojo kūno tankio nustatymas
2009-07-02
Kietojo kūno tankio nustatymas. Priemonės: svarstyklės, svarsčiai, matavimo cilindras (menzūra), kietasis kūnas, kurio tankį nustatysim, siūlas, indas su vandeniu ir vamzdeliu šone. Svarstyklėmis išmatuojame kūno masę. Menzūra išmatuojame kūno tūrį: į indą su vandeniu įmerkiame kūną, pakabintą ant siūlo ir pro angą išbėga vandens, atitinkančio kietojo kūno tūrį.
Stiklo lūžio rodiklio nustatymas
2009-07-02
Stiklo lūžio rodiklis apskaičiuojamas remiantis lūžio dėsniais. Šiam darbui atlikti reikia stiklinės prizmės ir kelių smeigtukų ar adatų. Prizmė dedama ant lapo gulsčiai. Pasirinktu kampu įsmeigiami smeigtukai 1 ir 2. Į juos žiūrima pro gretasienę prizmę iš kitos pusės. Stebėjimo kryptis nesutampa su statmena prizmei kryptimi. Kadangi šviesa lūžta, matomas tariamasis smeigtukų poslinkis.
Sverto pusiausvyros sąlygų tyrimas
2009-07-02
Sverto pusiausvyros sąlygų tyrimas. Priemonės: stovas su mova, svertas, pasvarai, dinamometras, liniuotė. Dinamometru išlaikome sverto pusiausvyrą. Pagal momentų taisyklę svertas bus pusiausvyras, kai M1=M2. Bandymas kartojamas, keičiant jėgą ir petis. Tuomet kartu keisis dinamometro parodymai.
Tolygiai greitėjančio kūno pagreičio radimas
2009-07-02
Naudojame Atvudo mašiną. Krovinių sistema juda su pagreičiu, jeigu m1>m2. Taikant II Niutono dėsnį kabiname žinomos masės pasvarus. Paklaidoms įtakos turi trintis į skridinį ir oro pasipriešinimas. Šis būdas nėra labai tikslus, nes įeina keturios masės, kurios su paklaidom suskaičiuotos. Kitas būdas - kai kūnas krinta labai klampiame skystyje - tikslesnis.
Tolygiai greitėjančio kūno pagreičio radimas
2009-07-02
Darbo tikslas: apskaičiuoti pagreitį, kuriuo rieda rutuliukas nuožulniu loveliu. Pirmiausia išmatuojamas poslinkio S, kurį nueina rutuliukas per tam tikrą laiką t, ilgis. Kadangi tolygiai greitėjančio be pradinio greičio kūno poslinkio ilgis S = at2/2, tai, išmatavę kelio poslinkį S ir laiką t, rasime rutuliuko pagreitį. Darbo eiga.
Laisvojo kritimo pagreičio nustatymas svyruokle. Priemonės: laikrodis su sekundine rodykle, matavimo juosta, pragręžtas rutuliukas, ilgas siūlas, stovas su mova ir žiedu. Siūlą pririšame prie rutuliuko, sutveriame stovą, kad galėtume prikabinti pagamintą svyruoklę. Kuo ilgesnis siūlas, tuo gauta svyruoklė artimesnė matematinei.
Kietojo kūno savitosios šilumos nustatymas
2009-07-02
Kietojo kūno savitosios šilumos nustatymas. Priemonės: kietasis kūnas su siūlu, termometras, stiklinė su karštu vandeniu, stiklinė su šaltu vandeniu, kalorimetras, svarstyklės, svarsčiai, matavimo cilindras. Jei nėra energijos nuostolių įkaitinto kietojo kūno atiduotas šilumos kiekis lygus gautam vandens šilumos kiekiui.
Laidininko savitosios varžos matavimas
2009-07-02
Laidininko savitosios varžos matavimas. Priemonės: viela, ampermetras, voltmetras, jungiklis, liniuotė, slankmatis, jungiamieji laidai, srovės šaltinis. Taikome varžos formulę.
Srovės šaltinio EVJ ir vidinės varžos nustatymas. Priemonės: srovės šaltinis, ampermetras, voltmetras, jungiklis, reostatas, jungiamieji laidai. Elektrovaros jėgą matuojame voltmetru, prijungę jį prie srovės šaltinio gnybtų. Kad evj matavimo paklaida būtų lygi įtampos matavimo paklaidai, reikia naudoti voltmetrą, kurio varža daug kartų didesnė negu srovės šaltinio varža.
