Pastaraisiais metais nežymiai padaugėjo Lietuvos gyventojų, išvykstančių studijuoti į kitas šalis. Tai rodo Švietimo ir mokslo ministerijos sukaupti ir apibendrinti statistiniai duomenys apie užsienyje studijuojantį Lietuvos jaunimą. Šiandien surengtoje spaudos konferencijoje ministras Gintaras Steponavičius pristatė informaciją apie išvykusius mokytis svetur ir Lietuvoje studijuojančius užsieniečius.
Atlikus muzikos srities absolventų ir darbdavių tyrimą paaiškėjo, kad šios srities darbo rinkoje baigusiesiems svarbiausia turėti muzikos atlikimo gebėjimus, vadovavimo ir darbo komandoje įgūdžius bei profesionalų rekomendacijas. Tai atskleidė daugiau nei 3 mėnesius vykdytas iki šiol Lietuvoje didžiausias profesinės veiklos lauko tyrimas, kuriame dalyvavo įvairių specialybių absolventai ir darbdaviai. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, ar absolventų universitete įgytos žinios atitinka darbdavių lūkesčius.
Aukštųjų mokyklų Studentų savivaldų atstovai rinksis drauge spręsti efektyvios komunikacijos iššūkius. Gruodžio 10-11 dienomis Vilniuje, Lietuvos studentų sąjungos centriniame biure, vyks Studentų sąjungos ryšių su visuomene (rsv) komiteto susitikimas ir mokymai „Lyderystės svarba ryšių su visuomene srityje“.
Trečiadienį Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos 264 pirmo kurso studentai davė priesaiką jūrai: 55 studijuojantys uosto ir laivybos įmonių finansus, 58 - uosto ir laivybos valdymą, 62 būsimi laivų mechanikai ir net 89 laivavedžiai. Mokykla turi kuo didžiuotis. Be visų kitų dalykų, šiemet laivavedyba trečioje vietoje šalyje pagal populiarumą renkantis mokymo programas. Būsimų laivavedžių trys grupės, o ir merginų tarp jų daugiau nei anksčiau – net kelios.
Tūkstančiai abiturientų studijas renkasi užsienyje. Ten pigiau ir geriau. Paprastai šalys stengiasi privilioti „protą“, o Lietuvoje - atvirkštinis procesas: studentai lenda į bankų paskolas, jiems nesiūlomos kokybiškos studijų programos, jie neturi darbo perspektyvų. Galima kaltinti pasaulinius procesus, tačiau akivaizdu, kad siekiama padaryti aukštąjį mokslą mažiau pasiekiamą. Kodėl? Reikia, kad rinktumėmės profesines mokyklas ir daug negalvodami dirbtume savo darbą.
Studentai, atvykę studijuoti iš aplinkinių regionų į didmiesčius, aukštosiose mokyklose dažnai patiria patyčias, užgauliojimus ir bendramokslių engimą. Tokia diskriminacija buvo daugiausiai akcentuojama studentų dalyvavusių Lietuvos studentų sąjungos ir Nyderlandų karalystės ambasados mokymuose „Įvairovė aukštajame moksle: nuo teorijos realybės link“. Mokymai vyko gruodžio pradžioje Kaune ir Vilniuje.
Valstybinis studijų fondas kompensuos už studijas sumokėtą kainą studentams, pasiekusiems geriausius rezultatus. Šių metų gruodžio 1 d. įsigaliojo kompensavimo tvarką nustatantis Vyriausybės nutarimas, o vakar paskelbti už studijas sumokėtos kainos kompensavimo nuostatai. „Už studijas sumokėta kaina bus kompensuojama kiekvienais metais rudens semestre. Pirmąsias kompensacijas studentai gaus 2011 metų rudenį, kai atitinkamą studijų laikotarpį baigs po 2009 m. Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo įstoję asmenys”, – teigia Milda Naujokaitė, Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) ragina šalies akademinę bendruomenę ieškoti optimalaus modelio, kaip doktorantūros pakopos studentus kuo aktyviau įtraukti į aukštųjų mokyklų savivaldą. Gruodžio 8 d. LJMS organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Universiteto savivalda – su doktorantais ar be?“ bus aptariami doktorantų poreikiai ir prielaidos aktyviau dalyvauti aukštųjų mokyklų valdymo ir savivaldos procesuose.
Gruodžio 9 d. K. Donelaičio g. 52 antrojo aukšto fojė 10 val. 30 min. įvyks oficiali Kinijos Liaudies Respublikos ambasados knygų dovanojimo Vytauto Didžiojo universitetui ceremonija. Ambasadoriaus Lietuvoje Tongo Mingtao įteikiamos aukštos meninės ir poligrafinės kokybės knygos atvers galimybes iš arčiau pažinti Kinijos istoriją, kultūrą, politikos ir visuomenės reiškinius.
Neseniai, atšventėme stipriausios pasaulio mergaitės – Pepės Ilgakojinės – 65-ąjį gimtadienį. Spėk, iš kur ji kilusi? Taip taip, garsiausias vaikų pasakų personažas, Astrid Lindgren fantazijos vaisius, gyvena Švedijoje, nors apie ją paskaityti galima net 76 kalbomis. Tai tik vienas pavyzdys, kuo garsėja Švedija. Dar ji žinoma už modernaus užtrauktuko dizaino sukūrimą, šaldytuvą ir kompiuterio pelę bei, žinoma, Alfredą Nobelį, išradusį dinamitą bei išgarsinusį savo šalį pasaulinio masto apdovanojimais. Nebijantys šalčio lietuvaičiai vis dažniau renkasi Švediją aukštojo mokslo diplomui įgyti.
